Bedarbiams, verslui ir valstybei

Bedarbiams, verslui ir valstybei

Ineta Bricaitė

Nors Elektrėnų savivaldybėje nedarbas yra vienas iš žemiausių Lietuvoje, bet darbo biržoje jo ieškančiųjų – apstu. Renkasi ten ir jaunuoliai, baigę mokslus ar nusprendę karčių mokslo šaknų nebekrimsti, ir ilgalaikiai bedarbiai, darbo biržos duris varstantys jau daugiau nei pusę metų, ir netikėtai iš šiltų vietų dėl kvalifikacijos trūkumo atleisti ar ketinami atleisti darbuotojai. Taip pat čia lankosi darbą keisti ketinantys ar savo verslą pradėti norintys žmonės. Visoms šioms tikslinėms grupėms įsidarbinti padeda 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Iš jos naudos gauna bedarbiai, darbdaviai ir valstybė.

Dviguba nauda
Vievyje įsikūrusios medžio apdirbimo įmonės „Lietwood” generalinis direktorius Nerijus Pacevičius pasakojo, kad įmonę atidarė pačiu sunkmečiu ir apie pusę darbuotojų priėmė iš darbo biržos. Tai buvo didelis indėlis į naują ir besikuriančią įmonę. „ES parama darbo biržai – konkreti verslo skatinimo priemonė, kuri padeda ne kalbomis, o veiksmais”, – sakė generalinis direktorius. Per metus jo įmonė mokesčių sumoka apie 15 mln., o ES parama padeda tą mokesčių kuprą sumažinti.
Taip pat N. Pacevičius pastebėjo, kad ir pati darbo birža keičia savo veidą – pagerėjo bendradarbiavimas ir abipusis supratimas. „Žmonės turėtų suprasti, kad verslas – svarbi valstybės dalis ir jį reikia skatinti, nes verslininkai moka mokesčius ir padeda išlaikyti valstybę”, – sakė „Lietwood” generalinis direktorius.
Kitas naujas verslas Elektrėnų savivaldybėje, gavusęs naudos iš ES paramos, – „Trolių pica”. Žilvinas Ališauskas, vykdantis šią individualią veiklą, sakė, kad iškeptų picų vežiojimas į namus buvo neatrasta niša Elektrėnuose. „Ir į vietą ateina pavalgyti, ir tiesiog išalkę į namus maisto užsisako”, – sakė direktorius. Naujas verslas verda, nes elektrėniškiai – aktyvūs klientai.
Ryte čia dirba 2 darbuotojai, po pietų – 4, o savaitgaliais – 6. Tarp jaunų darbuotojų sukasi ir Tomas Nenartavičius, kuris priima užsakymus ir kepa picas. Jis Elektrėnų profesinio mokymo centre yra baigęs virėjo specialybę, tačiau po mokslų iš karto nerado darbo ir tapo darbo biržos klientu.
Kai „Trolių picos” direktorius čia atėjo, ieškodamas picų kepėjo, darbo biržoje Tomas buvo pasiūlytas kaip tinkamas darbuotojas. Direktorius, ateidamas darbuotojo ieškoti į darbo biržą, vienu šūviu nušovė du zuikius – ir tinkamą kandidatą rado, ir ES parama pasinaudojo. Tomas kartu su dabartine darboviete dalyvauja ES projekte „Pagalba įsidarbinant” – remiamas jo darbo įgūdžių įgijimas.
Pats Tomas sakė, kad jam darbas labai patinka – čia jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje, o dabar dar ir kvalifikaciją kelia – toliau mokosi profesinio mokymo centre, tik šįkart – virėjo-barmeno specialybės. Patinka Tomo darbas ir direktoriui – juk ne tik gerą darbuotoją gavo, bet ir mokesčių mažiau mokėti reikia.
Elektrėnų darbo birža – tik Trakų skyriaus poskyris, o pats Trakų skyrius priklauso Vilniaus teritorinei darbo biržai. Joje vykdoma daugiau ES projektų, bet Elektrėnai apsiriboja dviem pagrindiniais. Iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų teikiamos paramos finansuojami ir šiuo metu Elektrėnuose vykdomi projektai: „Pagalba įsidarbinant“ ir „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, dar vienas projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“ jau baigiamas įgyvendinti.

