Savarankiško gyvenimo namai: kitoks požiūris į socialines paslaugas ir į žmogų

Savarankiško gyvenimo namai: kitoks požiūris į socialines paslaugas ir į žmogų

Raminta Česnauskaitė

P1000324serjsrjtdrĮgyvendinant projektą „Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų įkūrimas“ numatyta pastatyti dviejų aukštų Elektrėnų socialinės globos namų priestatą.

Informacija  paslaugų gavėjams
Pastaraisiais metais dėl padidėjusio nedarbo, socialinių įgūdžių stokos vis aktualesne problema šalyje tampa didėjantis socialinių paslaugų gavėjų skaičius. Neįgaliesiems, socialinės rizikos šeimoms, pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje  būtinos socialinės paslaugos teikiamos įvairių socialinių paslaugų centruose. Sunkmetis apribojo valstybės finansines galimybes plėsti tokių centrų veiklą, tačiau jie ir toliau kuriami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
„Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra” – viena iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytų priemonių, kuria siekiama didinti socialinę sanglaudą, kurti labiau integruotą visuomenę, suteikiant galimybes socialiai pažeidžiamiems žmonėms gyventi kokybiškoje aplinkoje.  Pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“  priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“  savivaldybės administracijos iniciatyva vykdomas projektas „Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų į kūrimas“. Šiam projektui skirta virš 3 mln. litų (2, 6 mln. Lt skirs ES).
Didėja paslaugų poreikis
Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais pagalbos ir socialinės globos paslaugos namuose buvo suteiktos 13,6 tūkst. žmonių, arba 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Didėjant socialinių paslaugų gavėjų skaičiui auga ir socialinių paslaugas teikiančių įmonių poreikis. Pastaraisiais metais padaugėjo naujo tipo socialinių paslaugų įstaigų – savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gyvenantys neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys padedant socialiniams darbuotojams patys galėtų tvarkytis savo buitį. 2009 metų pabaigoje 13 tokio pobūdžio namų buvo 253 vietos, juose gyveno 230 žmonių. Visoje Lietuvoje priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra” įgyvendinimui 2007-2013 m. ES finansinės paramos periodu numatyta skirti 153 mln. litų. Planuojama, kad iki 2015 metų naujai steigiamuose arba veiklą išplėsiančiuose centruose bus sukurta 2000 vietų paslaugų gavėjams, aptarnauta 36 tūkst. asmenų, įsteigta 300 naujų darbo vietų. Elektrėnų savivaldybėje socialinę pagalbą į namus ir socialinę globą namuose 2008 m. gavo 210, 2009 m. – 221 asmuo, socialinę pašalpą 2009 m. gavo 170 žmonių daugiau nei užpernai, socialines paslaugas teikia dešimt įstaigų. Kitų metų kovo mėnesį duris turėtų atverti dar viena – savarankiško gyvenimo namai.
Nauja socialinė paslauga
Šiuo metu šalyje vyksta reforma: stabdomi siuntimai į didžiausias globos įstaigas, globos namų, kur gyvena 300 žmonių, mažės, dalį pagyvenusių žmonių bei su psichine negalia, kurie gali savimi pasirūpinti patys, bus bandoma integruoti į bendruomenę, kuriami grupinio gyvenimo namai, kur gyventų ne daugiau kaip po 20 žmonių. Juose bus sudarytos namų aplinkos sąlygos savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą. Savarankiško gyvenimo namuose asmenys prižiūrimi socialinių darbuotojų patys tvarkysis buitį: pirksis produktus, gaminsis maistą, tvarkys kitus buitinius reikalus, mokės už komunalines paslaugas ir būsto nuomą, tvarkys gyvenamąsias patalpas ir pan. Esant reikalui, jiems padės socialinis darbuotojas ar socialinio darbuotojo padėjėjas. „Tie, kurie nenorės ar negalės patys gaminti maisto, galės pirkti maitinimo paslaugas”,- apie savarankiško gyvenimo namus pasakoja Elektrėnų socialinės globos namų direktorė Danutė Suchockienė.
Užsienio patirtis
Europoje jau seniai veikia socialinių paslaugų ir reabilitacijos įstaigos, laikinos nakvynės įstaigos, savarankiško gyvenimo namai, pagyvenusių žmonių klubai, kuriuose teikiamos maitinimo, buitinės paslaugos, bendraujama. Pavyzdžiui, Vengrijoje tokiuose namuose stipresnės sveikatos seni žmonės gyvena daugiausiai vieno kambario butuose, jie bet kada gali susisiekti su socialiniu darbuotoju. „Vokietijoje būstai daugiausiai įkuriami kotedžuose, kurie sujungiami bendrais kiemais, beje, vakaruose tokiuose įstaigose paprastai apsigyvena vyras ir žmona, o pas mus apsistojama tik netekus antros pusės”,- patirtimi dalijasi D. Suchockienė. Šios įstaigos paprastai pavaldžios savivaldybėms ir daugiausiai finansuojamos iš savivaldybių ir valstybės biudžeto, jose teikiama daug daugiau ir įvairesnių paslaugų, dirba gydytojai, slaugytojos, socialiniai darbuotojai.
Savarankiško gyvenimo namai
Įgyvendinant projektą „Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų įkūrimas“ numatyta pastatyti dviejų aukštų Elektrėnų socialinės globos namų priestatą apie 766 kv.m, kuriame bus įrengta18 vieno kambario butų su būtina buitine technika ir baldais, su gyvenamu kambariu, virtuvės niša, san.mazgu, holo patalpomis, pritaikant du butus ir aplinką žmonėms su negalia. Patekimą į antrą aukštą užtikrins keltuvas, visas patalpas jungs koridorius. Čia bus įkurtas socialinės globos namų padalinys, kuriame galės apsigyventi 20 pagyvenusių ar  negalią turinčių asmenų, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros. Tai yra naujoviška socialinės integracijos forma, suteikianti galimybę asmenims tenkinti esminius poreikius – būsto ir maitinimosi, taip pat vystyti savo gyvenimo ir buities įgūdžius ir socialiai integruotis. Pasak direktorės D. Suchockienės, gyventojams padės tie patys Elektrėnų socialinės globos namų darbuotojai, kurie dirba ir šiuo metu: 2 socialiniai darbuotojai, 6 socialinių darbuotojų padėjėjos, 2 kambarinės, 2 virėjos, skalbėja, kiemsargis, ūkio dalies vedėjas, vairuotojas, buhalteris, dietologas. Bus įsteigtas slaugytojo kabinetas. Globos namuose dirbančios socialinės darbuotojos organizuoja įvairių renginių, ši veikla bus tęsiama ir savarankiškuose namuose, tik bus atsižvelgiama į tai, kokie gyventojai apsigyvens, bus taikomasi prie jų poreikių,  bus sudarytos visos galimybės dalyvauti ir bendruose renginiuose. „Skirtumas tik tas, kad naujoje įstaigoje bus skatinamas savarankiškumas, kartais kai per daug žmogumi rūpinamasi, jis žino, kad kažkas kitas atneš, paduos, nebereikia pačiam stengtis,- aiškina direktorė.- Ten gyvens normalūs žmonės, tik neturintys būsto, dėl įvairių priežasčių praradę jį, ar tiesiog bijantys gyventi vieni, o gal nenorintys”.
Kitoks požiūris
Norintys apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose, turės pateikti prašymą, kurį svarstys savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija. Pasak D. Suchockienės, kol kas pageidavimą gyventi šiuose namuose pareiškė vienas, negalią turintis asmuo. Nors norinčių juose gyventi tikrai bus daug, tikina direktorė ir lygina su patirtimi steigiant Elektrėnų socialinės globos namus:  prieš 15 metų  juose gyveno 5 gyventojai, šiuo metu jų yra 40. „Keičiasi ir požiūris į socialines paslaugas teikiančias įstaigas,- džiaugiasi direktorė,- anksčiau globos įstaigose apsigyvendavo praradę būstus, neturintys pastogės žmonės – benamiai, likę be artimųjų priežiūros, o dabar atvažiuoja tie, kuriems reikia profesionalios pagalbos, ligoti.” Keičiasi visuomenės požiūris ir į apsistojusius čia, jau nebesakoma, kad blogi vaikai čia tėvus atiduoda, palieka. Elektrėnuose tiek globos, tiek savarankiški gyvenimo namai steigiami vieni pirmųjų Lietuvoje, nėra iš kur pasisemti patirties, sunku pasakyti, kokie bus tie savarankiško gyvenimo namų gyventojai, bet jau dabar aišku, kad įgyvendinus projektą, padidės socialinių paslaugų įvairovė, bus sudarytos sąlygos neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims gauti geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Direktorė teigia, kad savarankiško gyvenimo namuose bus laukiami asmenys, norintys gyventi kaip savo namuose, bet besilaikantys nustatytų taisyklių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų