Gyvosios gamtos buveinė

Gyvosios gamtos buveinė

Julija KIRKILIENĖ

Dabar skeptikai koneveikia valdžią esą politikai naikina miškus, ir ateityje Lietuva gali likti tik plynu lauku. Žmonės, kurie nesidomi miškų priežiūra, nežino, kad Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija yra sukūrusi Darnaus miško vystymosi programą, kuri apima gamtą, ekonomiką ir visuomenę. Darnus ir kompleksiškas miškininkystės tvarkymas yra ne vien miškininkų, bet ir politikų, pramonininkų bei visos visuomenės reikalas.

Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai Lietuvą 2012 metais pripažino geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe. O kaip saugomi ir tvarkomi 1457 kv. km Elektrėnų savivaldybės miškų, kalbėjomės su Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku Marijonu Bernotavičiumi.

E. k. Kuo įdomi Elektrėnų savivaldybės miškų biologinė įvairovė?

M.B. Kaišiadorių urėdijos miškuose, kurie apima ir dalį Elektrėnų savivaldybės, sutinkami retų rūšių gyvūnai. Žinome, kad prie Beižionių gyvena vilkų šeimyna, o Žebertonių miške, kertant seną sergantį ąžuolyną, Panerių girininkas Aidas Stepankevičius surado Jūrinių erelių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, lizdą. Bendradarbiaudami su ornitologu Deiviu Dementavičiumi, išsiaiškinome, kad erelio patinas yra širvintiškis, o patelė – žebertoniškė. Jei miškininkui vien tik lentos rūpėtų, kirstų sergantį mišką, nematydamas, kas medžiuose tupi.

Savivaldybės miškuose auga ir vienas iš seniausių pasaulio vaistinių augalų, Sibire išgelbėjęs ne vieno tremtinio gyvybę, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas – meškinis česnakas. Sakoma, kad šio augalo po žiemos miego ieško lokiai. Paėdusiems augalo lapų gyvūnams dingsta žiemos mieguistumas, grįžta jėgos. Deja, meškinių česnakų išlikimui grėsmę kelia augaviečių naikinimas – plynieji miškų kirtimai.

E.k. Kokių priemonių imasi miškininkai biologinei įvairovei išsaugoti?

M. B. Pagrindinė priemonė – kertinių miškų buveinių inventorizacija Lietuvoje. Kertinė miškų buveinė – miško teritorija, kurioje nevykdoma ūkinė veikla, nes tikimasi aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių rūšių. Tokios buveinės sudaro pačias geriausias sąlygas didinti miškuose biologinę įvairovę.

E.k. Kiek tokių kertinių miškų buveinių yra Elektrėnų savivaldybėje?

M.B.   Lietuvoje pakartotinai inventorizuojamos kertinės miško buveinės. Projektą „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje“ remia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūra. Projektas, bendradarbiaujant su Švedija, pradėtas vykdyti 2001 metais pasiteisino. Švedijoje dauguma miškų sukultūrinti, miškai tapo negyvi. O Lietuvos kertinių miškų buveinėse, išskirtose iš miškų visumos, randama nykstančių svarbių rūšių augmenijos, mikroorganizmų. Šiemetinės inventorizacijos tikslas – įvertinti esančių ir potencialių šalies kertinių miško buveinių būklės pokyčius, juos palyginti su pradinės inventorizacijos duomenimis. Elektrėnų savivaldybės miškuose, kurie patenka į Kaišiadorių ir Trakų miškų urėdiją, yra apie 300 neliečiamų miško plotų. Žmonėms, suradusiems netvarkomą miško plotą, nederėtų skubėti peikti miškininkų darbo, o reikėtų žinoti, kad tai yra neliečiama miško teritorija, ir patiems tokius plotus saugoti.

E.k. Miškininkai, sakote, rūpinasi ir malkomis, ir mediena. Tai gal vis dėlto Lietuvos miškai naikinami?

M.B. Tikrai ne. Pagal Lietuvos miškų įstatymą, iškirtus mišką, jį atkurti privaloma ne vėliau kaip per trejus metus. Tiesa, miškas gali įsiveisti ir natūraliai. Tačiau tai ilgai užtrunka, dažnai natūraliai želia nepageidaujami krūmai ar medžiai, o per mažas žėlinių tankumas ir produktyvumas nepatenkina ekonominių interesų.

E.k. Lietuvos miškai saugomi geriausiai pasaulyje. Taip mūsų šalies valstybinių urėdijų veiklą įvertino Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, apibendrinę 132 pasaulio valstybių pastarųjų dešimties metų duomenis pagal Aplinkos gerovės indeksą. Kokį indėlį į šią veiklą įnešė Elektrėnų savivaldybės miškininkai?

M.B. Elektrėnų savivaldybės miškuose ypatingai daug dėmesio skiriama biologinės įvairovės išsaugojimui, nes čia ruošiama miško atkuriamoji medžiaga. Kiekvienais metais apie 2 mln. sodinukų iš Elektrėnų miškų iškeliauja į kitus Lietuvos miškus. Lietuvoje veisiami tik žinomos kilmės selekciniai sodmenys. Sėklos jų išauginimui renkamos specialiai tam auginamose sėklinėse plantacijose bei sėkliniuose medynuose.

E.k Į darnaus miško vystymosi programą įeina ir socialinė sritis. Kaip ji pasireiškia Elektrėnuose?

M. B. Bendradarbiaujame su mokyklomis, kuriami miško bičiulių būreliai, moksleiviams vedame užsiėmimus, mokymus. Aktyviausi savivaldybėje yra Vievio gimnazijos miško bičiuliai. Labai gražų pavyzdį šį pavasarį parodė Lazdėnų bendruomenės „Liepa“ nariai kartu su Lazdėnų pradinės mokyklos moksleiviais ir miškininkais suorganizavę inkilų kėlimo miške akciją.

E. k. O medžiotojai padeda ar kenkia miškui?

M. B. Atrodo, kad medžiotojų ir miškininkų interesai yra skirtingi, bet bendrą kalbą stengiamės surasti. Medžiotojai padeda miškuose išlaikyti gyvūnijos pusiausvyrą. Gamtoje negali dominuoti viena rūšis. Miške mažiausiai žalos padaro šernai. Jie net skatina savaiminį miško apželdinimą. O daugiausia žalos padaro briedžiai. Kad kanopiniai žvėrys nenugraužtų jaunų medelynų, miškininkams tenka juos tepti repelentinėmis medžiagomis. Toks yra miškininkų ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Ir ne tik todėl, kad Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi Rio de Ženeiro tarptautinę biologinės įvairovės konvenciją, bet ir todėl, kad miškus tvarko kvalifikuoti specialistai,   turintys reikiamą miškininkystės išsilavinimą ir be galo mylintys savo darbą.

E.k. Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link