Julija Kirkilienė
Tai, ką šiltas lapkritis leistų elektrėniečiams už šildymą sutaupyti, teks atiduoti už vėl pabrangusią šilumą ir karštą vandenį. Ekspertai sako, kad reikėtų įprasti šildymo sezonui ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, taupyti tam pradėti dar vasarą. Arba pasirūpinti namo renovacija ir apšiltinimu, kokybiškais langais bei durimis. Bet dėl nestabilių kainų žmonės nežino nei kiek jiems taupyti, nei nuo kokios kainos mažiau reikės mokėti už šildymą, sutikus renovuoti namus. Už lapkričio mėnesį šilumos kaina visose šalies savivaldybėse buvo sumažinta, tik Elektrėnuose padidinta net 2 litais. Paguosti elektrėniečius galima tik tuo, kad jie už šildymą ir karštą vandenį dar moka ne brangiausiai Lietuvoje.
Aplinka kalta
Elektrėnų komunalinį ūkį (EKŪ), kuris skirsto šilumą ir karštą vandenį Elektrėnų savivaldybės gyventojams, pagirti galima už tai, kad kartu su sąskaitomis gyventojus informuoja apie kito mėnesio kainas. Taip pat pagirti galima, kad pastovioji šilumos ir karšto vandens kaina, priklausanti EKŪ pajamoms, nekito nuo pernai rugpjūčio mėnesio ir yra bene mažiausia Lietuvoje – 2,64 cento už kilovatvalandę. Nuo sausio 1 d. ta kaina bus dar sumažinta iki 2,50 cento už kilovatvalandę. Kaimyninėje Trakų rajono savivaldybėje ta pastovioji dalis yra 10,88, o spalio mėnesį buvo beveik 2 centais mažesnė.
Karšto vandens kainos Elektrėnuose irgi kyla kas mėnesį. Rugpjūčio mėnesį už karštą vandenį mokėjome 16,02 Lt, o lapkritį jau mokėsime 18,24 Lt už kub. m. Ta EKŪ nustatyta kintamoji dalis taip pat nekinta ir sudaro tik 0,54 Lt/kub.m. Visą kaltę EKŪ už brangstančią šilumą ir karštą vandenį meta šilumos tiekėjams. Perka šilumą EKŪ net iš 4 tiekėjų: „Lietuvos energijos gamybos“, ENG, kuri perparduoda Lietuvos energijos šilumą per nutiestą vamzdį į Vievį, „Autoidėjos”, gaminančios šilumą iš sąvartyno dujų, ir vienos Vievio katilinės. Dabar Vievio ir Elektrėnų gyventojai moka vienodai, tik ne taip pigiai, kaip mokėjo elektrėniečiai, o taip brangiai, kaip mokėjo vieviečiai. Valstybinė kainų ir energetikos komisija (Komisija) tokioms „Lietuvos energijos gamybos“ pateiktoms kainoms pritarė. Bet kaimynams – UAB „Prienų energijai“, kuri aptarnauja Trakų rajoną, Komisija vienašališkai sumažino pateiktas kainas. Komisija, išanalizavusi UAB „Prienų energijos“ Trakų padalinio 2010–2012 metų faktines sąnaudas ir pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą, nepripažino pagrįstomis beveik 1,16 mln. Lt sąnaudų, kaip būtinų centralizuotam šilumos tiekimui, ir nustatė vartotojams 2,84 ct/kWh mažesnę šilumos kainą, palyginus su nurodyta šilumos tiekimo įmonės prašyme. Pernai Komisija nepritarė „Lietuvos energijos“ siūlomai kainai ir ją buvo sumažinusi.
Mokėjimo būdai
Negana to, kad kainos nuolat kyla, vartotojams nuo lapkričio mėnesio dar reikia ir tarpininkams už mokesčių priėmimą sumokėti. Gera žinia – tik kredito unijos „Vievio taupa“ klientams. Po straipsnio „Kiek mokėsime už apmokėjimą“ („Elektrėnų kronika“ Nr. 45) išspausdinimo, EKŪ sudarė sutartį su kredito unija ir jau už spalio mėnesio komunalines paslaugas ten galima atsiskaityti. Kol kas – nemokamai, bet mokesčius unija priima tik iš indėlininkų. Mokesčius mokantiems „Maximos“ kasose už paslaugą mokėti tenka pigiausiai, deja, kasininkės nebuvo pasiruošusios tokiam klientų antplūdžiui, todėl dažnai kyla įvairių nesklandumų. Patogiausia, žinoma, mokėti per elektroninę bankininkystę, bet už pavedimą sumokėti tenka brangiau nei „Maximos“ kasose.
Taupymo būdai
O kol valdininkai be atodairos kelia kainas, įvairūs ekspertai žmones moko, kaip taupyti. Gal ir elektrėniečiai kai kuriais patarimais pasinaudos. Toks internetinis portalas www.kurgyvenu.lt analizuoja Lietuvos šilumos bei kitų šalių tiekėjų pateikiamas kainas ir sako, jog šildymo bei kitų komunalinių mokesčių kainomis skundžiasi tik Lietuvos gyventojai. Jei atidžiau pažvelgtumėte į kitų valstybių gyventojų poreikius bei išlaidas – jiems ne mažiau svarbu taupyti šilumą. Lietuviai, pasak www.kurgyvenu.lt direktoriaus Andriaus Gintalo, dažnai nenaudoja net paprasčiausių ir beveik nieko nekainuojančių metodų. Vienas iš jų – kiekvienuose namuose esančios užuolaidos. Net ir tuose butuose, kuriuose yra plastikiniai langai, paspaudus šaltukui, pro juos veržiasi šaltis, nes tai – ploniausia sienos dalis. Tam, kad šis šaltis nepatektų į kambarį, vakarais bei naktį langus reikėtų uždengti užuolaidomis bei langinėmis, o dieną, ypač jei ji saulėta, laikyti atdaras. Puikiausiai tiks storesnės, pagamintos iš vilnos bei medvilnės mišinio. Sunkesnės užuolaidos sudaro užtvarą nuo lango sklindančiai vėsai patekti į kambarį.
Svarbu prižiūrėti
radiatorius
„Užuolaidos gali padėti išlaikyti šilumą kambaryje. Tačiau reikėtų pasistengti, kad jos neuždengtų radiatorių. Šilumai gerokai sunkiau pasklisti po kambarį, jei radiatoriai ar kiti šildymo įrenginiai yra uždengti, paslėpti už dekoratyvinių sienelių, baldų ir pan.“, – teigia A. Gintalas. Net ir greta lango stovinti sofa ar fotelis trukdo po kambarį pasklisti šilumai, ji kyla į viršų arba ilgiau pasilieka prie išorinės, o tuo pačiu ir kiek šaltesnės sienos, oras vėsta, kambarys šildomas mažiau.
Daugiausia šilumos iššvaistoma per šilumai laidžias sienas, todėl tam, kad jos nebūtų tuščiai šildomos, už radiatorių vertėtų įsirengti šilumą atspindinčią plėvelę (dar kitaip vadinamą radiatoriaus ekranu). Į foliją panašus pastorintas ekranas įrengiamas tarp sienos ir radiatoriaus. Tokiu būdu daugiau šilumos patenka į kambarį, o ne iššvaistoma pro sieną. Lietuvos nacionalinė pastatų administratorių asociacija taip pat rekomenduoja tokį būdą šilumai taupyti ir teigia, jog visuose kambariuose įrengus tokius ekranus – bendrą buto temperatūrą galima pakelti 1-2 laipsniais. Atrodo nedaug, bet skirtumas tarp 18 laipsnių ir 20 vis dėlto yra.