Julija Kirkilienė
Šiais metais per Jonines pliaupęs lietus nuvylė tik pesimistus. Optimistai žino, kad įvairiuose tikėjimuose pabrėžiama, jog per Jonines vanduo įgija galios, teikiančios sveikatos, saugančios nuo ligų.
Trumpiausią metų naktį vandeniu reikia vilgyti galvas, prausti veidą, šlakstyti žaizdas. Per šias Jonines pati gamta palengvino šį darbą: išprausė ir apšlakstė iki soties, kad tik sveiki, laimingi ir linksmi būtume.
O kas nepabūgęs lietaus atėjo į Jonines, šoko apie laužą, šokinėjo per ugnį ar prausėsi lietuje ir rasose, tiems šie metai bus laimingi, nors paparčio žiedą tik geiboniškiai, Birutės Vankevičienės kavinėje šventę Jonines, surado. O kas nerado stebuklingojo žiedo, rado įvairiausių pramogų. Vieni tas pramogas organizavo, kiti aktyviai jose dalyvavo, treti tik stebėjo, bet visi, atėję į saulėgrįžos šventę, nesigailėjo.
O man stebėjus tą dūkimą lietuje įvairiuose savivaldybės kampeliuose į galvą beldėsi įvairios mintys apie tai, kaip mes mokame džiaugtis, kaip mokame nepamiršti ir puoselėti, ką mūsų protėviai paliko. Ir nepykime, kad ne visose šventėse senovinių ritualų buvo paisoma, nes ir rašytiniuose šaltiniuose apie Jonines išlikęs toks įrašas: 1372 m. Varmijos vyskupas Henrikas II raštu draudė vokiečių okupuotų kraštų gyventojams Jonines švęsti senoviškai.
Tad ir mūsų savivaldybėje Jonines žmonės šventė naujoviškai: su įvairiais žaidimais, sportinėmis rungtimis, varžybomis, lenktynėmis, regatomis ir dar kitokiomis naujomis sporto šakomis.
Birželio 19 d., šeštadienį, Joninių ir lietaus maratoną pradėjo vieviškiai. Apie tai jau rašėme praėjusiame numeryje. O nuo trečiadienio, birželio 23 d., iki pat sekmadienio Joninės tęsėsi ir švenčių maratonas nugalėjo net lietų. Bet apie viską nuo pradžių.
O kas nepabūgęs lietaus atėjo į Jonines, šoko apie laužą, šokinėjo per ugnį ar prausėsi lietuje ir rasose, tiems šie metai bus laimingi, nors paparčio žiedą tik geiboniškiai, Birutės Vankevičienės kavinėje šventę Jonines, surado. O kas nerado stebuklingojo žiedo, rado įvairiausių pramogų. Vieni tas pramogas organizavo, kiti aktyviai jose dalyvavo, treti tik stebėjo, bet visi, atėję į saulėgrįžos šventę, nesigailėjo.
O man stebėjus tą dūkimą lietuje įvairiuose savivaldybės kampeliuose į galvą beldėsi įvairios mintys apie tai, kaip mes mokame džiaugtis, kaip mokame nepamiršti ir puoselėti, ką mūsų protėviai paliko. Ir nepykime, kad ne visose šventėse senovinių ritualų buvo paisoma, nes ir rašytiniuose šaltiniuose apie Jonines išlikęs toks įrašas: 1372 m. Varmijos vyskupas Henrikas II raštu draudė vokiečių okupuotų kraštų gyventojams Jonines švęsti senoviškai.
Tad ir mūsų savivaldybėje Jonines žmonės šventė naujoviškai: su įvairiais žaidimais, sportinėmis rungtimis, varžybomis, lenktynėmis, regatomis ir dar kitokiomis naujomis sporto šakomis.
Birželio 19 d., šeštadienį, Joninių ir lietaus maratoną pradėjo vieviškiai. Apie tai jau rašėme praėjusiame numeryje. O nuo trečiadienio, birželio 23 d., iki pat sekmadienio Joninės tęsėsi ir švenčių maratonas nugalėjo net lietų. Bet apie viską nuo pradžių.
Semeliškes užkariavo vikingai
Žodžiais neapsakysi to jausmo, kuris kilo stebint Semeliškėse vykusių vikingų valčių irklavimo varžybas. Pliaupiant lietui į prieplauką prie Gintarės Sadkauskaitės kaimo turizmo sodybos Semeliškėse rinkosi vyrai iš Prienų, Jiezno, Birštono ir Semeliškių. Valtys su žalčių ir drakonų galvomis jau buvo užėmusios prieplaukoje savo vietas.
Į Žalčių klasės valtis sėdo po 14 žmonių ir vairininkas su vėliavininku, į Drakono – po 20 žmonių ir būgnininkas su vairininku. Komandos sutartinai yrėsi Nestrėvaičio ežeru aikštės link, kurioje jau buvo sukrautas Joninių laužas, o komandas palaikė sirgaliai. Tokia pramoga semeliškiečius ištraukė iš namų, atitraukė nuo televizorių. Ir ne be reikalo.
Semeliškių komanda Žalčių klasėje užėmė I vietą, Drakonų klasėje – III. Šiose varžybose naujieji vikingai varžėsi dėl Semeliškių seniūno taurės, o į šį miestelį vikingai atklydo ne be irklavimo sporto meistro, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono Juozo Gudeliūno ir semeliškiečio Algirdo Sadkausko pagalbos.
Toks žinomas ir prieštaringai vertinamas verslininkas, buvęs J. Gudeliūno irklavimo komandos draugas, dabar VšĮ sporto klubo „Birštono Nemunas“ valdybos pirmininkas Arvydas Stašaitis vikingų valčių irklavimo sportą propaguoja jau penkerius metus, surado šį sportą ir į Lietuvą atvežė iš Suomijos.
Suradęs įdomią sporto šaką A. Stašaitis nepamiršo ir savo sporto draugų. J. Gudeliūnas, nors jau nebegauna atlyginimo už sporto organizatoriaus darbą Semeliškėse, bet sporto rungtis vis tiek organizuoja. Surinko jis 20 jaunuolių iš Semeliškių bei Beižionių ir pradėjo mokyti irklavimo paslapčių. O jaunuoliams taip sekėsi irkluoti, kad jie ne tik Semeliškėse varžybas laimėjo, bet jau gavo pakvietimų dalyvauti ne viename čempionate. Greitai Mindaugo karūnavimo, Valstybės dienos, garbei vikingų valčių irklavimo čempionatas vyks Birštone.
Semeliškių komanda čempionatuose dalyvaus apsirengę oranžiniais marškinėliais, kuriuos nupirko A. Sadkauskas.
Bet grįžkime į šventę Semeliškėse. Kareivišką košę sportininkams ir visiems šventės dalyviams dovanojo A. Sadkauskas ir Daugirdiškių seniūnaitis Valdas Lėlius. Viena seniūno – Žalčių klasės – taurė liko Semeliškėse, kitą – Drakonų – išsivežė jiezniečiai. Seniūnas Vytautas Barzdaitis visiems irkluotojams įteikė medalius.
Prie laužo trumpiausią naktį semeliškiečiai išlydėjo ir ilgiausią dieną pasitiko dainuodami, šokdami ir žaisdami lietuje prie Nestrėvaičio ežero kartu su seniūnu A. Barzdaičiu, bendruomenės „Strėva“ pirmininku Antanu Bielskiu ir kultūros renginių organizatore Silvija Bielskiene, vietos saviveiklininkais ir kviestais muzikantais. Jonus, Janes, Rasas bei Ligitas seniūnas apdovanojo žaliomis kepuraitėmis, kad būtų žali lyg pievos.
Į Žalčių klasės valtis sėdo po 14 žmonių ir vairininkas su vėliavininku, į Drakono – po 20 žmonių ir būgnininkas su vairininku. Komandos sutartinai yrėsi Nestrėvaičio ežeru aikštės link, kurioje jau buvo sukrautas Joninių laužas, o komandas palaikė sirgaliai. Tokia pramoga semeliškiečius ištraukė iš namų, atitraukė nuo televizorių. Ir ne be reikalo.
Semeliškių komanda Žalčių klasėje užėmė I vietą, Drakonų klasėje – III. Šiose varžybose naujieji vikingai varžėsi dėl Semeliškių seniūno taurės, o į šį miestelį vikingai atklydo ne be irklavimo sporto meistro, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono Juozo Gudeliūno ir semeliškiečio Algirdo Sadkausko pagalbos.
Toks žinomas ir prieštaringai vertinamas verslininkas, buvęs J. Gudeliūno irklavimo komandos draugas, dabar VšĮ sporto klubo „Birštono Nemunas“ valdybos pirmininkas Arvydas Stašaitis vikingų valčių irklavimo sportą propaguoja jau penkerius metus, surado šį sportą ir į Lietuvą atvežė iš Suomijos.
Suradęs įdomią sporto šaką A. Stašaitis nepamiršo ir savo sporto draugų. J. Gudeliūnas, nors jau nebegauna atlyginimo už sporto organizatoriaus darbą Semeliškėse, bet sporto rungtis vis tiek organizuoja. Surinko jis 20 jaunuolių iš Semeliškių bei Beižionių ir pradėjo mokyti irklavimo paslapčių. O jaunuoliams taip sekėsi irkluoti, kad jie ne tik Semeliškėse varžybas laimėjo, bet jau gavo pakvietimų dalyvauti ne viename čempionate. Greitai Mindaugo karūnavimo, Valstybės dienos, garbei vikingų valčių irklavimo čempionatas vyks Birštone.
Semeliškių komanda čempionatuose dalyvaus apsirengę oranžiniais marškinėliais, kuriuos nupirko A. Sadkauskas.
Bet grįžkime į šventę Semeliškėse. Kareivišką košę sportininkams ir visiems šventės dalyviams dovanojo A. Sadkauskas ir Daugirdiškių seniūnaitis Valdas Lėlius. Viena seniūno – Žalčių klasės – taurė liko Semeliškėse, kitą – Drakonų – išsivežė jiezniečiai. Seniūnas Vytautas Barzdaitis visiems irkluotojams įteikė medalius.
Prie laužo trumpiausią naktį semeliškiečiai išlydėjo ir ilgiausią dieną pasitiko dainuodami, šokdami ir žaisdami lietuje prie Nestrėvaičio ežero kartu su seniūnu A. Barzdaičiu, bendruomenės „Strėva“ pirmininku Antanu Bielskiu ir kultūros renginių organizatore Silvija Bielskiene, vietos saviveiklininkais ir kviestais muzikantais. Jonus, Janes, Rasas bei Ligitas seniūnas apdovanojo žaliomis kepuraitėmis, kad būtų žali lyg pievos.
Burės plaukė per marias
Joninių šventė Elektrėnuose sudėta iš trijų dalių: pirmoji, mažiausiai reklamuota, buvo buriavimo varžybos, antroji – šventė lietuje, o trečioji – tradicinis 39-tasis bėgimas apie Elektrėnų marias.
Stebėti buriavimo regatos atėjo vos vienas kitas pažįstamą buriuotoją palaikantis elektrėnietis. Kiti nežinojo, kad Elektrėnų jachtklubas vėl pradėjo veikti, ir per šventės šurmulį Vaikų pasaulyje nepastebėjo ežere vėjo blaškomų baltaskarių burių.
Regatos organizatorius, Kaišiadorių buriavimo klubo „Vėjo ainiai“ pirmininkas Renatas Balčiūnas džiaugėsi, kad oro sąlygos Joninių vakarą buvo įsimintinos: pūtė apie 4 m/s vėjas, labai stipriai lijo ir buvo vos 12°C šilumos. Regatoje startavo keturios grupės: Sportinių jachtų grupės „Tornado“ buriuotojai Nerijus Butkevičius ir Kristina Maksimčiuk, „Finn“ ir buriuotojas Volodia Logunovas, „M“ ir buriuotojai Ramūnas Kantminas, Vytautas ir Mantas Kazlauskai, Ramūnas Plerpa. „470“ ir buriuotojai Šarūnas Čėsna bei Andrius Kiupelis.
Pirmą vietą užėmė „Tornado“ įgula, kuri finišą pasiekė per 1 val. 17 min. „470“ įgula finišavo antra, finišą pasiekusi per pusantros valandos. Treti buvo „M“ įgula, jų rezultatas – 1 val. 38 min. „Finn“ įgula, pasiekusi finišą per 1 val. 45 min., liko ketvirta.
Regatos dalyviai buvo apdovanoti jachtklubo diplomais. Elektrėnų Joninių regatos taurę laimėjo vienintelė mergina, dalyvavusi regatoje ir atstovavusi „Tornado“ įgulai, Kristina Maksimčiuk. Jauniausias regatos dalyvis – dvylikametis Mantas Kazlauskas. Kita burlaivių regata vyks Liepos 6 d. ir gal elektrėniečiai nebepraleis progos stebėti puikaus reginio.
O Vaikų pasaulyje per balas elektrėniečiai šokinėjo kas su lietsargiais, kas su lietpalčiais, o kas, norėdamas būti laimingas, atsisakė visų nuo lietaus saugančių priemonių, džiaugėsi ir šoko basas. Šventę pradėjęs Trakų seniūnas ir renginių organizatorius Kęstutis Vilkauskas pirmiausia elektrėniečius supažindino su Joninių nakties lietaus galia ir galybe: lietaus lašai, krentantys 35 km/val. greičiu, valo orą.
Joninių vainiką, kadangi vieną teturėjo ir visiems Jonams ir Janinoms jo niekaip neužtektų, šventės vedėjas simboliškai padovanojo merui Arvydui Vyšniauskui. Arvydinės kaip tik kalendoriuje pažymėtos birželio 23 d., kai buvo švenčiamos Joninės.
Saulę elektrėniečiai pasitiko kas kaip norėjo, nes šventė baigėsi pusiaunaktį. Baigėsi, o linksma buvo, nors žmonių nebuvo daug. Juk kartais mažesniame būryje smagiau būna. Smagumą palaikė ne tik „Kazokynė“, grupė „Laisvai“, Ričardo ir Gintaro duetas, grupė „Studentės“ ir Paulius, bet ir kiekvienas, neišsigandęs lietaus ir atėjęs į šventę.
Stebėti buriavimo regatos atėjo vos vienas kitas pažįstamą buriuotoją palaikantis elektrėnietis. Kiti nežinojo, kad Elektrėnų jachtklubas vėl pradėjo veikti, ir per šventės šurmulį Vaikų pasaulyje nepastebėjo ežere vėjo blaškomų baltaskarių burių.
Regatos organizatorius, Kaišiadorių buriavimo klubo „Vėjo ainiai“ pirmininkas Renatas Balčiūnas džiaugėsi, kad oro sąlygos Joninių vakarą buvo įsimintinos: pūtė apie 4 m/s vėjas, labai stipriai lijo ir buvo vos 12°C šilumos. Regatoje startavo keturios grupės: Sportinių jachtų grupės „Tornado“ buriuotojai Nerijus Butkevičius ir Kristina Maksimčiuk, „Finn“ ir buriuotojas Volodia Logunovas, „M“ ir buriuotojai Ramūnas Kantminas, Vytautas ir Mantas Kazlauskai, Ramūnas Plerpa. „470“ ir buriuotojai Šarūnas Čėsna bei Andrius Kiupelis.
Pirmą vietą užėmė „Tornado“ įgula, kuri finišą pasiekė per 1 val. 17 min. „470“ įgula finišavo antra, finišą pasiekusi per pusantros valandos. Treti buvo „M“ įgula, jų rezultatas – 1 val. 38 min. „Finn“ įgula, pasiekusi finišą per 1 val. 45 min., liko ketvirta.
Regatos dalyviai buvo apdovanoti jachtklubo diplomais. Elektrėnų Joninių regatos taurę laimėjo vienintelė mergina, dalyvavusi regatoje ir atstovavusi „Tornado“ įgulai, Kristina Maksimčiuk. Jauniausias regatos dalyvis – dvylikametis Mantas Kazlauskas. Kita burlaivių regata vyks Liepos 6 d. ir gal elektrėniečiai nebepraleis progos stebėti puikaus reginio.
O Vaikų pasaulyje per balas elektrėniečiai šokinėjo kas su lietsargiais, kas su lietpalčiais, o kas, norėdamas būti laimingas, atsisakė visų nuo lietaus saugančių priemonių, džiaugėsi ir šoko basas. Šventę pradėjęs Trakų seniūnas ir renginių organizatorius Kęstutis Vilkauskas pirmiausia elektrėniečius supažindino su Joninių nakties lietaus galia ir galybe: lietaus lašai, krentantys 35 km/val. greičiu, valo orą.
Joninių vainiką, kadangi vieną teturėjo ir visiems Jonams ir Janinoms jo niekaip neužtektų, šventės vedėjas simboliškai padovanojo merui Arvydui Vyšniauskui. Arvydinės kaip tik kalendoriuje pažymėtos birželio 23 d., kai buvo švenčiamos Joninės.
Saulę elektrėniečiai pasitiko kas kaip norėjo, nes šventė baigėsi pusiaunaktį. Baigėsi, o linksma buvo, nors žmonių nebuvo daug. Juk kartais mažesniame būryje smagiau būna. Smagumą palaikė ne tik „Kazokynė“, grupė „Laisvai“, Ričardo ir Gintaro duetas, grupė „Studentės“ ir Paulius, bet ir kiekvienas, neišsigandęs lietaus ir atėjęs į šventę.
Bėgo per balas
Švenčių maratono neišlaikė savivaldybės vadovai ir į 39-tąjį bėgimo apie Elektrėnų marias maratoną neatėjo, jubiliejiniais metais gražiomis kalbomis bėgikų nepalydėjo, nors šis bėgimas buvo skirtas Elektrėnų 50-mečio ir savivaldybės 10-mečio jubiliejams paminėti. Vietoje vadovų gražiomis kalbomis į startą palydėjo ir bėgimą užbaigė, sporte ir gyvenime sėkmės linkėjo bėgimo vyr. sekretorius Česlovas Maleravičius. Tuo labiausiai nustebintas buvo Gediminas Dovydaitis iš Kudirkos Naumiesčio, maratonuose dalyvaujantis nuo 1965 metų ir paskaičiavęs, kad per tuos metus nubėgęs beveik 11 tūkst. kilometrų.
Kiti 139 bėgime dalyvavę sportininkai buvo labai patenkinti maratono organizavimu, trasų saugumu, maitinimu ir pirtimi. Iš bėgikų ryškia apranga, lazdomis pasiramstydamas išsiskyrė šiaurietiško ėjimo entuziastas Simonas Narvydas. 21 km ilgio trasą jis įveikė kartu su tais, kurie bėgte bėgo, per 1h 20 min.
Iš bėgime dalyvavusių elektrėniečių geriausią laiką (1 val. 27 min.) 39-ajame bėgime „Aplink Elektrėnų marias“ pasiekė Tomas Ivanovas. Jauniausias dalyvis Gedvydas Balsevičius iš Jonavos 10 km įveikė per 50 min. 23 sek. Vyriausias dalyvis Vytautas Čiuplys, taip pat iš Jonavos, tą pačią distanciją įveikė per 1 val. 45 min.
Moterys, bėgusios 10 km, pasiekė tokių rezultatų: Lina Batulevičiūtė iš Vilniaus užėmė I vietą, atbėgusi per 45 min. 32 sek., Gražina Gaštautaitė iš Prienų – II vietą, trasą įveikusi per 50 min. 57 sek. ir III vietą laimėjo elektrėnietė Marija Štabokienė, atbėgusi per 52 min. 15 sek.
21 km trasos nugalėtojomis tapo: Modesta Kaminskienė iš Kauno (1 val. 35 min. 30 sek.), Renata Sadovskaja iš Paberžės (1 val. 40 min. 54 sek.), vilnietė Teresė Bulkevičiūtė (1 val. 46 min. 46 sek).
10 km trasą greičiausiai įveikę vyrai: Tomas Matjošaitis iš Vilniaus (35 min. 22 sek.), Aleksandras Bulyga iš Grigiškių (37 min. 48 sek.) ir Valentas Jonaitis iš Birštono (38 min. 6 sek.).
Bėgikai buvo apdovanoti pagal amžiaus grupes. Iki 30 metų pirmąsias vietas pasidalino: Aurimas Skinulis iš Kėdainių (1 val. 12 min.), Tadas Ignatavičius iš Kauno (1 val. 17 min. 8 sek.) ir Tadas Kavaliauskas iš Kėdainių (1 val. 19 min. 15 sek.). Grupėje nuo 30 iki 40 m. laimėjimus pasidalino Antanas Žukauskas iš Jonavos (1 val. 15 min. 45 sek.), Vilmantas Gurskas iš Ukmergės (1 val. 29 min. 30 sek.) ir vilnietis Dainius Borysas (1 val. 37 min. 33 sek.).
Nuo 40 iki 50 m.: Dainius Gorskis iš Panevėžio (1 val. 17 min. 52 sek.), vilnietis Petras Pranckūnas (1 val. 19 min. 02) ir Romas Jurėnas iš Panevėžio (1 val. 28 min. 5 sek. ).
Nuo 50 iki 60 m.: Raimondas Saroka iš Alytaus (1 val. 26 min. 1 sek.), Almiras Kavaliauskas iš Žiežmarių (1 val. 35 min. 3 sek.) ir vilnietis Kęstutis Naujokaitis (1 val. 36 min. 40 sek.).
Vyrai nuo 60 m.: Rimvydas Prokopinas iš Pilėnų (1 val. 30 min.), Petras Kavaliauskas iš Alytaus (1 val. 36 min. 52 sek.) ir Povilas Rakštikas iš Vilnius (1 val. 40 min. 30 sek.).
Tradiciškai bėgime varžėsi ir elektrėnietis Saulius Bauras, neįgaliųjų maratonuose laimintis pirmąsias vietas.
Kiti 139 bėgime dalyvavę sportininkai buvo labai patenkinti maratono organizavimu, trasų saugumu, maitinimu ir pirtimi. Iš bėgikų ryškia apranga, lazdomis pasiramstydamas išsiskyrė šiaurietiško ėjimo entuziastas Simonas Narvydas. 21 km ilgio trasą jis įveikė kartu su tais, kurie bėgte bėgo, per 1h 20 min.
Iš bėgime dalyvavusių elektrėniečių geriausią laiką (1 val. 27 min.) 39-ajame bėgime „Aplink Elektrėnų marias“ pasiekė Tomas Ivanovas. Jauniausias dalyvis Gedvydas Balsevičius iš Jonavos 10 km įveikė per 50 min. 23 sek. Vyriausias dalyvis Vytautas Čiuplys, taip pat iš Jonavos, tą pačią distanciją įveikė per 1 val. 45 min.
Moterys, bėgusios 10 km, pasiekė tokių rezultatų: Lina Batulevičiūtė iš Vilniaus užėmė I vietą, atbėgusi per 45 min. 32 sek., Gražina Gaštautaitė iš Prienų – II vietą, trasą įveikusi per 50 min. 57 sek. ir III vietą laimėjo elektrėnietė Marija Štabokienė, atbėgusi per 52 min. 15 sek.
21 km trasos nugalėtojomis tapo: Modesta Kaminskienė iš Kauno (1 val. 35 min. 30 sek.), Renata Sadovskaja iš Paberžės (1 val. 40 min. 54 sek.), vilnietė Teresė Bulkevičiūtė (1 val. 46 min. 46 sek).
10 km trasą greičiausiai įveikę vyrai: Tomas Matjošaitis iš Vilniaus (35 min. 22 sek.), Aleksandras Bulyga iš Grigiškių (37 min. 48 sek.) ir Valentas Jonaitis iš Birštono (38 min. 6 sek.).
Bėgikai buvo apdovanoti pagal amžiaus grupes. Iki 30 metų pirmąsias vietas pasidalino: Aurimas Skinulis iš Kėdainių (1 val. 12 min.), Tadas Ignatavičius iš Kauno (1 val. 17 min. 8 sek.) ir Tadas Kavaliauskas iš Kėdainių (1 val. 19 min. 15 sek.). Grupėje nuo 30 iki 40 m. laimėjimus pasidalino Antanas Žukauskas iš Jonavos (1 val. 15 min. 45 sek.), Vilmantas Gurskas iš Ukmergės (1 val. 29 min. 30 sek.) ir vilnietis Dainius Borysas (1 val. 37 min. 33 sek.).
Nuo 40 iki 50 m.: Dainius Gorskis iš Panevėžio (1 val. 17 min. 52 sek.), vilnietis Petras Pranckūnas (1 val. 19 min. 02) ir Romas Jurėnas iš Panevėžio (1 val. 28 min. 5 sek. ).
Nuo 50 iki 60 m.: Raimondas Saroka iš Alytaus (1 val. 26 min. 1 sek.), Almiras Kavaliauskas iš Žiežmarių (1 val. 35 min. 3 sek.) ir vilnietis Kęstutis Naujokaitis (1 val. 36 min. 40 sek.).
Vyrai nuo 60 m.: Rimvydas Prokopinas iš Pilėnų (1 val. 30 min.), Petras Kavaliauskas iš Alytaus (1 val. 36 min. 52 sek.) ir Povilas Rakštikas iš Vilnius (1 val. 40 min. 30 sek.).
Tradiciškai bėgime varžėsi ir elektrėnietis Saulius Bauras, neįgaliųjų maratonuose laimintis pirmąsias vietas.
Apie keikūnus futbolininkus ir geraširdžius rėmėjus
Apie futbolo turnyrą, skirtą 39-tajam bėgimui, rašau skaudančia širdimi. Gerai futbolas, juolab dabar, kai per Pasaulio čempionatą juo užsikrėtęs visas pasaulis, bet blogai, kad jauni žmonės, žaisdami futbolą, begėdiškai keikiasi.
Stebino turnyro organizatoriai, kurie teisino besikeikiančius futbolininkus. Varžybas stebi tėvai su vaikais ir nežinia, ar tėvai vaikams aiškina, kad sportininkai keikiasi, ar prie rusiškų keiksmažodžių jau pripratome, kaip prie lietuvių kalbos žodyno. Taip besikeikdamos žaidė komandos, pasivadinusios skambiais vardais: „Miegaliai“, „Versmė“, „Centauras“, „Draugystė“, „Kedas“, „Vievio žiedas“. Laurus komandos pasidalino taip: I vieta – „Vievio žiedas“, II-oji – „Versmė“, III-ioji – „Kedas“.
39-tąjį bėgimą apie Elektrėnų marias kartu su partneriais LSD „Žalgiris“, Sveikatingumo ir sporto klubu „Draugystė“, Rytų kovos menų sporto klubu „Pantera“ organizavo ir rėmė VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras, Elektrėnų sporto mokykla, VšĮ „Tarptautinis maratonas“.
Generalinis šio bėgimo rėmėjas buvo „Maxima“. Ir nors dėl balų teko keisti trasą, nors saugodamiesi, kad nepaslystų, pasiekė blogesnių rezultatų, bet sportininkai ir sirgaliai buvo smagūs ir patenkinti. Gerą nuotaiką palaikė Elektrėnų kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Vaivorykštė“.
Stebino turnyro organizatoriai, kurie teisino besikeikiančius futbolininkus. Varžybas stebi tėvai su vaikais ir nežinia, ar tėvai vaikams aiškina, kad sportininkai keikiasi, ar prie rusiškų keiksmažodžių jau pripratome, kaip prie lietuvių kalbos žodyno. Taip besikeikdamos žaidė komandos, pasivadinusios skambiais vardais: „Miegaliai“, „Versmė“, „Centauras“, „Draugystė“, „Kedas“, „Vievio žiedas“. Laurus komandos pasidalino taip: I vieta – „Vievio žiedas“, II-oji – „Versmė“, III-ioji – „Kedas“.
39-tąjį bėgimą apie Elektrėnų marias kartu su partneriais LSD „Žalgiris“, Sveikatingumo ir sporto klubu „Draugystė“, Rytų kovos menų sporto klubu „Pantera“ organizavo ir rėmė VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras, Elektrėnų sporto mokykla, VšĮ „Tarptautinis maratonas“.
Generalinis šio bėgimo rėmėjas buvo „Maxima“. Ir nors dėl balų teko keisti trasą, nors saugodamiesi, kad nepaslystų, pasiekė blogesnių rezultatų, bet sportininkai ir sirgaliai buvo smagūs ir patenkinti. Gerą nuotaiką palaikė Elektrėnų kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Vaivorykštė“.
Geiboniškiai rado paparčio žiedą
Gražią Joninių šventę Geibonyse surengė kavinės savininkė B. Vankevičienė Žmonių į šventę susirinko ne mažiau nei Elektrėnuose. Grojant ansambliui „Vaivorykštė“ smagiai linksminosi ir tarpusavyje bendravo Geibonių sodininkai bei čia gyvenamuosius namus pasistatę ir dabar jau geiboniškiais besivadinantys išeiviai iš Elektrėnų.
Lauko gėlių puokštes laikė Jonai ir Janinos, o Birutė susirinkusiems siūlė vis naujus žaidimus. Iki pusiaunakčio šėlo geiboniškiai, nes jiems lietus jau netrukdė. Gal todėl ir paparčio žiedą jie rado – tokį blizgantį, metalinį. Bet juk kas žino, koks jis iš tikrųjų yra. Vos tik užgesus ilgiausios dienos žarai, Geibonyse suliepsnojo laužas. Iš gerų malkų sudėtas laužas degė ilgai ir jo liepsnos pasitiko naujos dienos šviesą.
Lauko gėlių puokštes laikė Jonai ir Janinos, o Birutė susirinkusiems siūlė vis naujus žaidimus. Iki pusiaunakčio šėlo geiboniškiai, nes jiems lietus jau netrukdė. Gal todėl ir paparčio žiedą jie rado – tokį blizgantį, metalinį. Bet juk kas žino, koks jis iš tikrųjų yra. Vos tik užgesus ilgiausios dienos žarai, Geibonyse suliepsnojo laužas. Iš gerų malkų sudėtas laužas degė ilgai ir jo liepsnos pasitiko naujos dienos šviesą.