Ateities profesijos: kuo būti ar ką veikti?

Tamsiais ilgais vakarais, kai atrodo, kad nėra ką veikti, Elektrėnų profesinio mokymo centre praūžė atvirų durų naktis „Šviečiam 2023“. Šių metų tema – ateities profesijos, ko gero, yra tai, apie ką pastaruoju metu, vis pasirodant naujienoms apie nau­jus dirbtinio intelekto pasiekimus, susimąstome kiekvienas.
Ką apie ateities profesijas galvoja aktoriai? Fotografai? Dirbtinio intelekto ir energetikos specialistai? Jų požiūrį sužinojome renginyje vykusioje diskusijoje, kur diskutavo renginių vedėjas, aktorius, gatvės cirko specialistas Viačeslavas Mickevičius, „Ignitis“ grupės #EnergySmartStart edu­kacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė ir trys elektrėniečiai: teatro ir kino aktorius Karolis Kasperavičius, fo­tografė, „Ukku studijos“ įkūrėja Uka Bukinė ir dirbtinio intelekto specialistas, viešųjų ryšių agentūros „PurMedium“ įkūrėjas Rokas Stankevičius.

Pirmasis darbas
Diskusiją moderavęs Nerijus Miginis paragino publiką paspėlioti pirmuosius pašnekovų darbus. Pavyzdžiui, kuris pašnekovas pirmuo­sius savo pinigus uždirbo bažnyčioje? Kieno pirmasis darbas buvo lyginti kojines? Kas darbavosi šilt­namyje ir sandėliuose?
Pasirodo, pirmuosius pinigus už pagalbą restauruojant didžiausią Lietuvoje medinį altorių Kretingos bažnyčioje uždirbo Karolis. Jo dėdė – restauratorius – pasikvietė jį į pagalbą. Uka, kurios fotostudijoje jau apsilankė ir fotografavosi daugybė elektrėniečių su šeimomis, pirmą algą yra gavusi už kojinių lyginimą. Be to, „Boen Lietuva“ ji yra ėjusi net tris skirtingas pareigas.
Dirbtinio intelekto specialisto Roko pirmieji darbai buvo sandėlyje Vievyje ir šiltnamyje Didžiojoje Britanijoje. Baigęs mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, jis įkūrė viešųjų ryšių agentūrą, o dabar dirba analitiku pirmojoje Lietuvoje dirbtinio intelekto agentūroje „WhyAI“, pritaikančio­je dirbtinio intelekto sprendimus verslo įmonėms.
O štai Vaiva yra parašiusi knygą vaikams „Nepasaka, arba pasaka apie NE“, kurią išleido leidykla „Nieko rimto“, be to, 8 metus ji yra dirbusi rinkos tyrimų bendrovėje, o pirmasis darbas – atlikinėti apklausas telefonu. Kaip sakė pati Vaiva, nors toks darbas gali erzinti tuos, kuriems skambini, tačiau jame būtent ir išmoksti drąsiai skambinti, palaikyti pokalbį, išklausyti – o tai labai svarbūs įgūdžiai.
Šios istorijos puikiai parodo, kad karjerą gali pradėti mažais žingsniais ir nebūtinai toje srityje, apie kurią svajoji, o įvairi patirtis visuomet praturtina.

Įgūdžių metai
2023 m. paskelbti Europos įgūdžių metais, tad klausimas apie turimus įgūdžius pirmam teko Viačeslavui. Organizatoriai ne veltui pristatė šį pašnekovą kaip tą, į kurį pažiūrėjus įtikėsi, kad gali viską. Viačeslavas kolekcionuoja ir restauruoja senovinius automobilius, iš plieninių automobilių diskų gamina pečiukus, moka važiuoti vienaračiu, kuria muziką ir dainas, demonstruo­ja gatvės cirko triukus ir net moka tekinti medines lėkštes.
Kaip Viačeslavas pristato save pats? „Esu freelanceris (laisvai samdomas) arba kitaip – bedarbis. Kadangi esu Elektrėnuose, jaučiu šio­kią tokią įtampą. O gyvenime esu viskuo po truputį: ko imuosi, tą pavyksta padaryti. <…> O ką aš sugebu? Kalbėti, vesti renginius, esu dirbęs teatre… Labai sunku pasakyti, kuo gyvenime užsiimu“, – juokėsi pašnekovas.
O kokie įgūdžiai svarbūs dabar ir išliks svarbūs ateityje? Auditorija labiausiai pritarė teiginiui, kad tai – disciplina ir pasiryžimas dirbti. Taip pat svarbiais įgūdžiais susirinkusieji įvardino atsakingumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą greitai ir kūrybiškai spręsti problemas.
Karolis pastebėjo, kad aktoriaus darbe itin svarbus pasiruošimas: „Dažniausiai, kai mus pakviečia režisierius vaidinti spektaklio, jis pasako, kokią mes medžiagą vaidinsime, mes ruošiamės, skaitome, tuomet susitikę siūlom ir diskutuo­jam ta tema“.

This slideshow requires JavaScript.

Praeitis: išnykusios profesijos
Toliau jaunimas spėliojo, ko­kios profesijos išnyko? Nuskambėjo įvairūs variantai, tokie kaip knygnešiai, žibintininkai, telefonistai, batų blizgintojai…
Nerijus paminėjo ir vieną tokią, kurią turbūt daugelis mūsų pamena su nostalgija: kai dar nebuvo interneto, ir kiekvienas namuose turėjome vaizdo įrašų grotuvą, eidavome į vaizdo įrašų nuomos punktą pas nuomotoją.
Užtat sužinojome, kad tokiu vaizdo įrašų nuomotoju jaunystėje dirbo garsus režisierius ir scenaristas Kventinas Tarantino. Anot Viačeslavo, K. Tarantino peržiūrėjo absoliučiai visus nuomojamus filmus ir taip galvoje gimė sėkmę ir pripažinimą jam atnešusi filmų kūrimo formulė.

Pokyčiai
Kokią įtaką technologijos daro pasirinktai profesijai, papasakojo Karolis: „Aš tai pajutau, nes dirbtinis intelektas jau pradėjo rašyti pjeses, neseniai Lietuvoje pastatyta ir pirmoji opera, parašyta dirbtinio intelekto. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad mano profesijos šitas dalykas neturėtų pavogti ir mūsų vis tiek reikės. Gal atsiras kažkokie nauji žanrai.“
Rokas pastebėjo, kad kartais dirbtinis intelektas tiesiog painio­jamas su technologijomis, kurios įvairiose profesijose pasitelkiamos efektyvumui, optimizavimui, laiko taupymui, informacijos paieškos palengvinimui.
„Dauguma šių technologijų iš esmės yra apie tai, kad žinios, informacija sklinda greičiau ir efektyviau. Anksčiau buvo telegrafas, telefonas, atsirado internetas, išmanieji telefonai… Viskas yra apie galimybę dalintis informacija ir ją priimti. Pats dirbtinis intelektas taip pat neatsirado vakar ar prieš metus, ši technologija pradėta plėtoti dar XX a. viduryje, pirmąkart šis terminas pavartotas 1956 m. O su dirbtinio intelekto sprendimais mes susiduriame kiekvienąkart atsida­rę savo telefoną: jei fotografuojate su automatiniu fokusavimu – jūs naudojatės dirbtiniu intelektu, atsidarius YouTube, vaizdo įrašus jums rekomenduoja dirbtinis intelektas“, – pasakojo Rokas.
Rokas išskyrė, kad tai, apie ką kalbama šioje diskusijoje ir pastaruoju metu žiniasklaidoje, yra generatyvinis dirbtinis intelektas, kuris išsiskiria tuo, kad geba kurti turinį. Tad jei anksčiau buvo kalbama apie dirbtinį intelektą kaip apie robotus pramonėje, turėjusius pakeisti fizinius darbuotojus, generatyvinis dirbtinis intelektas taikosi pakeisti žinių darbuotojus, kurie dirba savo galva.
Ukai dirbtinis intelektas labai padeda: „Kad ir nuotraukų redagavimo programa Photoshop – dirbtinis intelektas padeda greičiau atlikti retušavimo darbus. Tarkime, nuotraukoje žmogaus susiglamžę rūbai. Pa­prašai „sulyginti“ rūbus, ir tai įvyksta akimirksniu – sutaupo labai daug tavo darbo“. Taigi, pasak Ukos, nors dirbtinis intelektas darbe labai padeda, tačiau ji pritarė Karoliui, kad ten, kur yra žmogaus kūryba, ši technologija neprilygsta žmogui.
Kalbant apie energetiką, Vaiva pripažino, kad sunku sugalvoti, kuri energetikos profesija gali išnykti dėl dirbtinio intelekto įtakos. Atvirkščiai – profesijų energetikoje atsiranda naujų. Pavyzdžiui, Lietuvoje planuojama statyti jūrinio vėjo jėgaines, o ar yra Lietuvoje šios srities specialistų?
„Visame energetikos sektoriuje yra apie 100 profesijų, o „Ignitis“ grupėje – 75 profesijos, ir jos vis kinta. Gali būti, kad ateityje nebereiks šiluminių elektrinių operatorių, bet reikės vėjo elektrinių operatorių. Tad profesijos ne tai, kad nyksta, bet keičiasi“, – sakė Vaiva.

Patarimai besirenkantiems profesiją
Karolis siūlo savo profesija pasirinkti veiklą, kuria mėgaujiesi dar prieš pradedant dirbti ir gaunant už tai pajamų. „Bandyk eiti tuo keliu, kur tau atrodo prasminga, kas tau įdomu, ką jau dabar su malonumu darai“, – pataria Karolis, paklaustas, ko palinkėtų jaunuoliams, besirenkantiems profesiją.
„Galvok, kad tu gali, būk drąsus, nebijok priimti iššūkių. Ir taip pat nebijok pradėti nuo kažkokio mažesnio, prasčiau apmokamo darbo, nes tu ten augi ir gali tapti net direktoriumi“, – į tą patį Nerijaus klausimą atsakė Uka.
Viačeslavas pastebėjo, kad mūsų švietimo sistema sako, kad klysti negalima, viską visada turi padaryti gerai. „Tuomet užaugę žmonės irgi bijo klysti, o aš kaip tik siūlyčiau klysti, mėginti, bandyti. Kuo daugiau kartų suklysite, tuo geriau žinosite, kaip nereikia daryti“, – pataria renginių vedėjas.
O Vaiva pastebėjo, kad tai, apie ką jaunuoliai svajoja ir kuo planuo­ja būti šiandien, keisis dar šimtą kartų, bet svarbiausia – daryti: eiti į stažuotes, praktikas, rinktis net ir paprasčiausius darbus vasarą. Pasak pašnekovės, tik taip galima pamatyti ir pajausti, kas pačiam patinka ir ką norėsis veikti ateityje.
Rokas pašnekovų patarimus papildė įžvalga, kad orientuotis reikėtų ne į profesiją, o būtent į įgūdžius: „Profesijos keičiasi ir kinta, tačiau įgūdžiai, kuriuos įgaunate, jums pravers nepriklausomai nuo to, kokią profesiją renkatės. Jeigu mėgstate filmuoti, galite orientuo­tis į vaizdų kūrimą, fotografiją, jei­gu mėgstate rašyti, rašykite“.

Susitikime kitais metais!
„Šviečiam 2023“ – atvirų durų naktis Elektrėnų profesinio mokymo centre, organizuojama kartu su Elektrėnų jaunimo centru, šįmet vyko jau 4 kartą. Džiugu, kad renginys pasiūlė kokybišką ir nau­dingą laisvalaikį tiek Elektrėnų savivaldybės jaunimui, tiek svečiams.
Dėkojame nuostabiems rėmė­jams, pasirūpinusiems jaunimo naktipiečiais: sulčių spaudyklai „Obuolių Metai“ bei kepyklai „Gudobelė“. Ir, žinoma, padėkos skrieja partneriams Elektrėnų jaunimo centrui, diskusijos pašnekovams bei  moderatoriui ir kūrybinių dirbtuvių organizatoriams: kūrybines dirbtuves jaunimui vedė ne tik diskusijos dalyviai, bet ir mokymų vadovai Nerijus Miginis bei Marius Ulozas (Kaip nepasiklysti mokesčių pasaulyje?), taip pat ir didžėjus Mantautas Rimkus (DJ vienam vakarui).
Renginys finansuotas Elektrėnų savivaldybės Jaunimo veiklos skatinimo programos lėšomis.
Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame Danilui Jurjevui.

Gražina Urbonavičė,
Elektrėnų profesinio mokymo centro komunikacijos specialistė