Bendruomenių vieta savivaldybėje: bendruomenės valdžiai ar valdžia bendruomenėms kelią rodo

Julija Kirkilienė

Šiomis dienomis savivaldybė paskelbė informaciją, kad įgy­vendindama nevyriausybinių or­ga­nizacijų ir bendruomenių veiklos stiprinimo planą pagal priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, kviečia teikti paraiškas projektams finansuoti 2019 metais. Kiek bendruomenių mėgins rašyti projektus ir teiks paraiškas, ko gero, priklausys ne nuo bendruomenių, o nuo seniūnų aktyvumo, nes dauguma bendruomenių pirmininkų vis dar įpratę, kad valdžia jiems rodytų kelią.

Reikia gyventi kaimynystėje

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: iš kairės Vilmandas Palčiauskas, ­­Edmundas Vėželis, Gediminas Jachimavičius, Jūratė Balčiūnaitė, Kristina Paulikė, Silvija Bielskienė, ­Stasys Virganavičius, Vladimiras Fedotovas, Beata Šeštokienė. Diskusiją moderavo Kęstutis Cvetkovas

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: iš kairės Vilmandas Palčiauskas, ­­Edmundas Vėželis, Gediminas Jachimavičius, Jūratė Balčiūnaitė, Kristina Paulikė, Silvija Bielskienė, ­Stasys Virganavičius, Vladimiras Fedotovas, Beata Šeštokienė. Diskusiją moderavo Kęstutis Cvetkovas

Savivaldybėje įregistruota yra 30 bendruomenių. Jas bendram darbui sujungti ir pakviesti pasidalinti tarpusavio patirtimi pamėgino bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ pirmininkas Vladimiras Fedotovas. Į šūkį „Atėjo laikas ne tik žinoti vieniems apie kitus, bet ir veikti kartu“ atsiliepė vos 9 bendruomenių atstovai. Jie susėdę prie apskritojo stalo aptarė bendruomenių skirtingas veiklas ir iškylančias problemas. Diskutuota buvo apie tai, kad bendruomenių veiklai trūksta kompetencijų, o jas įgyti galima būtų bendraujant ne tik tarpusavyje, bet ir su stipriomis kitų savivaldybių bendruomenėmis. Apskritojo stalo diskusiją moderavo Kęstutis Cvetkovas. Apie Vilniaus Balsių bendruomenės veiklą papasakojo Vievyje gyvenanti bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbanti Kristina Paulikė. Diskusijoje buvo konstatuotas faktas, kad jei ne Europos Sąjungos projektai, bandantys į savivaldą įtraukti bendruomenes ir tam per ministerijas skirti lėšų, savivaldybių vadovai tikrai nebūtų suinteresuoti bendruomenių veiklos stiprinimu, o pačios bendruomenės susiburtų tik iškilus problemai, kaip sukurtos buvo Kazokiškių, Kurkliškių, Vievio „Aktėvystė“ ir kitos bendruomenės. Šiuo metu bendruomenės viena iš didesnių problemų įvardijo, kad bendruomenėse nėra neutralumo. Kaip sakoma patarlėje, trys lietuviai priklauso penkioms partijoms, besistengiančioms užimti vietą valdžioje, ir tai žmones supriešina. Bet valdžios ateina ir išeina, o bendruomenėms reikia kaimynystėje gyventi. Bendruomenių atstovai paliko atvirą klausimą, kaip jie galėtų susivienyti – kurti bendruomenių asociaciją ar jungtis prie jau veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Nutarė dar kartą rengti bendruomenių pirmininkų konferenciją, kuri ir priims sprendimą.

Kalbos ir dainos
Renginyje rimtas bendruome­nių kalbas keitė senjorų dainų ir šokių kolektyvas „Dar ne sutema“. Pačios bendruomenės taip pat ne tik kalbėjo, bet ir dainavo ar visus dalyvius į „Auksinio proto“ viktoriną įtraukė.
Semeliškių seniūnijoje įre­gistruotos 2 bendruomenės, nors seniūnijoje skirtingais savivaldybės veiklos metais suburti buvo bandyta daugiau: Daugirdiškių, Laičių ir kitas bendruomenes. Semeliškių ben­druomenė renginyje dalyvavo gausiausiai ir kitoms bendruomenėms prisistatė dainomis, kurio­ms smagiai pritarė muzikantas Juozas Petravičius. Kitai Semeliškių bendruomenei „Strėva“ atstovavo Silvija ir Antanas Bielskiai, kurie bene svarbiausiu savo darbu įvardino organizuojamą festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“.
Kazokiškių ben­druo­menės pirmininkas Stasys Virganavičius papasakojo bendruomenės susikūrimo istoriją. Bendruomenė susibūrė mėgindama gražias se­niūnijos apylinkes apginti nuo są­vartyno. Deja, jėgos buvo nelygios,­ bet bendruomenė prieš sąvartyno statybos iniciatorius laimėjo ne vieną bylą ir valdžiai parodė, kad su bendruomenėmis reikia skaitytis.

Bendruomenių veiklos
Vievio seniūnijoje įregistruota net 17 bendruomenių. Renginyje dalyvavo tik dvi – Vievio bendruomenė „Aktėvystė“ ir Kurkliškių bendruomenė.
Vievio bendruomenės „Aktė­vystė“ pirmininkas Helmutas Zabarauskas sakė, kad į jų bendruo­menę susibūrė aktyvūs tėvai, todėl ir pavadinimą pasirinko iš sudurtinio žodžio.

Bendruomenė įvedė tradiciją kiekvienais metais organizuoti žygį apie Vievio ežerą. Žygiu bendruomenė atkreipia dėmesį į Vievio ežero problemas, jas parodo savivaldybės vadovams ir ieško pagalbos problemoms pašalinti. „Aktėvystė“ daug dėmesio skiria kultūrinei veiklai: organizuoja ekskursijas, vykdo edukacinius Ebru meno užsiėmimus, tibetietišką meditaciją, o muilo burbulų užsiėmi­mai – „Burbuliatorius“ – žinomas visoje savivaldybėje. Bendruomenės narė Agnė šventės dalyviams suorganizavo trumpą „Auksinio proto“ viktoriną apie Vievio istoriją ir dabartį.
Kurkliškių bendruomenės pirmininkas Gediminas Jachimavičius trumpai paskaitė Kurkliškių istoriją: Kurkliškės rašytiniuose šaltiniuose paminėtos 1597 metais, nors ir dabar ne dažnas elektrėniškis atsakys, kur tas kaimas įkurtas. Kurkliškėse vyko Napoleono ir Rusijos karių susirėmimai, taip pat mūšiai vyko ir Pirmojo pasaulinio karo metu. O Kurkliškių bendruomenė įkurta 2015 metais, sužinojus, kad Kurkliškių kapinėse planuojama statyti krematoriumą. Krematoriumo planuo­tojus bendruomenė iš savo kiemų išstūmė, o dabar užsiima kultūrine ir darbine veikla: organizuoja ekskursijas ir kiekvienais metais talkoje „Darom“ švarina savo kaimą. Kadangi Kurkliškėse gyventojų nėra daug, tad į bendruomenę jie pakvietė ir gretimų kaimų gyventojus.

Darbai ir bendruomenė – bendra
Beižionių bendruomenės pirmininkas Vilmandas Palčiauskas niekaip negali atskirti savo darbo nuo bendruomenės veiklos. Bei­žionyse įkurti globos namai dabar plečia veiklą ir teikia auklėjimo paslaugas sunkiai auklėjamiems sa­vivaldybės vaikams. V. Palčiauskas sako, kad bendruomenė vadovaujasi afrikiečių patarle, kad vaikui išauklėti reikia viso

kaimo. Beižio­niškiai neprieštarauja, kad jų kaime apgyvendinami problemų turintys vaikai, o globos namai į savo veiklą įtraukia visą bendruo­menę. Beižionių bendruomenė vykdė ne vieną Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių finansavimo šaltinių remiamą projektą. Šiuo metu bendruomenė stengiasi, kad Beižionių seniūnijoje, kurioje ežero pakrantės užima 100 ha, būtų atrasta vieta įrengti paplūdimiui.
Elektrėnų seniūnijoje įregis­truotos 4 bendruomenės, renginyje dalyvavo dvi: Elektrėnų „Elektrėnų kraštas“ ir Žebertonių bendruomenei atstovavusi bendrija „Optimalistas“. Į bendriją jungiasi žmonės, besistengiantys propaguoti gyvenimą be priklausomybių, rodyti pavyzdį ir į bendruomenę pritraukti kuo daugiau jaunimo.

Meniniai kolektyvai – irgi bendruomenės
Renginys buvo ne tik darbinis, bet ir kultūrinis, pavadintas muge-festivaliu. Dalyvius smagino prieš trejetą metų suburtas senjorų dainų ir šokių kolektyvas „Dar ne sutema“ bei Elektrėnų kultūros centro dramos ratelis, parodęs smagų spektaklį apie nykstančio kaimo, kuriame vis dar gyvena savotiška nevengianti stiklelio bendruomenė, kasdienybę, K. Sajos komedija „Maišas, kuriame nugalabijo šešką“. Ne vienas jaunas galėtų pasimokyti iš senjorų smagaus šokio, kurių juos moko vadovė Regina Butkienė, išmokti iš Marijos Jasukevičienės atminties archyvo ištrauktos dainos apie Nemunėlį ar pasigėrėti Danutės Grigonienės aukštaitiška tarme išpasakotomis Aukštaitijos kaimo parduotuvės naujienomis.
Po rimtų kalbų ir smagių meni­nių pasirodymų, bendruomenių atstovai diskusijas tęsė prie arbatos, nes per ilgoką pasibuvimą šiek tiek praalko.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1