Julija Kirkilienė
Seimo narys Jonas Liesys, prasidėjus darbo Seime antriems metams, nutarė aplankyti jo rinkiminei apygardai priklausančias Elektrėnų savivaldybės seniūnijas. Vievyje Seimo nariui teko išklausyti tiek priekaištų dėl Liberalų sąjūdžio, kuriam jis atstovauja, valdančiosios partijos veiklos savivaldybėje, kad gyventojus nuraminti begalėjo mintimi: jei visus nubausime, nebebus kam dirbti.
Skaudulys dėl medicinos įstaigų
Už tai, kad Vievyje jau išlyginta aikštelė naujiems kultūros namams ir kad savivaldybė ir net Kultūros ministerija šiai 20-metį lauktai statybai jau skyrė dalį lėšų, vieviškiai nei Seimo nariui, nei savivaldybės vadovams nė ačiū nepasakė. Į susitikimą su Seimo nariu atėję seniūnijos bendruomenių pirmininkai, kiti aktyvūs piliečiai tik skundė savivaldybės vadovus, Vievyje bandančius daryti pokyčius nepasitarus su žmonėmis. Didžiausias šiuo metu skaudulys gyventojams yra poliklinikos – Vievio sveikatos priežiūros centro – Bažnyčios gatvėje galimas naikinimas. Savivaldybės vadovai su bendruomenėmis nesitaria ir nepaaiškina, kodėl įsteigus Vievio sveikatos priežiūros centrą ir prie jo prijungus Vievio pirminės sveikatos priežiūros centrą, įstaiga registruota ne Bažnyčios, o Liepų gatvėje. Susirinkime visą paskaitą Seimo nariui paskaitė Audronė Davidavičienė apie tai, kad Bažnyčios gatvėje poliklinika statyta specialiai kaip gydymo įstaiga, kad žmonėms, atvažiavusiems autobusu, patogu ir arti į įstaigą ateiti, o svarbiausia, kad šioje įstaigoje registruota 4,5 tūkst. ligonių, o Liepų gatvės ambulatorijoje, ligoninės patalpose, – du kartus mažiau. Susitikime dalyvavusi tarybos narė Aldona Kirkliauskienė mėgino tarybos sprendimą pateisinti, esą PSPC metus baigė su didele skola, o Liepų gatvės ambulatorija dirbo pelningai. Bet A. Davidavičienė, daug metų dirbusi valstybės tarnyboje, turėjo kitokios informacijos. Pasirodo, Bažnyčios gatvėje pastatyta sveikatos priežiūros įstaiga turi savo autonominį šildymą, todėl yra pigus pastato išlaikymas, turi pritaikytus kabinetus. Skolų, kokias tarybos nariams pateikė savivaldybė, įstaiga neturinti, todėl bendruomenėje sklando gandai, kad šis pastatas reikalingas kažkuriam kitam verslui. A. Davidavičienės pateiktai informacijai pritarė visi bendruomenės nariai, vienas kitam antrindami, kad sveikatos priežiūros įstaiga Bažnyčios gatvėje negali būti panaikinta. Bendruomenė esanti pasiruošusi dėl įstaigos išlikimo kovoti visais įmanomais būdais. Antrasis žingsnis, po apskundimo Seimo nariui, bus kelionė pas merą su raštu, po kuriuo esą jau pasirašė daug Vievio seniūnijos gyventojų.
Skaudulys dėl paežerės
Antras skaudulys, dėl ko labiausiai skauda vieviškiams, – privatizuota ežero pakrantė. Kad pirties Vievyje jau nebebus, žmonės susitaikė. Bet kaip susitaikyti su tuo, kad už Europos Sąjungos pinigus įrengtas ir žmonių pamėgtas paplūdimys šimtui metų išnuomotas kažkokiam nežinomam senosios pirties pirkėjui. Vietoj to pamėgto paplūdimio savivaldybė vieviškiams pažadėjo įrengti kitą – ant kanalizacijos vamzdžio už L. Giros gatvės. Pasak seniūno Zenono Pukėno, šią vasarą jis jau bus įrengtas. Vieviškių niekas neinformuoja, nei kas tas pirties savininkas, nei ką jis ten žada daryti. Informacija, kurią vasarą surinko žurnalistas Tomas Loiba, pasikalbėjęs su pirties savininku, yra skirtinga, nei turi savivaldybė. O kadangi su žmonėmis valdžia kalbasi retai, tai žmonės patys kuria legendas, kas kur ir kodėl bus statoma.
Skauduliai dėl kapinių ir kelių
Trečias skaudulys – Vievio kapinės. Nors taryba jau pritarė Kurkliškių kapinių eksploatacijai, bet kol kas ten dar niekas neatgulė Amžinojo poilsio. Gal todėl, kad niekas nerizikuoja karsto nešti į beveik kilometrinį kapinių kalną. Žmonės Seimo nariui aiškina, kad senosioms Vievio kapinėms plėsti dar yra vietos, bet kažkokie valdininkai esą ten suradę kažkokią dvarvietę… T.y. ant tų senųjų dvaro pamatų gal bus galima kažką statyti. O į Kurkliškių kapines vieviškis Pranas siūlo nuo Gedimino kalno perkelti funikulierių, nes kitaip speiguotą žiemą ar lietingą rudenį į kalną su karstu užlipti nebus įmanoma.
Kita Vievio bėda – Semeliškių gatvė bei šaligatviai. Šią problemą vieviškiai kelia tiek laiko, kiek įkurta Elektrėnų savivaldybė. Semeliškių gatvė nuo žiedo link Pakalniškių priklauso Regioniniams keliams. Šie seniai esą paruošę projektą gatvę-kelią restauruoti, nukasant kalną ir praplečiant gatvę. Apie tai rašėme ne vieną kartą. Šaligatvį nutiesti priklauso savivaldybei, bet jie vis laukia, kol Regioniniai keliai įvykdys savo projektą – bijo, kad nutiesti šaligatviai bus išardyti. O kol nei viena, nei kita pusė kelio neremontuoja, vaikai į mokyklą, seni žmonės – į gydymo įstaigas, jauni – į darbą ar prekybos centrus vaikš-to važiuojamąja kelio dalimi ir laukia nelaimės. A. Kirkliauskienė susitikime pasigyrė žmonėms, kad ji tą klausimą dar kartą iškėlė gruodžio mėnesio tarybos posėdyje ir Semeliškių gatvė dar kartą įrašyta į Susisiekimo infrastruktūros tobulinimo per miestus ir gyvenvietes prie valstybinės reikšmės prioritetinių kelių sąrašą. Toks kelias yra ir Semeliškių gatvė Vievyje.
Gelbėtojas – meras
Kadangi Vievyje tos dienos susitikimas Seimo nariui buvo paskutinis, jis niekur neskubėjo, tai gyventojai jam išliejo visas nuoskaudas, o Seimo narys kantriai jas išklausė. Išsiliejo žmonės dėl įvairių negerovių, įvardindami kaltininkus ir stebėdamiesi, kodėl niekas už nieką valdiškose įstaigose nėra nubaustas. O ir tie statomi kultūros namai džiaugsmo vieviškiams jau esą neteikia, nes prie tokios betvarkės žmonės išvažinės ir nebus kam tuose kultūros namuose nei koncertuoti, nei koncertų klausytis. Seimo narys pritarė išsakytoms mintims, paantrino žmonėms, kad daug ką reikėtų nubausti, bet tada nebus kam ir dirbti, bei pažadėjo Vievyje lankytis dažniau ir pamėginti tas įsisenėjusias problemas pamažu pagal galimybes spręsti. Visas vieviškių kalbas užrašė jo padėjėja Vilma Puišienė ir su tuo sąrašu Seimo narys pažadėjo aplankyti savo bendrapartietį, merą Kęstutį Vaitukaitį. Meras savivaldybėje yra tikras gelbėtojas – pas jį ir bendruomenė su parašais teisybės ieškoti žada, ir Seimo narys problemas spręsti gali tik su meru. Bėda tik viena, kad merui ir jo partijos vadovaujamai administracijai vieviškiai ir turi daugiausia priekaištų. Bet meras yra renkamas tiesiogiai, o Vievyje savivaldos rinkimuose kaip tik daugiausia balsų ir surinko tiek meras, tiek jo vadovaujama partija.