Egzodo, politinių kalinių ir tremtinių kūrybinis turtas Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje

Egzodo, politinių kalinių ir tremtinių kūrybinis turtas Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje

Raminta ČESNAUSKAITĖ

1994 m. žiemą Vytautas Mizeras su dviem bendraamžiais pagalbininkais – staliumi Vincu Šriubša ir mokyklos sargu Pranu Kerdoku – Literatūros ir meno muziejuje kūrė išeivių meno kūriniams, jų autorių skulptūroms 18 kv. m Egzodo skyrių.

 

Išeiviai

Egzodas, iš graikų kalbos „exodos“ – išėjimas, masinis žmonių kėlimasis gyventi į kitą teritoriją, susijęs su nepalankiomis aplinkybėmis, išeivija.

20150617 084545Rašytojų iš Baltijos šalių emigracija buvo masinė: dauguma estų rašytojų įsikūrė Švedijoje, latvių intelektualai būrėsi Vokietijoje bei Skandinavijoje, lietuviai iš pradžių buvo įsikūrę perkeltųjų asmenų (DP – displaced person) stovyklose, po to išsibarstė po kelis kontinentus: Australiją, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Pagrindinis kultūrinis židinys – Lietuvių rašytojų draugijos valdyba, lietuviškų knygų ir spaudos leidyba – 1949-1951 m. susitelkė JAV. Egzodo literatūra – tai lietuvių literatūra, sukurta po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusių rašytojų. Egzodo rašytojai ilgai buvo vieninteliai lietuviškos meninės kūrybos tęsėjai, nes tėvynėje laisvas žodis buvo uždraustas.

būtinai įdėti 2Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje sukaupta nemažai Egzodo literatūros: grožinių kūrinių, mokslinės literatūros, atsiminimų. Čia saugoma Vydūno dainų knygelė „Lietuvos varpeliai“, kurią padovanojo ilgametis chorų vadovas Julius Jurgaitis, Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro knyga „Mes nemirę“, B. Brazdžionio knygos „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Poezijos pilnatis“, „Poetas grįžta į Lietuvą“, Jono Aisčio „Užgesę chimeros akys“, „Katarsis“, „Dievai ir smūtkeliai“, „Milfordo gatvės elegijos“, M. Katiliškio „Miškais ateina ruduo“, K. Bradūno „Įaugom Nemuno upyne“, P. Orintaitės „Paslėpta žaizda“, A. Vaičiulaičio „Knygos ir žmonės“, „Pasakos“, J. Tysliavos „Tolyn“, S. Santvaro „Septyni miestai“, Alės Rūtos „Prisikėlimas“, P. Pusdešrio „Eukalipto pavėsyje“, A. Nykos Niliūno „Būties erozija“, R. Šilbajorio „Netekties ženklai“, A. Miškinio „Sulaužyti kryžiai“ ir daugelis kitų.

idetiMuziejaus įkūrėjas Vytautas Mizeras prisimena, kai 1995 m. rudenį iš Kauno į Elektrėnus atsivežė išeivijos poetą Bernardą Brazdžionį, Elektrėnų 1 vidurinėje mokykloje (dabar „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla) vyko susitikimas su juo ir mokyklos mokiniais, svečiais. Poetas apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją, pasirašė kelis dešimtmečius slapstytoje knygoje „Per pasaulį keliauja žmogus“, kuri laikoma viena populiariausių pokario lietuvių poezijos knygų. 1997 m. mokykloje buvo paminėtas poeto 90-metų jubiliejus.

Lietuviškų žurnalų lobiai

Muziejuje yra sukaupta daug lietuviškų žurnalų, išleistų Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Argentinoje, Australijoje ir kitur: „Tėvynės šešėlyje“ (1946 m.), „Varpas“ (1947 m.), „Humanitas“ (1946 m.), „Gintaras“ (1945-1946 m.), „Studentų varpas“ (1958 m.), „Šauklys“ (1947 m.), „Santarvė“ (1953-1958 m.), „Alguvos barai“ (1946 m.), „Lietuvių balsai“ (1945 m.) ir kt.

20150617 084832Čia galima rasti ir Flensburgo lietuvių metraštį „Dienos be Tėvynės“, išleistą 1946 m. sausio 1 d. 1000 egzempliorių tiražu Vokietijoje, lietuvių pabėgėlių šiauriausiai įsikūrusioje Flensburgo stovykloje. Redaktoriaus A. Vaitkaus parengtas 358 puslapių metraštis „Dienos be Tėvynės“ – pirmasis didesnės apimties vienos stovyklos lietuvių darbas. 75 jo egzemplioriai buvo sunumeruoti, išleisti geresniu viršeliu, su dedikacijomis, o iliustracijos – su apsauginiais popieriaus lapais. Viršelį sukūrė ir lapą su Lietuvos himnu meniškai apipavidalino dailininkas V. Vizgirda. Viso metraščio tekstą rašomąja mašinėle perrašė ir atliko korektoriaus darbą redaktorius Albinas Vaitkus – rašytojas Marius Katiliškis. Kalbos ir metraščio sudarymo klausimais jį konsultavo toje pačioje Flensburgo stovykloje gyvenęs kalbininkas pedagogas Petras Būtėnas. Jis šiam leidiniui parašė ir keturis šiandien Lietuvos istorijai, švietimui ir kultūrai vertingus straipsnius.

būtinai įdėtiMuziejuje yra 24 komplektai (1967-1990 m.) apie išeivijos lietuvių gyvenimą skelbusio pasaulio lietuvių žurnalo „Lietuvių dienos“, leisto Kalifornijoje, keli žurnalo, ėjusio 1953–1977 m. Čikagoje, „Sėja“ numeriai (1958, 1974, 1975 m.). Čia saugomas ir 1949 m. žurnalo „Aidai“ numeris, tai – katalikiškas kultūros, literatūros ir politikos periodinis leidinys, nuo 1944 m. gruodžio iki 1991 m. leistas užsienyje lietuvių kalba. Žurnale rašė Antanas Vaičiulaitis, Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis, Jurgis Jankus, Mykolas Vaitkus, Faustas Kirša, Stasys Santvaras, Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys ir kiti.

Aistis 01„Literatūros lankai“ – Amerikos lietuvių literatūros žurnalas, nereguliariai ėjęs 1952–1959 m. Žurnalas buvo rengiamas Baltimorėje ir Buenos Airėse. Išėjo 8 numeriai. Jame dirbo poetai Jurgis Blekaitis, Kazys Bradūnas, Juozas Kėkštas, Leonas Lėtas, Antanas Maceina, Algimantas Mackus, Jonas Mekas, Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Radauskas, Vladas Šlaitas, prozininkai Kazimieras Barėnas, Vytautas Steponas Janavičius, Marius Katiliškis, Julius Kaupas, Algirdas Landsbergis, kritikai Kazys Bradūnas, Juozas Girnius, Algirdas Julius Greimas, Julius Kaupas, Algirdas Landsbergis, Jonas Mekas, Henrikas Nagys. Žurnale išspausdintos beveik visų to meto išeivių literatūros knygų recenzijos. Leidinį redagavo Kazys Bradūnas, Juozas Kėkštas. Muziejuje saugomas 1953 m. išleistas žurnalo numeris.

Tremtiniai ir knygnešiai

Mazvydas 01Sekmadienį visoje Lietuvoje buvo minima Gedulo ir vilties diena, kuri primena 1941 m. birželio 14-ąją, kai Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Ištremti buvo mokytojai, gydytojai, kunigai, politikai, kariškiai, studentai, ūkininkai, visuomenės veikėjai ir jų šeimų nariai, juos sunaikinus siekta sunaikinti ir šimtmečiais kauptą tautinę ir kultūrinę patirtį. Skaudžią valstybės bei tautos praeitį Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje saugo   knygos „Lietuvos gyventojų genocidas“, „Tremties kalinimo vietos“, „Lietuvos tremtiniai“, „Laisvės kovos 1944-1953 m.“, „Amžino įšalo žemėje“ ir kitos.

Egzodo skyriuje skirta vietos ir knygnešiams atminti. Čia saugoma Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“, M. Urbšienės-Mašiotaitės „Prie žibalinės lempos“, vieni pirmųjų lietuviškų laikraščių numerių: „Vilniaus žinias“ ir „Lietuvos žinias“. Įrengtas knygnešių stendas su J. Bielinio ir kitų knygnešių atvaizdais.

Miskinis 01Skyrių puošia Ipolito Užkurnio skulptūros: Martyno Mažvydo „Imkit mane ir skaitykit…“, Vydūno „Pasaulio gaisras“, Bernardo Brazdžionio „Aš čia gyva“, Jono Aisčio „Rūpintojėlis“ ir „Kanklininkai“, Antano Miškinio „Už ką jūs išdavėt mane“.

Vydunas 01V. Mizeras prisimena, kad atkūrus Nepriklausomybę, muziejuje dažnai skambėdavo liūdnos ir graudžios sugrįžusių į Lietuvą tremtinių, kalinių, išeivių dainos. „Dainomis jų net vadinti negalima, o giesmėmis – per daug jose nuoskaudos ir ilgesio“,- sako jis. Įsimintinas susitikimas su delegacija, atvykusią į Pasaulio lietuvių dainų šventę, kai į muziejų atvyko du autobusai svečių, ar Sibiro tremtinių apsilankymas. „Jų gausa, domėjimasis, pagarba ir dėkingumas už dėmesį, skirtą literatūrai Egzodo skyriuje, – ypatingas“, – džiaugiasi Egzodo skyriaus įkūrėjas.

australijos lietuviai„Muziejuje verkė ir džiaugėsi tremtiniai ir kaliniai, o ypač išeiviai,- sako V. Mizeras ir apgailestauja, kad atkūrus Nepriklausomybę iš Lietuvos geresnio duonos kąsnio ieškoti išvyksta vis daugiau lietuvių.- Juk lietuviška žemė, kalba ir šeima – brangiausias turtas“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų