Jaunieji talentai scenoje: Veronika Troščenko ir Sofija Radvilaitė – išskirtinis pasirodymas su VDU kameriniu orkestru

Jaunieji talentai scenoje: Veronika Troščenko ir Sofija Radvilaitė – išskirtinis pasirodymas su VDU kameriniu orkestru

Palaikyti jaunųjų pianisčių atvyko didelė palaikymo komanda iš Elektrėnų meno mokyklos

 

Virginija Jacinavičiūtė

Pavasarį vykusiame konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“ Elektrėnų meno mokyklos mokinės Veronika Troščenko ir Sofija Radvilaitė parodė savo meistriškumą ir kūrybiškumą – laimėjo Grand Prix. Jos iškovojo ypatingą prizą – galimybę koncertuoti prestižiniame koncerte kartu su VDU kameriniu orkestru, kuriam diriguoja charizmatiškasis Vytautas Lukočius.
Koncertui mergaitės kartu su mokytoja Ona Navickiene ruošėsi kelis mėnesius, o lapkričio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko taip lauktas pasirodymas.
Palaikyti jaunųjų pianisčių vyko būrys EMM mokytojų ir moki­nių. „Daugeliui mokinių tai buvo pir­mas susitikimas su muzika šioje erdvėje. Džiugu, kad nuostabias ir nepakartojamas muzikines akimirkas mums dovanojo jaunieji Lietuvos talentai“, – komentavo EMM direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Hopenienė.
Kauno filharmonijoje vykęs koncertas – svarbus įvertinimas jauniems talentams. Tokią galimybę savo talentu, kantriu ir atsakingu darbu pelnė tik 9 jaunieji Lietuvos pianistai.

V. Troščenko ir S. Radvilaitė su mokytoja O. Navickiene ir
dirigentu V. Lukočiumi

„Veronikos Troščenko atliktas šiuolaikinis kūrinys žavėjo netikėtais melodiniais posūkiais ir gyvybingais ritminiais elementais. Pasirodymas buvo kupinas emocijų – pianistė sugebėjo įtikinti klausytojus tiek techniniu virtuoziškumu, tiek emocionaliu muzikavimu. Sunku patikėti, kad tokį sudėtingą kūrinį interpretuoja vos 3 klasės moksleivė, kurios grojimas buvo profesionalus, energingas ir pilnas jaunatviško polėkio“, – akcentavo Kauno pirmosios muzikos mokyklos fortepijono mokytojas ekspertas Domantas Milius.
„Sofijos Radvilaitės atliktas­ kū­rinys perteikė lietuviškosios­ tau­tinės muzikos spalvas, kurios buvo ypač subtiliai atskleistos Sofijos interpretacijoje. Pianistė išsiskyrė ge­bėjimu organiškai įsipinti į orkestro skambesį ir pabrėžti muzikos melodingumą bei ritminį vitališkumą. Kūrinyje jautėsi natūralus lietuviškojo melodinio grožio ir paprastumo derinys, kuris buvo perteiktas su ypatinga pianistine-jausmine gelme ir techniniu tikslumu“, – grojimą apibūdino D. Milius.
Mokytojos Onos Navickienės mokinės, daugelio konkursų lau­reatės, jau ne pirmą kartą laimi įspūdingus prizus ir pasirodo scenoje su orkestru. Paprašėme mokytojos pakomentuoti, kokį kelią teko nueiti Veronikai ir Sofijai iki finalinio ­koncerto dienos.
„Šiais metais mano dviem mo­kinėms labai pasisekė: gegužės mė­nesį jos dalyvavo respublikiniame pianistų konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“ ir abi savo metų kategorijose laimėjo konkurso GRAND PRIX, kuris suteikia galimybę groti su orkestru koncertą. Nelengva buvo apsispręsti, kokį būtent koncertą ­pasirinkti. Susisiekėme su uk­rai­niečių kilmės Amerikoje gyvenan­čiu kompozitoriumi Aleksandru Peskanovu ir įsigijome jo koncertą. Šio koncerto III dalį skambino Veronika, 3 kl. mokinė. Na, o Sofijai, 4 kl. mokinei, teko garbė pirmą kartą Lietuvoje su orkestru atlikti lietuvių kompozitoriaus Vytauto Mikalausko koncertino. Abi mokinės buvo patenkintos pasirinkimais, taigi beliko tik kibti į darbus. Abi mergaitės labai darbščios, motyvuotos, muzikalios. Taip pat reikėjo daug ištvermės, gebėjimo mąstyti į priekį, nepasimesti, greitos reakcijos. Ir svarbiausia daug meilės muzikai ir noro atskleisti kūrinių grožį, istoriją. Labai didžiuojuosi Veronika ir Sofija, nes jos padarė viską, ką galėjo, geriausiai. Galutiniame variante su orkestru pagrojo puikiai! Sulaukėme daug gražių žodžių iš kompozitoriaus A. Peskanovo, kompozitoriaus V. Mikalausko dukros Dainos Kavaliauskienės (deja, pats komp. V. Mikalauskas 2004 m. mirė). Jaunosioms pianistėms buvo nuostabi patirtis groti Kauno filharmonijos salėje su VDU kameriniu orkestru. Abi jau laukia, kada paaugs ir galės dalyvauti konkurse vyresniųjų kategorijoje. Tokios neeilinės patirtys augina asmenybę, užgrūdina, duoda daug sceninės patirties. Linkiu savo nuostabioms mokinukėms daug neeilinių patirčių muzikoje ir jų gyvenimuose“, – pasakojo O. Navickienė.
Po koncerto Veronikos ir Sofijos klausėme, kaip sekėsi ruoštis koncertui ir kokių įspūdžių patyrė koncerto dieną.
Veronika: „Iš pradžių buvo sunku mokytis – koncertas man atrodė labai ilgas ir sunkus. Bet paskui po truputį darėsi lengviau, vis daugiau išmokdavau. Koncerto muzika man labai patiko, ją smagu groti. Reikėjo įdėti labai daug pastangų! Pradėjau mokytis jau vasaros pabaigoje. Sunkiausia buvo išmokti tekstą. Taip pat pagroti jį greitu tempu ir susikaupti, kad sugročiau visą kūrinį be klaidų. Labai laukiau koncerto dienos, jaudinausi. Turėjome dvi repeticijas su orkestru – buvo labai įdomu. Man labai patiko Kauno filharmonijos salė ir fortepijonas joje labai gražiai skambėjo. Prieš pasirodymą nemaniau, kad salėje bus tiek daug žmonių, o išėjus į sceną ir pamačius visus labai susijaudinau, bet susikaupiau ir pagrojau puikiai! Pagrojus džiaugiausi, kad pavyko gerai ir kad salėje buvo daug mano draugų iš meno mokyklos, tėtis, mama, močiutė, mokytojai. Norėčiau kada nors dar pagroti su orkestru“.
Sofija: „Teko daug dirbti, bet ­nauja patirtis buvo labai įdomi. Pirmą kartą gyvenime grojau su orkestru, ypač patiko dirigentas, links­mas buvo. Stovėdama scenoje patyriau daug emocijų – ir labai bijojau, ir tuo pačiu širdis drebėjo iš laimės. Džiaugiuos matydama ­at­vykusius draugus iš Elektrėnų meno mokyklos. Šį konkursą jau buvo laimėjusi mano sesė Barbora ir buvo gera groti toje pačioje sce­noje. Net suknelę dėvėjau tą pačią. Esu ­labai labai laiminga“.
Ruošiantis konkursams ir aukš­to lygio koncertams, reikšmingą vaidmenį atlieka ir tėvai, kurie vaikams suteikia emocinį palaikymą, motyvuoja, paguodžia, kai nesiseka. Veronikos mamos Anastasijos ir Sofijos mamos Irmos klausėme, kaip tėvai gali padėti vaikams siekti aukštesnių rezultatų.
Anastasija: „Visų pirma, manau, reikia skirti laiko nuvežti į koncertą, palaikyti, būti salėje tarp žiūrovų konkursuose ir koncertuo­se. Na, o besiruošiant nepamiršti paskatinti, kai mokytis sunku ir nesinori – sugalvoti, kaip motyvuoti, kad mokytis būtų smagiau. Kai galiu, dalyvauju Veronikos fortepijono pamokoje – mokytoja paaiškina, į ką atkreipti dėmesį grojant na­muose. Pasiruošimui namuose skirti pakankamai laiko labai svarbu – namie grojame dažniausiai kar­tu, galiu padėti greičiau išmokti, priminti, ką sakė mokytoja. Veroniką labai palaiko visi šeimos nariai: tėtis, močiutė, senelis, dėdės ir draugai. Manau, tai taip labai pa­skatina siekti aukštų rezultatų“.
Irma: „Man atrodo svarbiausia padėti vaikui atskleisti savo talentus,­ neriboti. O tada neleisti pasiduo­ti, kai bus sunku, skatinti įdėti daug pastangų – tada atsiranda ir pasiekimai. Bet be asmeninio vaiko noro nieko nebus. Tėvų vardu noriu labai padėkoti mokytojai Onutei – ji atranda kelią į kiekvieno vaiko širdį. Elektrėnų meno mokyklos ben­druomenei ačiū už palaikymą“.
Mokytoja O. Navickienė taip pat negailėjo padėkos žodžių: „Labai ­noriu padėkoti nuostabiems tėveliams Anastasijai ir Vladui Troščenkoms, Irmai ir Mariui Radvilams už nuolatinę pagalbą, palaikymą ir puikią nuotaiką viso mūsų ilgo projekto metu. Be Jūsų mums nebūtų taip pavykę. Dėkojam ir mokyklos bendruomenei už dalyvavimą koncerte ir palaikymą ovacijomis ir šūksniais. Tai buvo nepakartojama!“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link