Sovietinis paveldas kiršina kaimynus

Sovietinis paveldas kiršina kaimynus

Ineta BRICAITĖ

Net liaudies išmintis lietuvių „draugiškumą“ kaimynams pašiepia. Kovą tarp kaimynų – sodininkų ir garažų savininkų – Elektrėnuose provokuoja perimtas sovietinių laikų paveldas: garažas ir sodų sklypai tiesiog prišlieti vienas prie kito, nėra geodezinių matavimų, kanalizacijos ir, svarbiausia, tolerancijos. Kaimynai pykstasi, skundžia vieni kitus įvairioms institucijoms, geranoriškai susitarti negali, nors abi pusės yra teisios. Garažų bendrijos „Energetikas“ nariams žalą daro sodininkai, o sodininkams kenkia garažų savininkai.

 

Pasitiko tvoros

Garažų bendrijos „Energetikas“ narys A. Žvejys pasakojo, kad kaimynai, kurių sodų sklypai ribojasi su garažais, atsitvėrė savo valdas taip, kad garažų savininkai negali apeiti aplink savo nuosavybę. Taip pat sodininkai prie garažų prišliejo pašiūres, komposto dėžes, rūkyklas ir kitus rakandus, šalia garažo pamatų kasė duobes ir laikė atliekas. Prie pastato auga medžiai ir krūmai, kurių šakos ardo stogą, šaknys – drenažą, garažo pamatus, kelia grėsmę šalia nutiestai elektros linijai, pastatas mirksta, o šaldamas skilinėja. Su garažo savininku nuvykome į įvykio vietą ir apžiūrėjome teritoriją, kuri, pasak A. Žvejo, jau gerokai sutvarkyta.

Iš tiesų – nueiti prie galinės garažo sienos jam neįmanoma. Iš vienos pusės – vienų kaimynų tvora su didžiuliais uždarytais vartais, iš kitos pusės – ne ką mažesni vartai. Bet ant jų užrašytas telefono numeris. „Jis čia atsirado visai neseniai, kai pradėjau šitą klausimą kelti“, – sakė A. Žvejys.

Skambinau ant vartų nurodytu numeriu. Atsiliepusiai moteriai sakiau, kad noriu apeiti aplink savo garažą. Ji atsakė, kad tuojau atvažiuos. Garažo savininkas tuo metu nesnaudė – iškart skambino policijai. „Užtikrinkite viešąją tvarką, negaliu patekti už savo pastato. Čia savavališkai aptverta teritorija“, – keletą kartų operatorei sakė jis.

Nepripažįsta kompromisų

Vartų atrakinti sodininkai atvažiavo po dvylikos minučių. Iš viso su garažais ribojasi du sklypai, tačiau su kito sklypo šeimininkais susisiekti nepavyko. Garažų, kurie A. Žvejo buvo nurodyti kaip patyrę daugiausiai žalos, galinės sienos ribojasi su kitos sodininkės teritorija. Matyti, kad palei garažo sieną buvo daugiau daiktų, bet jie nešami į kitas vietas, siena atlaisvinama.

Sklypo, kuris trukdo patekti už garažų, savininkė susijaudinusi ir sunerimusi pasakojo, kad labai daug streso jai nemalonus kaimynas įvarė – ir du kartus tvorą išlaupęs buvo, ir grasino. Ji sakė iki šiol nėra gavusi nė vieno oficialaus reikalavimo kažką savo sklype keisti. Vos prieš dieną buvo A. Žvejo organizuotas susirinkimas, kuriame ji sutiko keletą metrų nuo garažo atlaisvinti – išnešti iš ten daiktus, išmontuoti pašiūres. „Nereikia man tų pašiūrių. Čia mano mamos viskas palikta, po jos mirties aš čia tvarkausi, treji metai tik praėjo. Ir anksčiau čia viskas buvo taip pat. Tik dabar šitą problemą iškėlė“, – sakė sodininkė.

Pradėjusi rūpintis sklypu, moteris įsirengė užrakinamus vartus, nes būtent per jos sklypą buvo visų išmintas takelis, kuriuo vaikščiojo visi, kam tik reikėjo, o ir patys garažų savininkai tai prišiukšlindavo, tai kokio gamtinio reikalo atlikti už kampo ateidavo. Vartus užsitvėrė sodininkė ten, kur, pasak jos, ir buvo jų vieta. Tačiau A. Žvejys sako, kad vartų vieta anksčiau buvo kitur ir pastatydama juos sodininkė gerokai paplatino savo teritoriją. Prasidėjus kaimyniniam šaršalui, sodininkė bandė įvairius problemos sprendimo variantus. Paliko vartus neužrakintus – jau po poros dienų iš sklypo dingo visi ridikai. Siūlė raktą turėti garažų bendrijos atstovui – A. Žvejys kategoriškai to atsisako. Pakabino lentelę ant vartų su telefono numeriu – A. Žvejys sako, kad per ilgai reikia laukti, kol kas atidarys. Nors sodininkė turi raštišką garažų bendrijos pirmininko patvirtintą leidimą rakinti vartus, jau nebežino, ko griebtis.

Pirmininkui jau gana

Maždaug po pusės valandos atvyko ir policijos patruliai. Jie nesutiko, kad problema, dėl kurios garažo savininkas kvietė policiją, yra viešosios tvarkos pažeidimas, juolab, kad policija čia kviečiama jau nebe pirmą kartą ir A. Žvejui jau buvo paaiškinta, kad pareigūnai čia padėti negali.

Kur tik neieškojo teisybės Artūras Žvejys: ir pas sodo bei garažo bendrijų pirmininkus, ir savivaldybėje, ir policijoje, ir „Lesto“. Pirmininkams, pasak A. Žvejo, ši problema nerūpi. Policininkai nukreipė garažo savininką į savivaldybę ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo, kurio jis prašė.

Savivaldybės administracija šiam klausimui spręsti sudarė komisiją, kuri balandžio pabaigoje nustatė, kad varžoma A. Žvejo teisė naudotis pastatu, nes jis negali patekti prie jo išorinės sienos, rado priešgaisrinės saugos pažeidimų (per arti garažo esantys daiktai, statiniai ir augalai) ir įpareigojo sodininkų bendrijos pirmininką tuos pažeidimus panaikinti, tačiau nenustatė, kad sodininkai būtų neteisėtai pasisavinę žemę – nėra jokių dokumentų, žyminčių sklypų ribas.

Kol nėra geodezinių matavimų, tol visos ribos – kaip šakėmis ant vandens paišytos. Tad pavedė ribas nustatyti sodų ir garažų pirmininkams. O dialogas tarp pirmininkų, kaip tarp tikrų kaimynų, nesimezga. Pasak garažų bendrijos „Energetikas“ pirmininko Jono Alimo, problemų ten yra, bet jų sprendimas sudaro dar daugiau problemų. „Nerandame su „Šviesos“ pirmininku bendros kalbos. Savivaldybės administracija pavesdama mums nustatyti ribas, nusikratė atsakomybės. Kadangi nesusitariame, reikia daryti geodezinius matavimus, kurie kainuotų apie 3 tūkstančius litų. O tokių pinigų mes neturime. Kreipiausi į savivaldybės tarybą, kad ji atleistų bendriją nuo žemės mokesčio – jei taip atsitiktų, turėtume lėšų matavimams, jei nuomos mokesčio nepanaikins, teks kelti bendrijos nario mokestį. Tai kainuos visiems“, – pasakojo garažų bendrijos pirmininkas.

Tačiau tolimesnė eiga, kaip jis pats sakė, jam jau bus nebe tokia aktuali: „Sveikata man yra svarbesnė nei šios pareigos, per artimiausią susirinkimą atsistatydinsiu“, – sakė daug ginčių ir streso dėl šios problemos patyręs J. Alimas.

Palikimas

Kad iš musės daromas dramblys, sakė ir sodininkų bendrijos „Šviesa“ pirmininkas Antanas Navakauskas. „Nieko baisaus ten nėra, didžiausia problema yra žmonėse, kurie problemų ieško“, – sakė pirmininkas. Pasak jo, sodų bendrija įkurta 1963 metais, o garažai statyti pradėti apie 1970 m. Paskutinis garažas, dėl kurio dabar ir kyla konfliktas, pasak pirmininko, buvo statytas sodininkų bendrijos teritorijoje, sodininkams jau tada reikėjo „spaustis“ ir mažinti savo teritoriją. Atstumo tarp kaimynų nebuvimą jis vadina palikimu.

„Absurdas. Ir taip žemės atėmė, ir dar nori gabalą nukirsti. Kiek tiems žmonėms žemės liks, jei dar, kaip A. Žvejys nori, tris metrus nuo garažo sienos atitrauks? 40 metų nebuvo problemos, dabar ją surado. Čia tik kažkieno principai“, – sakė A. Navakauskas. Pirmininkas sakė nusutiksiąs, kad iš žmonių būtų atimta žemė. „Per mėnesį jau daug padaryta. Žmonės tvarkosi, nė vieno daikto nebus prie garažo sienos, o apeiti garažus prireikus galima – tiesiog reikia paskambinti ir atvažiuoja, atrakina. Tai kur problemos?“,- klausė sodininkų bendrijos pirmininkas.

Laiko dar yra

Bet problema yra ne vieno žmogaus sugalvota – A. Žvejui, pasakojusiam apie stogą, pamatus ir drėgmę, antrino ir kaimynas Valdas. Pasak Valdo, jo garažo stogą sugadino sodininkų obelis, kuri jau nupjauta, bet dabar vanduo į garažą varva per sugadintą A.Žvejo stogą. Taip pat drėksta ir įšąla pamatai, kuriuos sugadino ta pati nelemta kaimynų obelis arba duobės, kurių kaimynai buvo prikasę visai šalia pamatų.

„Atrodau kaip išsišokėlis, čia man labiausiai ta problema rūpi, o tie, kuriems tokie kaimynai dar nepakenkė, problemos čia nemato“, – sakė įtūžęs A. Žvejys. Ir jis teisus. Kai lankėmės ant „fronto linijos“, savo garaže tvarkėsi nukentėjusiųjų kaimynas. „Aš čia nieko blogo nematau, man tai problemų nekelia. Žinoma, gal ir turėtų būti galimybė apeiti iš kitos garažo pusės, bet man dar niekad to neprireikė“, – sakė prisistatyti atsisakęs kaimynas.

Garažų bendrijos „Energetikas“ pirmininkas sakė, kad tokia situacija susiklostė, nes garažas buvo pastatytas sodų bendrijos teritorijoje, dėl to ją reikėjo šiek tiek paslinkti. Taip ir liko pastatas stovėti nei šen, nei ten. O A. Žvejys kaltina sodininkus, kad šie savavališkai atsiriekė žemės, kuri turėtų priklausyti garažų bendrijai. Ir jis tuo taip įsitikinęs, kad kaimynus tądien padavė į teismą.

Laukti A. Žvejys nenusiteikęs – nors savivaldybės komisija tik kovo pabaigoje įpareigojo sodininkų pirmininką per tam tikrą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus, o patys sodininkai sutvarkyti daiktus prie garažo buvo prižadėję prieš dieną, rezultato jis nori dabar. Savivaldybės komisijos pirmininkas Rimantas Dubosas sakė, kad nustatytas terminas, per kurį reikalavimai turi būti įvykdyti, dar nesibaigęs, problemai spręsti laiko dar yra, nors jis jau pastebi, kad situacija keičiasi į gerąją pusę.

Natūralių poreikių – prie takelio į sodus

Garažų savininkai pyksta ant sodininkų, kad šie pasigviešė per daug žemės, tačiau ir sodininkai turi priežasčių ant kaimynų pykti. Garažuose žmonės dirba: taiso savo automobilius, keičia jų detales, net autoserviso įmonės, kuriose dirba po keletas darbininkų, viena po kitos garažuose dygsta, bet tualeto čia nėra nė vieno. Anksčiau už garažų buvo viešas tualetas, tačiau jį prižiūrėti nebuvo kam, todėl tualeto durys buvo užvirintos.

Dabar elektrėniškiai, kuriuos netikėtai prispiria, kai jie būna garaže arba savo darbo vietose, sukasi iš padėties kaip tik gali. Oficiali versija, kurią kartojo visi kalbintieji, – visi eina į šalia esančios degalinės ir į kitų čia pat įsikūrusių įstaigų mokamus tualetus. Tačiau realybė atrodo visiškai kitaip: „dovanėlių“ šalia takelio, einančio į sodų bendrijas, apstu. Kaip sako sodininkė Veronika, pavasarį, šalia užvirinto tualeto, kol jis neapauga dilgėlėmis, kalnai išmatų kyla. Kai prie senojo tualeto užauga dilgėlės – garažininkai gamtinius reikalus palieka šalia takelio. Sodininkai juos slepia žolėmis, šakomis. Prieš kelias dienas eidama į sodus ji rado visą kibirą „dovanų“, kuris vėliau su visu turiniu, greičiausiai, nugarmėjo į upelį. Upelis, skiriantis garažus nuo sodų, teka ne kur kitur, o į mūsų marias.

Projektas tualetui

Garažų bendrijos „Energetikas“ pirmininkas J. Alimas pasakojo, kad natūralu, jog visą dieną dirbant garažuose, tualetu reikės pasinaudoti, ir pripažino, kad būna visko – ne visi iki degalinės eina. „Tai yra problema, reikėtų bent kokio biotualeto. Galėtų seniūnija skirti, tačiau iki šiol į ją nebuvome kreipęsi“, – sakė J. Alimas. Vos pradėjus gvildenti problemą ir teiraujantis, kur darbuotojai gamtinius reikalus atlieka, vienos iš garažuose įsikūrusių įmonių savininkas sakė jau pradėjęs ruošti projektą tualeto įrengimui. Sodininkų bendrijos „Šviesa“ pirmininkas Antanas Navakauskas sako, kad sodininkai turi įsirengę savo ar mažuosius biotualetus, ar duobes išsikasę, o garažų savininkai tebelaksto su maišeliais į sodus.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Virgilijus Pruskas sakė, kad gamtai žalos garažų savininkų fekalijos beveik nedaro. Didesnę žalą daryti gali visuomenės sveikatai, nes tokiu būdu gali plisti ligos, todėl už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos į šią situaciją turėtų reaguoti. „Jei garažų savininkai į upelį piltų tepalą – nenatūralią, gamtai kenkiančią medžiagą, tai jau būtų aplinkos apsaugos pareigūnų rūpestis, tačiau žmogaus fekalijų turėtų būti koks 100 litrų iš karto, kad tai galėtų daryti įtaką gamtai. Yra gamtoje organizmų, kuriems ir tokių dalykų reikia“, – sakė VRAAD Elektrėnų savivaldybės vedėjas V. Pruskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų