Ketvirtadienį (02-19) Elektrėnuose vykusioje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (AŠDPS) konferencijoje aptarta naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos taikymo patirtis ir perspektyvos.
Konferencijoje dalyvavusiam Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui išsakytos skaudžiausios šiuo metu švietimo problemos: ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigos balansuoja ant išlikimo ribos. Konferencijos metu buvo nuspręsta pakeisti organizacijos pavadinimą. Nuo šiol ji vadinsis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga.
Konferencijos dalyvius sveikino Elektrėnų meras Arvydas Vyšniauskas, kuris pažymėjo tarimosi su darbuotojų atstovais svarbą. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas, Kauno technologijos universiteto profesinės sąjungos pirmininkas Vaclovas Kubilius konferencijos delegatams palinkėjo sėkmingo darbo ir priešintis etatiniam darbo apmokėjimui bei „krepšelizacijai“, kadangi aukštosiose mokyklose tokie dalykai nėra palankūs dėstytojams.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius kalbėjo apie neišvengiamus švietimo sistemos decentralizavimo sprendimus. „ŠMM nuostata – kuo daugiau atsakomybės suteikti pačioms mokykloms. Skandinavijos šalyse nėra jokios centralizuotos mokytojų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos. To sieksime ir savo šalyje“, – kalbėjo ministras. Tačiau tose šalyse labai įtakingos ir gausios profesinės sąjungos ir visi sprendimai derinami su darbuotojų atstovais. Todėl ministras anksčiau vykusiose derybose sutiko, jog jo pasirašytame įsakyme būtų įteisinta nuostata, kad mokykloje dauguma sprendimų dėl mokytojų darbo užmokesčio privalo būti derinami su darbuotojų atstovais.
Ministras apgailestavo, kad ŠMM neturi jokių saugiklių apsaugoti šiuo metu labiausiai skriaudžiamų darželių auklėtojų, nes ikimokyklinis ugdymas yra savivaldybių atsakomybė. Dėl krizės šios sferos darbuotojai labiausiai nukentėjo.
G. Steponavičius paragino profesines sąjungas veikti kartu ir ieškoti vienijimosi galimybių. Be to, pažymėjo, jog Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija turinio prasme yra stipriausia tarp šalies švietimo profsąjungų bei diktuoja madas atstovaujant mokytojų interesams.
AŠDPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius pristatė tyrimo, kurį atliko LŠMPSF ekspertai, rezultatus. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kaip vykdomas naujas mokytojų darbo apmokėjimo aprašas. Nors profesinė sąjunga labai kategoriškai prieštaravo mokytojų koeficientų „žirklių“ įvedimui, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad dalis baimių ir nuogąstavimų nepasitvirtino. Vis tik, didžioji dalis apklaustųjų atsakė, jog nustatydamas koeficientų dydį mokyklos vadovas juos derino su profesine sąjunga. Tačiau pasitvirtino prognozės, kad ši naujovė tik priemonė sumažinti mokytojams atlyginimus, nes net 75 proc. mokytojų atlyginimai sumažėjo.
Vilniaus miesto bei Rokiškio ir Ukmergės rajono susivienijimų pirmininkai R. Osipavičiūtė, E. Gaigalas ir A. Rimkus pasidalino savo patirtimi kaip jų mokyklose vyko tarimasis su profesinėmis sąjungomis. Šiose savivaldybėse situacija analogiška šalies, tačiau matosi viena ryški tendencija – esant mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje profesinei sąjungai yra tariamasi ir sprendimai priimami skaidriai. A. Rimkus akcentavo ypatingai skausmingą specialiųjų pedagogų padėtį. Dėl jų darbo apmokėjimo tvarkoje esančių priedų, kuriuos nustato steigėjas, specialiųjų pedagogų algos sumažėjo 30-40 proc.
Šiaulių susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė kalbėjo apie ypatingai sunkią ikimokyklinių įstaigų darbuotojų padėtį. Jiems atlyginimai buvo mažinami kelis kartus ir tai dar ne pabaiga. Šiaulių savivaldybė aiškina, jog pinigų nėra ir liepia įstaigų vadovams taupyti kaip išmano. Dažnai žodinės rekomendacijos net leidžia įtarti, jog valdžia siūlo taupyti pažeidinėjant teisės aktus. Nuo didesnių protesto akcijų šiauliečius ikimokyklinių įstaigų darbuotojus stabdo tik nuolat vykstančios derybos. „Smulkių rezultatų pavyksta pasiekti, tačiau esminiams dalykams išspręsti būdai sunkiai randami miesto savivaldybės lygmenyje. Deja ŠMM ir Vyriausybė „plaunasi rankas“ nuo darželių problemų”, – piktinosi šiauliečių profsąjungos lyderė.