Pagalba įsidarbinant
„Pagalba įsidarbinant“ vykdoma dar tik nuo liepos mėnesio, tačiau jos naudą pajusti spėjo jau daugiau nei 3000 Lietuvos bedarbių. Daugiau nei 2 tūkstančiai jų buvo įdarbinti subsidijuojant dalį atlyginimo, o apie tūkstantis įtvirtino darbo įgūdžius. Lietuvos darbo biržos duomenimis, į Europos socialinio fondo projekto „Pagalba įsidarbinant“ veiklas Trakų skyrius nusiuntė 29 bedarbius, iš jų 20 – į įdarbinimo subsidijuojant priemonę (Elektrėnų poskyryje –10), 9 – į Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę (Elektrėnų poskyryje – 2).
Bendra projekto vertė – beveik 23 mln. litų. Apie 7 mln. litų jau yra įsisavinta. Iki kitų metų spalio vyksianti „Pagalba įsidarbinant“ yra 100 procentų finansuojama tik ES. Pagrindinė auditorija, kuriai yra skirtas šis projektas, suskirstyta į tris grupes: jaunimas iki 29 metų, vyresni nei 29 metų ilgalaikiais bedarbiais pretenduojantys tapti (nedirbantys nuo 6 iki 12 mėnesių) ir jais jau tapę žmonės. Šioms grupėms priklausantys bedarbiai ir sudaro didžiąją dalį darbo biržoje besilankančių asmenų – net 69 procentus. Iš viso planuojama padėti į darbo rinką sugrįžti pusseptinto tūkstančio šioms grupėms priklausančių lietuvių. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvaus 1500 asmenų, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje – 4950 asmenų: 3450 jaunimo iki 29 metų, 1500 ilgalaikių bedarbių ir 1500 pretenduojančių tapti ilgalaikiais bedarbiais.
Mažėja mokesčių
našta
Remiantis Lietuvos darbo biržos balandžio mėnesį atliktais skaičiavimais, į 1 laisvą darbo vietą tada pretendavo 59 darbo biržoje registruoti bedarbiai. Subalansuoti poreikį su pasiūla ir yra pagrindinis projekto tikslas. To siekiama didinant nedirbančių žmonių užimtumą ir grąžinant į darbo rinką. Su darbo birža vykdant projektą „Pagalba įsidarbinant“ Trakų skyriuje dalyvauja 29 įmonės, iš jų 12 – Elektrėnų poskyryje. Aktyviausiai, pasak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėjos Jūratės Baublienės, ES parama Elektrėnų poskyryje naudojasi paslaugų (prekybos, visuomeninio maitinimo, logistikos) ir gamybos (baldų gamybos, metalo apdirbimo) bei statybos sektorių įmonės.
„Pagalba įsidarbinant“ naudojasi ir vienas Elektrėnų savivaldybės gyventojas, jau antrą savaitę dirbantis aikštelės darbuotoju „Autoversle“. „Susiradome žmogų, o tada paaiškėjo, kad galime dar ir ES parama pasinaudoti jį įdarbindami. Tai labai gerai – kiekvieną atvejį, kai mažėja mokesčių našta, vertiname gerai. Nors žmones mes priimame ne todėl, kad dalis jų atlyginimo bus subsidijuojama, o todėl, kad jų reikia – šiuo metu plečiamės. Ir iš pradžių darbuotoją atrenkame, o tik tada paaiškėja, ar jis gali gauti paramą“, – sakė „Autoverslo“ personalo vadovė Erika Mikėnienė.
Darbuotojas, kurį atrinko „Autoverslas“, pranešė apie įdarbinimą darbo biržai, o šios atstovai susisiekė su įmone ir pranešė, kad žmogus turi galimybę įsidarbinti pasinaudodamas ES parama. „Negalima priimti tokių darbuotojų iš karto. Bedradarbiaujant su Elektrėnų darbo biržos poskyriu, laukti teko vos kelias dienas, o su Vilniaus teritorine darbo birža – visą savaitę. Darbo birža tiek laiko sprendžia, ar galima bus pasinaudoti parama. Kartais įmonės negali tiek laukti. Tai yra pagrindinis paramos teikimo trūkumas“, – aiškino E. Mikėnienė. Biurokratijos, pasak personalo vadovės, taip pat yra nemažai, informacija, kurią turi pateikti darbo biržai, dubliuojasi su ta, kurią pateikti turi Sodrai, tačiau tai nėra didelis trūkumas.

Ar pasiliks, priklauso
nuo darbuotojo
Kitas šiuo metu iš ES 2007-2013 m. struktūrinių fondų teikiamos paramos finansuojamas projektas – „Integravimo  į darbo rinką skatinimas“. Jis vyksta nuo 2011 metų liepos ir tęsis iki kitų metų kovo. „Integravimo  į darbo rinką skatinimas“ taip pat yra tik ES finansuojamas projektas ir skirta jam šiek tiek daugiau nei 125 milijonai litų.
Iki šių metų spalio projekto teikiamomis galimybėmis pasinaudoti galėjo virš 31 tūkst. bedarbių visoje Lietuvoje. Apie 12,5 tūkst. žmonių buvo suteiktas profesinis mokymas, daugiau nei 13 tūkst. bedarbių buvo įdarbinti subsidijuojant dalį jų darbo užmokesčio. Įgyvendinant darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę 4 tūkst. bedarbių buvo suteikta galimybė įtvirtinti trūkstamus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje, apie 600 bedarbių visoje Lietuvoje buvo laikinai užimti vykdant rotaciją, t.y. pakeičiant įmonių darbuotojus jų tikslinių atostogų metu ir panašiais atvejais, taip pat skatinamas bedarbių judrumas – daugiau nei 400 lietuvių ne ilgiau nei 3 mėnesiams įsidarbino kitose savivaldybėse, kai darbo birža šalia gyvenamosios vietos darbo pasiūlyti negalėjo. Jiems buvo kompensuojamos ne tik važinėjimo į darbą, bet ir apgyvendinimo išlaidos.
Trakų darbo biržos skyrius, vykdydamas šį projektą, profesiniam mokymuisi paskyrė 171 darbo biržos klientą. Iš jų 112 buvo bedarbiai, o 59 buvo įspėti apie atleidimą iš darbo.
Šia parama pasinaudojo „Apvalūs medžio gaminiai“. Pasak generalinio direktoriaus Arnoldo Jonaičio, su parama įmonė gavo daug naudos, nors visada reikia atsižvelgti į tai, kokį darbuotoją į pareigas priima. „Įdarbinę su ES subsidijuojamu atlygiu buvome ne vieną darbuotoją, bet aš puikiai žinau vieną, kuris ir šiuo metu dirba. Kiti ilgai darbo vietose neužsibuvo“, – pasakojo generalinis direktorius. Jį papildė personalo vadybininkė – buhalterė: „Taip pat praėjusių metų spalį įspėjome 12 savo darbuotojų, kad jei nepasikels kvalifikacijos, bus atleisti iš darbo. Pasinaudodami ES parama, jie kvalifikaciją pasikėlė ir liko pas mus dirbti“. Ji sakė, kad vertina tai tik teigiamai – ir įmonėms nauda, ir darbuotojus nuo nedarbo gelbėja.

Nenuėjo perniek
Pasak Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vedėjos J. Baublienės, įmonės pasinaudoja ES parama ir noriai įdarbina naujus darbuotojus, sprendžia darbuotojų trūkumo problemą. Kita vertus, naujai priimtas darbuotojas per trumpą finansavimo laikotarpį neįgauna pakankamai įgūdžių, kad ateityje galėtų savarankiškai dirbti esamoje darbo vietoje, dėl to ne visi darbuotojai įsitvirtina nuolatiniam darbui. Tačiau jau baigiamas įgyvendinti projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“ rodo, kad pasiliekančiųjų dirbti po to, kai ES baigia subsidijuoti darbo užmokesčio dalį, skaičius nėra mažas.
Šio projekto, vykstančio nuo 2012 m. rugpjūčio iki šio mėnesio, tikslinė auditorija – jaunimas iki 29 metų, tačiau į paramą pretenduoti galėjo ir kaimo gyventojai bei ilgalaikiai bedarbiai. Pasirūpinti jaunuolių įsitvirtinimu darbo rinkoje ES skyrė 20 milijonų litų. Visas finansavimas jau yra įsisavintas.
Parama iki šiol pasinaudojo apie 6700 jaunuolių. Pustrečiam tūkstančiui jų buvo remiamas darbo įgūdžių įgijimas, daugiau nei 4000 jaunų bedarbių buvo įdarbinti subsidijuojant.
Pasak J. Baublienės, šiame projekte Trakų darbo biržos skyriuje dalyvavo 93 bedarbiai (Elektrėnų poskyryje – 28), o pasibaigus projektui  83 bedarbiai įsitvirtino darbo rinkoje, (tai yra 89,2 proc. visų dalyvavusių), iš jų Elektrėnų poskyryje – 25 bedarbiai (89,3 proc. visų dalyvavusių). Tad galima daryti išvadą, kad parama yra įsisavinama efektyviai ir duoda teigiamų rezultatų.
Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama, pasak J. Baublienės, yra skatinti jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir bedarbių, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas, užimtumą sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje bei didinti ieškančių darbo asmenų konkurencines galimybes, padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba laikinai įsidarbinti.
Lietuvoje, lyginant su visos Europos Sąjungos vidurkiu, nedarbas yra didelis. Lietuvoje jis sudaro 11,9 procento, o ES – 10,6 procento. „Eurostat“ duomenimis, visoje Europoje bedarbių šį rugsėjį buvo beveik 27 mln. ES stengiasi ir skiria lėšas nedarbo problemai išspręsti, įdarbinti tą 27 milijonų bedarbių armiją. Ne išimtis ir Elektrėnai – nedarbas čia, kad ir vienas mažesnių šalyje, egzistuoja, bet mažėja, nes darbo birža vykdo ES projektus, kurie naudingi ne tik jai pačiai ir bedarbiams, bet ir darbuotojų ar lėšų atlyginimams stokojančioms įmonėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų