Estai daugiabučius atnaujina patys

Estai daugiabučius atnaujina patys
Specialistai skaičiuoja, jog per metus už vidutinio būsto Lietuvoje šildymą ir priežiūrą tenka pakloti apie 3-4 tūkst. litų. Estijoje atlikti skaičiavimai parodė, jog tarybiniais laikais statytų daugiabučių gyventojai gali sutaupyti apie pusę šios sumos.

Vaidas Petrošius

Estijoje daugiabučių renovacija pradėta praėjusiais metais, nes atlikti tyrimai parodė, jog daugiabučių renovacijoje laimi visi – taupo ir gyventojai, nes nebešildo oro, taupo ir valstybė, nes sutaupomi energetiniai resursai.
„Žinoma, daugiabučio renovavimas nėra labai lengvas darbas – vien ką reiškia skirtingų gyventojų norų derinimas. Kam teko patiems perdažinėti kad ir daugiabučio laiptinę, puikiai supras, kiek ir kokių problemų gali iškilti. O ką kalbėti, kai reikia priimti sprendimą, kurio kaina vienam butui gali siekti 10, 20 ar net 30 tūkst. litų? – retoriškai klausia Estijos valdžios įstaigų įkurto fondo „Kredex“, kuris teikia paskolas būsto atnaujinimui, darbuotojai.

Estijoje valdžia išvis neremia

Estijoje veikianti daugiabučių renovavimo programa žymiai skiriasi nuo dabar startuojančios Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje gyventojams būsto modernizavimo išlaidos kompensuojamos 15 proc., tai Estijoje nėra jokios valstybės paramos. Garantuojamos tiktai lengvatinės paskolos su ne didesnėmis nei 4 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau dėl atšiauresnio klimato ar kitokio būdo gyventojai vis aktyviau jungiasi į masinį procesą.
„2008 metais, kai startavo  renovacijos programos viešinimas, visuomenė buvo gana skeptiška – siūlomas paramos lygis iš tiesų nėra toks didelis. Tačiau kai ženkliai pakilo šildymo kainos, o per žiniasklaidą aktyviai pradėta viešinti, kad renovuoti daugiabučiai iš esmės sumažino energijos sąnaudas, daugelis juose gyvenančių suprato, jog kitos išeities tiesiog nėra. Juo labiau, jog renovavimui paimtą paskolą galima visiškai lengvai padengti dėl sumažėjusių išlaidų šildymui.“
Tai – būsto atnaujinimo programoje dalyvaujančių Estijos gyventojų mintys, skelbiamos vietinėje žiniasklaidoje.
Pasak ponios Mirjos Adler, „Kredex“ atsakingos už būsto paskolų teikimą, pirmoji sutartis dėl daugiabučio atnaujinimo Estijoje pasirašyta pernai liepą: praėjus vos kelioms savaitėms nuo programos starto. Šiandien tokių kontraktų – jau 85. „Judame išties neblogai, gal net geriau nei tikėjomės“, – didžiuojasi ponia M. Adler.

Lietuvoje paraiškų daugėja

Europos regioninės plėtros fondo dėka Lietuvos gyventojai turi kur kas palankesnes sąlygas būsto modernizavimui nei estai. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) prie Aplinkos ministerijos skelbia, jog Lietuvoje pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą šiuo metu gauta beveik 30 paraiškų dėl būsto renovavimo projektų. Artimiausiu metu realu tikėtis, jog dalis jų jau bus pradėti įgyvendinti.
„Šurmulys, kylantis dėl neva nejudančios būsto modernizavimo programos, suprantamas – praėjus geram pusmečiui nuo programos pradžios daugeliui norėtųsi viešų ir visiems gyventojams pastebimų pokyčių. Tačiau mes iš anksto sakėme ir žinojome, remdamiesi ir kai kurių kitų šalių patirtimi, jog pirmieji apčiuopiami rezultatai galimi tik po 20-30 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo, – sakė BUPA Vilniaus padalinio vyriausioji specialistė Lina Balčiūnienė. – Tačiau gyventojams nereikia delsti, mielai kviečiame juos apsilankyti Vilniaus mieste, Sodų g. 15  įsikūrusiame BUPA padalinyje, kur galima detaliai susipažinti su renovacijos galimybėmis, nauda ir privalumais“.

fgdfgfdgyuiuyimmy

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų