Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos kreipimosi

Vykdydami Ministro Pirmininko pavedimu Ministro Pirmininko kanclerio 2011 m. kovo 3 d. pavedimą Nr. 61-912 išnagrinėjome Elektrėnų savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 22 d. kreipimąsi, kuris Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (toliau – Ministerija) taip pat buvo persiųstas Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2011-2278.

Energetikos viceministras Arvydas Darulis.

Atsakydami Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui pažymime, kad Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarka vykdoma, be kita ko, siekiant įgyvendinti vadinamąjį Europos Sąjungos III-jį elektros energetikos sektoriaus reguliavimo paketą. Šio paketo Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyva Nr. 2009/72/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 517 (Žin., 2010, Nr. 54-2657) patvirtinta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo koncepcija numato, kad vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės turi būti reorganizuotos taip, kad jų kontrolė ir valdymas atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo metu energetikos sektoriuje veikiančios įmonės skaidomos į keturis sąlyginius blokus – gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo. AB „Lietuvos energija“ pagrindu yra suformuotas gamybos blokas, t. y. AB „Lietuvos energija“ ir jos dukterinės įmonės yra apjungiamos į elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklą vykdančių įmonių grupę. Šiuo metu AB ,,Lietuvos energija“ valdo dukterinę įmonę AB Lietuvos elektrinę bei du atskirus filialus – Kruonio HAE ir Kauno HE.

Suformuotas gamybos blokas privalės užtikrinti elektros energijos paklausos ir pasiūlos balansą, bet tuo pačiu pasirengti darbui rinkos sąlygomis. Tuo tikslu nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklų yra atskiriamos kitos veiklos, tiesiogiai nesusijusios su elektros energijos gamyba ir tiekimu. Šios veiklos yra sukoncentruotos aptarnavimo bloko įmonėse, kurios teikia gamybos, perdavimo ir skirstymo blokų įmonėms informacinių technologijų, kompetencijų, nekilnojamojo turto valdymo, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, diegiant ir panaudojant pažangiausias valdymo, apskaitos ir priežiūros technologijas. Atskyrus tiesiogiai su elektros energijos gamyba nesusijusias veiklas, atsiranda daugiau galimybių sutelkti reikiamas kompetencijas ir vykdyti pagrindinę gamybos bloko įmonių veiklą – elektros energijos gamybą. O aptarnavimo bloko įmonės užtikrintų efektyvų kitų energetikos įmonių veiklai reikalingų išteklių valdymą.

Atsižvelgdami į AB „Lietuvos energija“ 2011 m. kovo 24 d. raštu Nr. SD-684 pateiktą informaciją taip pat pažymime, jog yra siekiama AB Lietuvos elektrinės darbo efektyvumo ir nepertraukiamo elektros energijos gamybos užtikrinimo, kurie leistų tenkinti šalies poreikius. Optimizuojant AB Lietuvos elektrinės valdymo struktūrą iki 2010 m. gruodžio 1 dienos įmonė nutraukė darbo sutartis su 110 darbuotojų.

Darbuotojų atleidimas neturi įtakos personalo darbo kokybei, nesukelia rizikos, kad bus neužtikrintas elektrinės saugumas, patikima elektros gamyba ar savalaikis gedimų remontas. Šiuo metu vidutinis darbuotojų darbo stažas įmonėje yra 20 metų, o amžiaus vidurkis – 47 metai. Tai leidžia užtikrinti aukštą patirties ir profesionalumo lygį, todėl nėra pagrindo nuogąstauti, kad patirties trūkumas gali tapti avarijų priežastimi. Be to, optimizuojamos veiklos rezultatai jau parodė, kad esant dabartinei situacijai – sumažėjus darbuotojų skaičiui, likusių darbuotojų patirtis leidžia racionaliai planuoti, eksploatuoti įrenginius ir užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos gamybą.

Per visą krizės laikotarpį AB Lietuvos elektrinėje buvo palaikomas stabilus atlyginimų ir priedų (kurie sudarė 32 proc. nuo mokamo atlygio) mokėjimas. Elektrinės darbuotojams mokamas atlygis gana ženkliai viršijo kitose energetikos įmonėse mokamą atlygį, todėl, atsižvelgiant į darbo jėgos rinkoje vyraujančias tendencijas, pertvarkos laikotarpiu buvo peržiūrėti ir koreguoti darbuotojams mokami papildomi priedai prie atlyginimų, kurie priklausė ir nuo pasiektų įmonės rezultatų. Šiuo metu vykdomas pareigybių įvertinimas pagal tarptautinės kompanijos HayGroup metodiką, siekiant nustatyti pareigybių svorius bendrovėje ir palyginti mokamą atlygį su šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje mokamu atlygiu.

AB Lietuvos elektrinėje gaminamos šilumos kaina nustatoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta metodika, atsižvelgiant į AB Lietuvos elektrinės sąlyginai pastovias ir veiklos sąnaudas, priskirtas šilumos gamybai bei kintamas sąnaudas, daugiausiai priklausančias nuo atitinkamos kuro rūšies kainos. Taigi, AB Lietuvos elektrinės gaminamos šilumos kaina visų pirma priklauso nuo bendrovės veiklos sąnaudų ir šilumai gaminti naudojamos kuro kainos. Tikimasi, kad vykstantys energetikos sektoriaus pertvarkos procesai padės optimizuoti santykinai pastovias bendrovės sąnaudas ir tai leis sumažinti didėjančių kuro kainų įtaką parduodamos šilumos energijos savikainai. Pažymėtina, kad šiuo metu AB Lietuvos elektrinė šilumą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ parduoda už vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, t. y. 8,82 ct – 9,10 ct.

Svarbu paminėti, kad tiek AB Lietuvos elektrinė, tiek jos akcininkė AB „Lietuvos energija“ periodiškai bendrauja su AB Lietuvos elektrinės profesine energetikų sąjunga „Solidarumas“, tačiau, atsižvelgiant į vietos savivaldos reiškiamą susirūpinimą, ateityje dialogas turės būti stiprinamas ne tik su pačia profesine sąjunga, bet ir su Elektrėnų savivaldybės taryba bei vietos bendruomene.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų