Vasilisai įmonėje gyventi labai patogu. Dienomis ji vaikšto miške, o vakare, kaip laikrodis, sako įmonės darbuotojai, ji grįžta namo. Namuose valgo kombinuotus pašarus, bet neatsisako su šunimis pavalgyti ir mėsiškų gaminių. Vasilisa ypač mėgsta žmonių kompaniją. Kai tik į įmonę atvažiuoja svečių, ji tuoj pat prisistato ir draugiškai kriuksi, žiūrėdama žmonėms į akis. Šernė gerai supranta žmogaus kalbą ir jeigu jai pasakai „ateik“, antrą kartą kartoti nebereikia – ji jau stovi šalia ir draugiškai tampo žmogų už apdaro skvernų.
Vasilisą pamilo ne tik įmonės darbuotojai, bet ir jų klientai bei kazokiškiečiai, todėl visi nerimauja dėl žvėriuko ateities. Miške bevaikščiojančią draugiškąją Vasilisą gali pakirsti kokio brakonieriaus ar tikro medžiotojo kulka. Darbuotojai dabar sprendžia, kaip pažymėti augintinę, kad kulka jos nepaliestų. Gal reikėtų, svarsto įmonėje dirbantis tarybos narys Rimantas Sabutis, užrišti spalvotą kaspiną, ar nudažyti šerius. O geriausia būtų, kad medžiotojai ir brakonieriai perskaitytų šią informaciją ir, prieš taikydamiesi šauti į šerną, įsitikintų, kad tai yra ne draugiškoji Kazokiškių Vasilisa.
Red. inf.