Savivaldybės atstovų ir mokyklų vadovų požiūrį į mokytojų darbo apmokėjimo sistemos liberalizavimą pristatė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos atstovas, Kėdainių raj. švietimo ir kultūros departamento direktorius Julius Lukoševičius bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos tarybos narys, Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktorius Ervydas Macaitis. Lyg susitarę, socialinių partnerių atstovai kalbėjo apie dialogo ir tarimosi su darbuotojų atstovais svarbą. E. Macaitis sakė, kad baiminosi eiti į konferenciją, manydamas, jog mokyklų vadovai bus negailestingai kritikuojami. Tačiau renginyje jaučiasi gerai, nes, jei kritika ir yra, ji pamatuota ir teisinga.
Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys pažadėjo konferencijos delegatams, kad ministerija atliks analogišką profesinės sąjungos tyrimą ir plačiau išsiaiškins „žirklių“ taikymo patirtį. Jis kalbėjo, kad ŠMM švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašui tobulinti ir ilgalaikėms programoms koreguoti vasario mėnesį planuoja sudaryti darbo grupes, kurios sieks: tobulinti dabar galiojantį aprašą, įgyvendinti Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos nuostatas ir apsispręsti dėl etatinio darbo (gal eksperimentinio) modelio aprašo. Be to, reikės diskutuoti apie moksleivio krepšelio metodikos tobulinimą 2011 ir 2012 m., ugdymo plano naują redakciją 2011 m. bei dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimų Nr. 745 ir 746 pataisų. Pažadėta skubiai spręsti ir ikimokyklinės įstaigos krepšelio įvedimo problemą. Į visas darbo grupes bus įtraukti ir LŠMPSF atstovai.
Kitoje konferencijos dalyje delegatai pataisė organizacijos įstatus, pakeitė pavadinimą. Kadangi profesinėje sąjungoje yra ne tik Aukštaitijos regiono nariai, nutarta keisti pavadinimą. Nuo šiol organizacija vadinsis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga. Konferencijoje išrinkti delegatai į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimą, kuris vyks gegužės 7 dieną. Patvirtintas AŠDPS valdybos sprendimas siūlyti LŠMPSF pirmininkei Rūtai Osipavičiūtei kandidatuoti į LPSK pirmininko pavaduotojo pareigas.
Priimtas pareiškimas, kuriame reikalaujama švietimo ir mokslo ministerijos imtis realių žingsnių įgyvendinant profesinės sąjungos iniciatyvą sukurti trišalį sektorinį švietimo komitetą, kurio pastangomis socialinis dialogas taptų konstruktyvus ir civilizuotas.
Konferencijos dalyvius sveikino Elektrėnų meras Arvydas Vyšniauskas, kuris pažymėjo tarimosi su darbuotojų atstovais svarbą. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas, Kauno technologijos universiteto profesinės sąjungos pirmininkas Vaclovas Kubilius konferencijos delegatams palinkėjo sėkmingo darbo ir priešintis etatiniam darbo apmokėjimui bei „krepšelizacijai“, kadangi aukštosiose mokyklose tokie dalykai nėra palankūs dėstytojams.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius kalbėjo apie neišvengiamus švietimo sistemos decentralizavimo sprendimus. „ŠMM nuostata – kuo daugiau atsakomybės suteikti pačioms mokykloms. Skandinavijos šalyse nėra jokios centralizuotos mokytojų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos. To sieksime ir savo šalyje“, – kalbėjo ministras. Tačiau tose šalyse labai įtakingos ir gausios profesinės sąjungos ir visi sprendimai derinami su darbuotojų atstovais. Todėl ministras anksčiau vykusiose derybose sutiko, jog jo pasirašytame įsakyme būtų įteisinta nuostata, kad mokykloje dauguma sprendimų dėl mokytojų darbo užmokesčio privalo būti derinami su darbuotojų atstovais.
Ministras apgailestavo, kad ŠMM neturi jokių saugiklių apsaugoti šiuo metu labiausiai skriaudžiamų darželių auklėtojų, nes ikimokyklinis ugdymas yra savivaldybių atsakomybė. Dėl krizės šios sferos darbuotojai labiausiai nukentėjo.
G. Steponavičius paragino profesines sąjungas veikti kartu ir ieškoti vienijimosi galimybių. Be to, pažymėjo, jog Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija turinio prasme yra stipriausia tarp šalies švietimo profsąjungų bei diktuoja madas atstovaujant mokytojų interesams.
AŠDPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius pristatė tyrimo, kurį atliko LŠMPSF ekspertai, rezultatus. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kaip vykdomas naujas mokytojų darbo apmokėjimo aprašas. Nors profesinė sąjunga labai kategoriškai prieštaravo mokytojų koeficientų „žirklių“ įvedimui, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad dalis baimių ir nuogąstavimų nepasitvirtino. Vis tik, didžioji dalis apklaustųjų atsakė, jog nustatydamas koeficientų dydį mokyklos vadovas juos derino su profesine sąjunga. Tačiau pasitvirtino prognozės, kad ši naujovė tik priemonė sumažinti mokytojams atlyginimus, nes net 75 proc. mokytojų atlyginimai sumažėjo.
Vilniaus miesto bei Rokiškio ir Ukmergės rajono susivienijimų pirmininkai R. Osipavičiūtė, E. Gaigalas ir A. Rimkus pasidalino savo patirtimi kaip jų mokyklose vyko tarimasis su profesinėmis sąjungomis. Šiose savivaldybėse situacija analogiška šalies, tačiau matosi viena ryški tendencija – esant mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje profesinei sąjungai yra tariamasi ir sprendimai priimami skaidriai. A. Rimkus akcentavo ypatingai skausmingą specialiųjų pedagogų padėtį. Dėl jų darbo apmokėjimo tvarkoje esančių priedų, kuriuos nustato steigėjas, specialiųjų pedagogų algos sumažėjo 30-40 proc.
Šiaulių susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė kalbėjo apie ypatingai sunkią ikimokyklinių įstaigų darbuotojų padėtį. Jiems atlyginimai buvo mažinami kelis kartus ir tai dar ne pabaiga. Šiaulių savivaldybė aiškina, jog pinigų nėra ir liepia įstaigų vadovams taupyti kaip išmano. Dažnai žodinės rekomendacijos net leidžia įtarti, jog valdžia siūlo taupyti pažeidinėjant teisės aktus. Nuo didesnių protesto akcijų šiauliečius ikimokyklinių įstaigų darbuotojus stabdo tik nuolat vykstančios derybos. „Smulkių rezultatų pavyksta pasiekti, tačiau esminiams dalykams išspręsti būdai sunkiai randami miesto savivaldybės lygmenyje. Deja ŠMM ir Vyriausybė „plaunasi rankas“ nuo darželių problemų”, – piktinosi šiauliečių profsąjungos lyderė.
Savivaldybės atstovų ir mokyklų vadovų požiūrį į mokytojų darbo apmokėjimo sistemos liberalizavimą pristatė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos atstovas, Kėdainių raj. švietimo ir kultūros departamento direktorius Julius Lukoševičius bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos tarybos narys, Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktorius Ervydas Macaitis. Lyg susitarę, socialinių partnerių atstovai kalbėjo apie dialogo ir tarimosi su darbuotojų atstovais svarbą. E. Macaitis sakė, kad baiminosi eiti į konferenciją, manydamas, jog mokyklų vadovai bus negailestingai kritikuojami. Tačiau renginyje jaučiasi gerai, nes, jei kritika ir yra, ji pamatuota ir teisinga.
Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys pažadėjo konferencijos delegatams, kad ministerija atliks analogišką profesinės sąjungos tyrimą ir plačiau išsiaiškins „žirklių“ taikymo patirtį. Jis kalbėjo, kad ŠMM švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašui tobulinti ir ilgalaikėms programoms koreguoti vasario mėnesį planuoja sudaryti darbo grupes, kurios sieks: tobulinti dabar galiojantį aprašą, įgyvendinti Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos nuostatas ir apsispręsti dėl etatinio darbo (gal eksperimentinio) modelio aprašo. Be to, reikės diskutuoti apie moksleivio krepšelio metodikos tobulinimą 2011 ir 2012 m., ugdymo plano naują redakciją 2011 m. bei dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimų Nr. 745 ir 746 pataisų. Pažadėta skubiai spręsti ir ikimokyklinės įstaigos krepšelio įvedimo problemą. Į visas darbo grupes bus įtraukti ir LŠMPSF atstovai.
Kitoje konferencijos dalyje delegatai pataisė organizacijos įstatus, pakeitė pavadinimą. Kadangi profesinėje sąjungoje yra ne tik Aukštaitijos regiono nariai, nutarta keisti pavadinimą. Nuo šiol organizacija vadinsis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga. Konferencijoje išrinkti delegatai į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimą, kuris vyks gegužės 7 dieną. Patvirtintas AŠDPS valdybos sprendimas siūlyti LŠMPSF pirmininkei Rūtai Osipavičiūtei kandidatuoti į LPSK pirmininko pavaduotojo pareigas.
Priimtas pareiškimas, kuriame reikalaujama švietimo ir mokslo ministerijos imtis realių žingsnių įgyvendinant profesinės sąjungos iniciatyvą sukurti trišalį sektorinį švietimo komitetą, kurio pastangomis socialinis dialogas taptų konstruktyvus ir civilizuotas.
svietimoprofsajunga.lt