Įspūdingiausias Pagrendos bunkerio radinys – vokiškas pistoletas

Įspūdingiausias Pagrendos bunkerio radinys – vokiškas pistoletas

Virginija Jacinavičiūtė

Žygio „Žalio Velnio takais“ išvakarėse dar kartą buvo prisiminta sena Pagrendos miško istorija. Šios istorijos herojai – partizanai, kurie slėpėsi miške iškastame bunkeryje, o per 1945 m. vykusias kautynes žuvo.

13-03-08Kasinėjimai Jagėlonių girininkijos Pagrendos miške aptiktame bunkeryje vyko 2013 m. birželio 20 – rugpjūčio 4 dienomis. Tyrimams vadovavo Kaišiadorių muziejaus archeologė Livija Ivanovaitė, o archeologei talkino Kaišiadorių ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, Kaišiadorių gimnazijos moksleiviai, Vilniaus universiteto studentai ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro Paramos ginklų ekspertas Ernestas Kuckailis.

E. Kuckailio užduotis buvo iš archeologinių radinių nustatyti čia vykusių kautynių eigą ar bent jų detales. Patriotinis žygis „Žalio Velnio takais“ buvo puiki proga dar kartą prisiminti, kas buvo atrasta Pagrendos miške. Skaidres su kasinėjimuose aptiktais radiniais demonstravo pats E. Kuckailis. Įdomu tai, kad 2013 metais, kaip tik tuomet, kai vyko kasinėjimai Pagrendos miške, vyko ir žygis „Žalio Velnio takais“. Dėl šių kasinėjimų organizatoriai paskutinę minutę pakeitė žygio maršrutą ir įtraukė Pagrendos bunkerį. Žygio dieną, liepos 20-ąją, kasinėjimų vietoje buvo rastas ypač retas pistoletas, o žygeiviai nepraleido progos įsiamžinti prie atviro bunkerio.

Iš gyventojų pasakojimų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras teigia, kad per kautynes žuvo Didžiosios kovos apygardos partizanai: Bolius, Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Juozupka, Ignotas Narutavičius – Bondaras (būrio vadas), Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos. Archeologų darbams padėjo vietinių gyventojų pasakojimai, keli archyviniai dokumentai. Keli skirtingi šaltiniai patvirtino, kad bunkeryje žuvo keturi partizanai. Kas išdavė bunkerio buvimo vietą, nėra aišku, tačiau Genovaitė Seliutaitė-Novikovienė Kietaviškių kraštotyrininkei Danutei Gudelienei buvo rašiusi, kad rusų kariai pasekė partizaną A. Seliutą, kuris prieš nelaimę buvo aplankęs giminaitę. Manoma, kad operaciją vykdę Semeliškių stribai ir garnizono kareiviai pasinaudojo dviem vietiniais gyventojais – Motiejumi Urbonu iš Pagrendos ir Jonu Gutausku iš Gilušio. J. Gutausko dukra Antanina Pilipavičienė pasakojo, kad partizanus buvo bandyta pulti granatomis, vėliau įėjimo anga prikišta šiaudų ir padegtas įėjimas. Sudegus šiaudams M. Urbonui liepta lįsti į vidų. Kai Urbonas pranešė apie partizanų žūtį, kūnus ištraukti padėjo J. Gutauskas, nuvežė juos į Kietaviškes ir paliko prie bažnyčios vartų. Po keturių dienų artimiesiems pavyko slapta paimti palaikus ir palaidoti juos Peliūnų kapinėse.

Radiniai bunkeryje

Per kasinėjimus archeologai aptiko apie 400 radinių, daugiausiai – šovinių tūtelių ir kulkų. Vienas įspūdingiausių radinių – bunkerio grindų gylyje rastas užtaisytas vokiškas šturmo pistoletas „Kampfpistole“. Manoma, kad po šturmo bunkerį apžiūrėję sovietų kareiviai šio ginklo paprasčiausiai nepastebėjo. Iš rusiškos ginkluotės rasti dviejų skirtingų ginklų šaudmenys.

Kiti radiniai – mažiausiai keturių rankinių granatų skeveldros. Nustatyta, kad trys iš jų vokiškos, viena rusiška, tikusi ir puolimui, ir gynybai. Tyrinėtojai priėjo išvadą, kad rusiška, senesnio modelio granata galėjo priklausyti partizanams. Kiek tolėliau nuo bunkerio rasta nesprogusi rusiška rankinė granata, kuri greičiausiai buvo išmesta iš bunkerio jai nesuveikus šturmo metu.

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė ir keletą detalių apie partizanų buitį. Bunkeryje rasta vokiškos uniformos saga, nedidelis rožinio fragmentas, vinys ir stiklo šukės. Negausus daiktų skaičius aiškinamas tuo, kad iki likvidavimo bunkeris buvo naudojamas tik kelis mėnesius, nes įrengtas buvo kaip laikina, peržiemoti iki karo skirta slėptuvė. Dr. Giedrė Pilčiauskienė atliko bunkeryje rastų kaulų tyrimus. Paaiškėjo, kad partizanai maitinosi kiauliena ir veršiena. Visi radiniai perduoti saugoti Kaišiadorių muziejui, o vokiškas pistoletas – Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Ką atskleidė tyrimas

Ištyrę Pagrendos bunkerį, archeologai susidėliojo planą, kaip galėjo vykti mūšis. Šturmo eigą atkurti padėjo Lietuvos kariuomenės viršilos ir patyrusio kario E. Kuckailio žinios. Kovoje naudotos artilerijos dalys rodo, kad kova buvo įnirtinga. „Kautynės tarp partizanų ir sovietų kareivių prasidėjo pastariesiems aptikus bunkerį. Užfiksuoti radiniai liudija, kad dalis partizanų sėkmingai prasiveržė iš bunkerio,“- rašoma archeologės L. Ivanovaitės ataskaitoje. Pagal surinktas skeveldras sprendžiama, kad bunkeryje sprogo 4 rankinės granatos ir neatmetama galimybė, kad jomis galėjo susisprogdinti patys partizanai.

Tyrimą užsakė savivaldybė

2014-04-29Archeologiniai tyrimai Pagrendos miške pradėti bendradarbiaujant Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros iš kraštotvarkos skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (toliau – LGGRT) ir Trakų miškų urėdijai. Savivaldybės administracija užsakė bunkerio kasinėjimus, LGGRT pateikė istorinę-archyvinę medžiagą apie šioje vietoje vykusias kautynes ir žuvusius partizanus ir 2013 m. liepą šalia bunkerio pastatė partizanų žūties vietos atminimo ženklą. Trakų urėdija išvalė teritoriją prie buvusio bunkerio, pastatė rodykles ir paruošė informacinį stendą.

Po kasinėjimų buvo atkurtas iki tyrimų buvusios bunkerio duobės vaizdas ir suformuoti tikslūs bunkerio ir jo įėjimo kontūrai. Bunkeris dabar apaugęs žolėmis, tačiau apie įnirtingų kautynių vietą byloja stovintis kryžius ir atminimo paminklas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų