Gera būtų taryboje dirbti be opozicijos. Niekas nebalsuotų prieš, niekas nesusilaikytų. Nors esant stipriai daugumai, opozicijos balsai ir nieko nereiškia, nervus valdantiesiems vis tiek pagadina. Vis dėlto be opozicijos dirbti būtų ne tik neįdomu, bet, kaip sakė meras Kęstutis Vaitukaitis, ir gaila, kad paliktų vienus valdančiuosius. Dešimt tarybos narių, įvardijusių save opozicija, balandžio 27 d. vykusiame posėdyje paliko posėdžio salę, protestuodami prieš naujosios valdančiosios daugumos savivaldos įstatymo ir tarybos veiklos reglamento nesilaikymą.
Julija Kirkilienė
Kodėl nesilaikė reglamento
Prieš pradėdami posėdį, tarybos nariai išsiaiškino, kas kuriai frakcijai ar koalicijai priklauso, ir perskaitė pareiškimus. 15 tarybos narių iš 6 partijų – Liberalų ir centro sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai), Krikščionių partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Valstiečių liaudininkų partija ir Lietuvos centro partija – deklaravo, kad jie jungiasi į bendrą jungtinę frakciją ir sudaro valdančiąją daugumą, o 10 tarybos narių iš 3 partijų – Socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas – pasiskelbė savivaldybės tarybos mažuma – opozicija.
Naujoji opozicija nepritarė posėdžio darbotvarkei. Pagal ją, posėdyje turėjo būti svarstomi tik organizaciniai klausimai, o kiti 12 sprendimų projektų į darbotvarkę įtraukti nesilaikant tarybos veiklos reglamento: sprendimų projektai per vėlai pateikti susipažinimui ir nesvarstyti komitetuose. Meras teisinosi, kad komitetuose projektai svarstomi ir negalėjo būti, nes komitetai buvo sudaryti tik šiame posėdyje, o savivaldybės įstaigų ir bendrovių veiklas būtina patvirtinti, nes iki gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai būtina pristatyti balansą.
Taip pat skubiai tarybai reikėjo pritarti leisti nuomos terminui pasibaigus administracijai už likutinę vertę įsigyti automobilį.
Sau veiklą nusistatė
Pirmuoju klausimu tarybos nariai slaptu balsavimu išrinko administracijos direktoriaus pavaduotoją. Juo tapo rinkimuose nekandidatavęs, Naujosios sąjungos pasiūlytas, nepartinis, pastaruoju metu dirbęs Vilniaus energijoje viešųjų pirkimų specialistu, Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Bernotienės buvęs vyras, Vaidas Bernotas. Savo prisistatymo kalboje naujai iškeptas valdininkas papasakojo turtingą biografiją: baigęs Vilniaus inžinerinės statybos institutą, dirbęs įvairiose įmonėse, turėjęs savo verslą nuo valiutos keityklų iki prekybos automobiliais, dabar dirbantis UAB „Vilniaus energija“ (viena iš „Rubicon“ grupės įmonių) pirkimų vadybininkas.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo darbe jis pats sau nusistatė veiklos sritį – kuruoti viešuosius pirkimus, ir žadėjo, reikalui esant, pakeisti supaprastintų pirkimų taisykles. Supaprastintą pirkimą jis įsivaizduojantis kaip apklausą telefonu. (Panašiai taip: paskambina vienai įmonei ir paklausia jos darbų kainos. Tada skambina tai įmonei, kuri turi laimėti, ir siūlo sutikti atlikti darbus už vienu centu mažesnę kainą. Red. past.).
Mero pavaduotojas Viktoras Valiušis perspėjo, kad administracijos direktoriaus pavaduotojo veiklą nustato taryba. Iki šiol viešiesiems pirkimams vadovaudavo pats administracijos direktorius, o pavaduotojas kuravo švietimo ir kultūros sritis, sporto, prevencijos programas, eismo saugumą ir kt., tad lauksime informacijos, kaip šioje kadencijoje administracija pasiskirstys veiklą. Naujasis administracijos direktoriaus pavaduotojas šias pareigas eiti pradės nutraukęs darbo santykius Vilniaus energijoje. Kaip V. Bernotas sakė redakcijai, jis eina į mažiau apmokamą, bet lengvesnį darbą, o apie papildomą uždarbį informacijos dar neturintis.
Pasidalijo komitetais ir komisijomis
Išsirinkę naują tarnautoją, nustatę mero pavaduotojui veiklos sritis, taryba dalijosi vietas komitetuose ir komisijose. Šioje kadencijoje buvo pasiūlyta formuoti tik tris komitetus vietoje buvusių penkių. Pasak mero K. Vaitukaičio, taip valdantieji nusprendė todėl, kad kiekviename komitete privalo dalyvauti kiekvienos partijos atstovų, o šioje taryboje net 4 partijos turi tik po 2 narius, o viena – vieną, todėl tie patys tarybos nariai dalyvauti visuose komitetuose nesuspės. Esą taip buvo praėjusioje kadencijoje, o darbas komitetuose dėl to buvo neefektyvus. Opozicija paprieštaravo, kad darbas komitetuose prilygs darbui taryboje ir tęsis visą darbo dieną. Opozicija taip pat prieštaravo komitetų pavadinimams. Jų manymu, Ūkio ir Socialinių reikalų komitetai negali apimti visų tarybos posėdžiuose svarstomų sričių.
Klausimus svarstymui teikęs Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Gediminas Ratkevičius aiškino sąvokas, įtikinėdamas, kad užtenka trumpų pavadinimų. Jam antrino meras, kad svarbu ne komitetų pavadinimai, o kokį signalą apie darbą jie siųs visuomenei.
Apsižodžiavus tarpusavyje, opozicijai balsuojant prieš, valdantiesiems – už, buvo sudaryti 3 komitetai, 11 komisijų ir tarybos kolegija. Kontrolės komiteto pirmininku išrinktas Algimantas Adomaitis, Etikos komisijos pirmininku – Vaidas Ratkevičius. Šie svarbūs postai pagal įstatymą priklauso opozicijai. Į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą delegavo abiejų didžiųjų partijų – Socialdemokratų ir Liberalų ir centro sąjungos – pirmininkus, buvusį ir esančtį merą, Arvydą Vyšniauską ir Kęstutį Vaitukaitį. O į Vilniaus regiono plėtros tarybą delegavo tik savus – K. Vaitukaitį ir Daurių Ašaką, į Vilniaus teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą delegavo gydytoją Dmitrij Burkoj. Šitoje vietoje ir baigėsi visos tarybos darbas. Socialdemokratui Audriui Jurgelevičiui pareiškus, kad opozicija negali dalyvauti tarybos darbe, kur nesilaikoma tarybos veiklos reglamento, visa opozicija – 9 tarybos nariai (Danguolė Kliucevičienė posėdyje nedalyvavo) – paliko posėdžių salę. A. Jurgelevičius posėdį stebėjo salėje, bet balsavime nedalyvavo.
Kaip iš pypkės
Be opozicijos darbas ėjo kaip iš pypkės: 15 tarybos narių už visus klausimus balsavo sutartinai. Tarp tų sprendimo projektų, už kurių pritarimą niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė, du – dėl Elektrėnų komunalinio ūkio ir Gelvitos audituoto 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo ir šilumos tiekimo veiklos ekonominių rodiklių suvestinės už 2010 m., audito ataskaitos ir nepriklausomo audito išvadų patvirtinimo – buvo labai svarbūs.
Abi komunalines paslaugas teikiančios bendrovės pačios sau išsirinko nepriklausomus auditorius, kurie nustatė, kad jos dirbo gerai, o tarybos nariai bendrovių vadovams klausimų ir neturėjo. Tik Nikolaj Melnikov pasidomėjo, kokio dydžio palūkanas bankams už paskolą moka UAB „Gelvita“. Penkiolikos narių taryba be komunalinių įmonių dar patvirtino Elektrėnų kultūros centro, Sporto, turizmo ir pramogų centro, Elektrėnų socialinių paslaugų centro, Elektrėnų socialinės globos namų, Socialinės reabilitacijos centro, Beižionių globos namų ir Elektrėnų vaistinės finansinės atskaitomybės ataskaitas.
Centrų veikla šiek tiek domėjosi tarybos naujokai Nikolaj Melnikov, Daurius Ašaka, Virgilijus Pruskas ir tarybos senbūvis Gediminas Kriščiūnas. Jiems rūpėjo, kodėl tokie, o ne kitokie yra etatų skaičiai, kodėl mažai informacijos apie renginius, kodėl blogai prižiūrimos internetinės svetainės ir pan. Naujieji tarybos nariai labiausiai liko nustebinti, kad savivaldybės vaistinė, vienintelė gamybinė vaistinė, pagal receptus gaminanti vaistus ir dar turinti leidimą prekiauti narkotiniais, psichotropiniais vaistais, dirba nuostolingai.
Vaistinės vedėja Nijolė Kleinienė tarybos nariams aiškino, kad vaistinė negali dirbti „Maximos“ principais, kad vaistai yra nuodai ir jų negalima reklamuoti, kad kitos vaistinės nesilaiko taisyklės nurodyti artimiausią vaistinę, galinčią pagaminti ar turinčią pacientui reikalingų vaistų, ir kad niekur pasaulyje vienoje vietoje, keliolikos metrų spinduliu nėra tiek vaistinių, kaip yra Elektrėnuose.
Į politiką iš verslo atėjusiems tarybos naujokams tai buvo pamokėlė, kad be pinigų pasaulyje dar egzistuoja padorumas.