Mechatronikos profesijų mokytojų ir dėstytojų suvažiavimas VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre

2018 metų gegužės 16 dieną EPMC E­nergetikos sektorinio prakti­nio mokymo centre vyko jau antra­sis mechatronikos profesijos mokytojų ir dėstytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo net dešimt Lietuvos mokymo įstaigų ir jų atstovų: Kauno technologijos universiteto Mechatronikos instituto direktorius prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechatronikos ir robotikos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas, Visagino TVPMC Energetikos sektorinio praktinio mokymo centro vadovas Gintautas Dervinis, Klaipėdos valstybinės kolegijos Elektros ir mechanikos inžinerijos katedros lektorė dr. Valda Šneiderienė, Kauno technikos kolegijos Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų departamento lektorius Valdas Paulauskas,­ Panevėžio kolegijos Mechatronikos centro direktorius Donatas Pelenis, Elektrėnų profesinio mokymo centro Energetikos sektorinio praktinio mokymo centro mechatronikų profesijos mokytoja Žana Kaminskienė, Vilniaus TVPMC Energetikos ir mechatronikos dirbtuvių vedėjas Anatolij Ivanov, Panevėžio profesinio mokymo centro Mechatronikos skyriaus mokytojos Leonora Baltrėnienė ir Danutė Augienė.
Renginio metu dalyviai diskutavo apie mechatronikos profesijos viešinimą, populiarumo didinimą bei kylančių mokymo iššūkių sprendimus. Suvažiavimo metu kiekviena mokymo įstaiga pristatė savo turimą įrangą ir veiklą, susijusią su mechatronikų ir pramonės automatikos sričių mokymu. Buvo aptartos mokymo ir mokymosi problemos bei pasiekimai, iššūkiai. Kitiems mokslo metams buvo nutarta sudaryti glaudesnį bendradarbiavimo planą ir suteikti galimybę mokiniams ir studentams praktinį mokymą atlikti ne tik savo mokymosi įstaigoje, bet ir realioje darbo vietoje. Tokiu būdu mokiniai turės galimybę susipažinti su įrangos įvairove, pasidalinti gerąja patirtimi. Šiai idėjai pritarė ne tik kolegijos bei profesinės mokyklos, bet ir universitetai. Atviros diskusijos metu išryškėjo keletas problemų, kurios kamuoja ne tik aukštojo moky­mo įstaigas, bet ir profesines mokyk­las. VGTU Mechatronikos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas kalbėjo, kad trūksta bendradarbiavimo su verslu. Visagino TVPMC energetikos sektorinio centro vedėjas Gintautas Dervinis dalinosi savo sėkmės istorijomis, kaip pagrindą sėkmingam darbui su verslu jis įvardino derybų procesą. Suvažiavimo dalyviai sutarė, kad vienas pagrindinių sėkmingo mokymo uždavinių yra įrangos nuolatinis atnaujinimas. Mokyklos ieško galimybių atnaujinti turimą materialinę bazę, ne tik laukiant biudžetinio finansavimo, bet ir ruošiant projektus, ieškant kitų paramos šaltinių.
Reikia pripažinti, jog mechatronikos inžinierių ir pramonės automatiką išmanančių darbininkų trūksta Lietuvos darbo rinkoje, nes daugelis tokią profesiją įgijusių jaunuolių tiesiog išvažiuoja į užsienį, motyvuodami, kad čia per maži atlyginimai. Pastaruosius kelerius metus Lietuvos pramonė sparčiai augo ir Lietuvoje įsikūrė daug užsienio kapitalo įmonių, tokių kaip „Continental“, „Hollister“, „FL Technics“ ir t.t., be to, ir lietuviško kapitalo įmonės modernizuojasi bei automatizuojasi, tokiu būdu atsiranda poreikis mechatronikos specialistų. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras jau pradėjo bendrauti su „Hollister“ atstovais dėl darbuotojų kvalifikacijos suteikimo jų naujoje gamykloje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.
Nors darbo rinkoje gausu darbo skelbimų mechatronikos profesijos žmonėms, deja, ne visi nori ir gali dirbti tokį darbą. Mechatronikos specialistas – tai universalus darbuotojas, kuris išmano net tik mechaniką ir elektroniką, bet ir valdiklių programavimą, hidrauliką, elektropneumatiką ir elektrotechniką. Toks darbuotojas vienoje gamykloje gali būti kelių skirtingų sričių specialistu. Visos Lietuvos profesinės mokyklos mechatronikus rengia pagal tą pačią mokymo programą, kurios pavadinimas – „Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas“. Neretai jaunas žmogus nesupranta, ką šią profesiją įgijęs veiks, todėl tiesiog praleidžia šią profesiją kaip nesuprantamą ar nepatrauklią. Renginio dalyviai sutarė, kad apie šią profesiją reikia kalbėti, ją viešinti. Mechatronikos profesijos pateikimas norintiems mokytis turi būti aiškiai apibrėžtas.
Dar viena labai svarbi problema, išryškėjusi suvažiavimo metu – nemotyvuotas jaunimas. Jaunuoliai, baigę bendrojo lavinimo mokyklas, neretai vis dar lieka dvejojantys ir neorientuoti į profesinį mokymąsi. Gimnazijos profesines mokyklas laiko tiesioginiais konkurentais, dažnu atveju nebendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis ir todėl profesinis orientavimas tampa mažesnės svarbos nei mokomieji dalykai.
Nepaisant visų aukščiau išvardintų iššūkių, Lietuvos profesinės ir aukštosios mokyklos yra pasirengusios mo­kyti ir priimti norinčius mokytis. Darbo rinka diktuoja didelį inžinerinės pramonės darbuotojų poreikį, todėl labai tikimės, kad būsimų mechatronikų, elektrikų, automatikų ir kitų artimų profesijų studentų daugės.
Kitą suvažiavimą profesijos mokytojai ir dėstytojai sutarė vykdyti vėl Elektrėnuose, tačiau į savo būrį būtinai pakviesti ir darbdavių atstovus, pramonės ir amatų rūmų specialistus. Tokiu būdu suvažiavimas gali tapti efektyvi priemonė per vieną dieną identifikuoti ir išspręsti atsiradusias problemas, sukurti naujus bendrus projektus ir siekti vieno bendro tikslo – ruošti tokius specialistus, kurių darbo rinkoje reikia.
Bendžaminas Franklinas yra kartą pasakęs: „Investicija į mokslą ir žinias duoda pačias geriausias palūkanas“. Šia mintimi norisi paskatinti visus būsimus studentus nenuleisti rankų ir siekti svajonių darbo būtent tokiomis priemonėmis.

Profesijos mokytoja Žana Kaminskienė

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1