Profesionalios šiuolaikinio šokio šokėjos S. Juraškaitė ir E. Ragimova atliko performansą „Lietaus anatomija“
Gegužės 25 d. Elektrėnuose, Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje, šokėjos Elmyra Ragimova ir Sigita Juraškaitė susirinkusiems festivalio ARS NOVA žiūrovams padovanojo įspūdingą, jautrų ir daugiaprasmį šiuolaikinio šokio performansą „Lietaus anatomija“.
Kartais ir žmogus pritvinksta kaip debesis
Karšta diena. Elektrėnų miesto aikštės betonas įkaitęs. Dvi šokėjos be galo lėtai sinchroniškai atlieka vienodus judesius. Lėta, bet kryptinga debesų evoliucija prasideda. Kyla menamas vėjelis. Raumeningi kūnai pradeda visaip raizgytis tai persipindami, tai išsinerdami. Debesys tampa vis tamsesni ir sunkesni, nes jie, kaip ir žmonės, kaupia patirtis. Juose nenumaldomai kunkuliuoja oro ir vandens srautai. Žmogaus viduje taip pat kunkuliuoja daugybė emocijų. Netrukus debesys tiek apsunks, kad pratrūks ir pravirks. Muzikos ritmas vis tvirtesnis ir greitesnis. Šokėjų kūnai vis išraiškingesni. Krenta ant betono. Kyla ir vėl lėtai išsiriesdami krenta. Kai debesys sprogs, dirva taps derlinga. Užsimegs nauja gyvybė. Ji augs, keisis. Prasidės naujas gyvenimo ciklas. Muzika tampa vis ryškesnė. Ritmai vis iškalbingesni. Saulės įkaitintoje Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje visų akys akylai seka šokėjas. Žiūrovų sielose taip pat vyksta metamorfozė. Savotiškas apsivalymo aktas.
Spektaklis gimė perskaičius romaną „Džeinė Eir“
Ar toks ir yra šiuolaikinio šokio tikslas: perskaityti šokyje užkoduotą žinutę ir išjausti ją? Kodėl pasirinkta būtent emocijų ir patirties pritvinkusio žmogaus tema? Apie tai kalbamės su spektaklio kūrėjomis: pasirodymo choreografe, laisvai samdoma profesionalia šiuolaikinio šokio šokėja, dalyvaujančia žinomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio choreografų spektakliuose, užsiimančia kūrybine bei pedagogine veikla, Sigita Juraškaite ir profesionalia šiuolaikinio šokio atlikėja bei mokytoja, tarpdisciplininių projektų dalyve Elmyra Ragimova.
Spektaklio choreografė S. Juraškaitė teigia, kad kūrė apie tai, kas šiuo metu labiausiai rezonuoja: „Mintis kurti spektaklį apie žmogaus vidinę kovą kilo perskaičius Šarlotės Brontės knygą „Džeinė Eir“. Jaunos merginos branda, jos ryškus noras išsilaisvinti, vidinė stiprybė, kiek ji buvo atvira sau, laisvės alkis ir tylus maištas, mąstant apie moters padėtį visuomenėje – visos šios temos inspiravo pasitelkti debesies metaforą ir susieti ją su žmogaus vidumi. Debesies metafora yra mūsų kūrybos atspirties taškas, nes būtent debesis labai aiškiai atspindi minčių dramatizmą – kelionę, kol galiausiai išsilyja. Tada pragiedrėja ir prasideda naujas gyvenimo etapas.“ Paklausta, kaip spektaklyje atsiranda muzika, S. Juraškaitė teigė, kad muzika nėra kurta specialiai šiam spektakliui: „Kartais išgirdus muziką kyla idėjos, kartais pirma ateina judesys ir jam tenka ieškoti atliepiančios muzikos. Šiame performanse skamba vieno menininko muzikos albumo kūriniai“. Į ką atsižvelgiama sprendžiant, kokia bus šokio spektaklio trukmė, pašnekovė užtikrino: „Kuriant šiuolaikinio šokio spektaklį labiausiai rūpi išgvildenti norimą mintį, o jau paskui atsižvelgiama į žiūrovus ir aplinką, kurioje bus rodomas spektaklis. Saulėkaitoje šokti penkiasdešimt minučių būtų neprotinga, todėl šis spektaklis yra gerokai trumpesnis.“
Noras dalytis kuriamu menu
Kalbant apie tai, kokia veikla padeda kurti ir tobulėti, E. Ragimova pripažino, kad pastovi pedagoginė veikla bei dalyvavimas kitų kūrėjų pastatymuose suteikia galimybę įgyti neįkainojamos patirties, leidžia nuolat tobulėti: „Šokis yra mūsų pagrindinė veikla: dalyvaujame kitų choreografų bei performansų kūrėjų pastatymuose, užsiimame mokymu, kiti įsiveiklina patys rašydami projektus, kurdami pastatymus, dėstydami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – žodžiu, būdų būti šokio lauke yra tikrai nemažai, ir bandant juos visus aprėpti atsiranda gana daug veiklos“. Į klausimą, ar negąsdina šokėjų tai, kad į spektaklį susirinko negausus būrys žiūrovų, E. Ragimova ramiai atsakė, jog tuomet atsiranda dar didesnis užsidegimas vežti į mažus miestelius šiuolaikinio šokio spektaklius: „Norisi pasidalyti su žmonėmis mūsų kūryba. Dažniausiai į tokius spektaklius ateina žmonės, kurie yra susidomėję menu, todėl norisi tikėti, kad ateityje šiuolaikinis šokis bus labiau paplitęs.“
Liūdnoka, kad neatėję į spektaklį „Lietaus anatomija“ žmonės prarado galimybę pajusti, kaip judesys kuria nuotaiką, prasmę, lavina vaizduotę ir moko žavėtis grožiu, tačiau jaunųjų menininkių žibančios akys aiškiai rodo, kad tarp gausybės prekybos centrų, lošimo namų ir kitų vartojimą skatinančių įstaigų mūsų Žemėje yra vietos ir šiuolaikinio šokio performansams.
Asociacijos „Muzikos kalviai“ organizuotą festivalį „Ars Nova“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Elektrėnų savivaldybė. Informaciniai rėmėjai: „Elektrėnų kronika“, „Elektrėnų žinios“, „Trakų žemė“, „Kaišiadorių atspindžiai“, „Kaišiadorių aidai“. Partneriai: Elektrėnų turizmo informacijos centras, bistro „Paragauk pats“.
Undinė Maceinaitė