Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė L. Kazlauskaitė savo darbo vietoje
Deimantė Jančiūnaitė
Lietuvoje daug žmonių keliauja užsienio šalyse. Jie renkasi keliones į tas šalis, kur visą laiką geras oras, šviečia saulė, šiltas vanduo, kur „viskas įskaičiuota“. Vis dažniau susiduriame su stereotipu, kad gyvename Lietuvoje, todėl čia nėra nieko įdomaus, išskirtinio, ką būtų galima pamatyti. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau žmonių įsitikina, kad tai tikrai yra netiesa. Miestai ir miesteliai sparčiai gražinasi, norėdami ne tik gyventi gražioje aplinkoje, bet ir pritraukti turistų. Lietuviai savoje šalyje dažniausiai keliauja spontaniškai – laisva diena, geras oras, todėl ir neturi daug laiko susidaryti nuoseklaus maršruto. Yra ir tokių, kurie nori pamatyti išskirtines, bet dar mažai kam žinomas vietas, kurios dažniausiai vadinamos „perlais“. Lietuvoje esančių turizmo informacijos centrų darbuotojai atlieka daug įvairiausių darbų, siekdami, kad jų mieste ar miestelyje turistai kuo geriau praleistų laiką, norėtų ne tik grįžti, bet ir aplankytas vietas parekomenduotų draugams ar artimiesiems. Elektrėnuose turizmu rūpinasi kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė, kuri sutiko papasakoti apie šį centrą, jo vykdomas veiklas bei, žinoma, apie savivaldybės lankytinus objektus. Tikiu, kad šis pasakojimas sukels norą ne tik keliauti Lietuvoje, bet ir prisiminti, kad reikia vertinti ir savo miestą, jo lankytinas vietas ir karts nuo karto ir čia pabūti turistais.
Įprasta darbo diena turizmo informacijos centre
Elektrėnų turizmo informacijos centro darbuotoja L. Kazlauskaitė pasakoja, kad jos darbo dienos būna įvairios. Vienas iš paskutiniųjų darbų – pasiruošimas rugpjūčio 5–25 dienomis vykstančioms orientacinėms-pažintinėms varžyboms „Judėk ir pažink Vievį 2024“, kurioms reikėjo paruošti programėlę, sudaryti maršrutus, ištestuoti trasas, jas nufotografuoti, susirasti partnerius – visas darbų komplektas. Kiekvieną dieną šio centro darbuotoja, atvykusi į darbą, pirmiausia peržiūri elektroninį paštą, atsako į iškilusius klausimus. Taip pat reikia atsakyti ir į turistų skambučius: „Ką aplankyti, pamatyti?“, sudarinėti individualius turistinius maršrutus. Be to, svarbu neužmiršti ir naujų žemėlapių maketavimo, internetinio tinklapio, socialinių tinklų administravimo, sekti informaciją, dalintis naujienomis apie lankytinas bei turizmo vietas Elektrėnų savivaldybėje.
Lankytojai
Turbūt nieko įprasto, kad daugiausia lankytojų šiame centre apsilanko vasarą. Atvyksta ir užsieniečių: iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Kadangi Elektrėnai yra jaunas miestas – neturime nei senamiesčio, nei turtingos istorijos, todėl turistus ne iš Lietuvos labiau domina miesto pramogos. L. Kazlauskaitė sako, kad dažniausiai šiems žmonėms rekomenduoja pasivaikščioti pakrante, pasigrožėti mariomis, išbandyti vandens pramogas. Taip pat aplankyti skulptūrų parką, kuris yra įsteigtas atminti marių užlietus kaimus. Žinoma, darbuotoja atsižvelgia į tai, kas domina žmones. Elektrėnų savivaldybė visko gali pasiūlyti nuo A iki Z: Grabijolų pažintinį taką (4 kilometrai), Kairiojo Neries kranto turizmo trasą (24 kilometrai), kurią galima aplankyti pėsčiomis, dviračiais ar mašina. Dar viena lankytina vieta – Vievis, kuriame turime Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centrą, Lietuvos kelių muziejų. Abromiškėse yra įsikūręs Elektrėnų krašto muziejus.
Lietuvių ir užsieniečių turistų poreikiai
Pasiteiravus, kuo domisi lietuviai, užsieniečiai apsilankę mūsų miesto turizmo informacijos centre, išaiškėja, kad jų pageidavimai skiriasi. Tautiečiai dažniausiai yra vadinami „vienadieniais“ turistais, kurie visko nori nemokamai, čia ir dabar. Turizmo informacijos centro darbuotoja priduria, kad lietuviai yra linkę pasidaryti „namų darbus“ – pasiskaityti apie vietą, į kurią keliauja iš anksto, pasidomėti istorija. Užsieniečiai yra labiau spontaniškesni, kurie domisi tuo miestu jau atvykę į šį centrą. Jiems ypač daro įspūdį pasakojimai apie marių užlietus kaimus, ieško ir aktyvių, neregėtų pramogų. Paskutinį kartą apsilankę turistai norėjo pažvejoti – klausė, kokių jiems reikia leidimų, kur galima žvejoti, išsinuomoti valtį, rasti žvejybos parduotuvę. Taigi, turizmo informacijos darbuotojas turi viską žinoti ir kiek įmanoma suteikti informaciją.
Nematoma darbo pusė
Mums turistams atrodo, kad turizmo informacijos centrų darbuotojai tik sėdi darbo vietoje ir aptarnauja klientus, papasakoja apie lankytinas vietas bei parduoda suvenyrus. Tačiau net nepagalvojame, kad kartais jiems tenka leisti vakarus taisant maketavimo metu padarytas klaidas. Be to, administravimas, žemėlapių ruošimas, naujienų, straipsnių, projektų rašymas taip pat jų darbo dalis.
Projektas „Surink Lietuvą“
Apie turizmo informacijos centrus visuomenė plačiai sužinojo, kai buvo pradėta akcija „Surink Lietuvą“, kuri ir dabar nepraranda populiarumo. Elektrėnai ne išimtis – 4–5 kartus jau buvo daryti magnetukų papildymai (naudingiau yra daryti didesnius užsakymus). Turizmo centras šiuo metu yra vienintelis tų magnetukų platinimo taškas Elektrėnuose. Visgi yra ir problemų. Daugiausia žmonių keliauja šventinėmis dienomis ar savaitgaliais, o dauguma informacijos centrų nedirba. Kaip ši problema yra spendžiama mūsų mieste? Pasirodo, kad kolekcinį magnetuką galima gauti ir savaitgaliais – juos parduoda kultūros centre budinčios darbuotojos. Taip pat būna palikta ir informacinių skrajučių – lankytinos, apgyvendinimo, maitinimo vietos, maršrutai. Nors vis daugiau turizmo centrų įsigyja savitarnos automatus, L. Kazlauskaitė sako, kad yra gana rizikinga investuoti į aparatą, kai sezono įkarštis trunka vasarą bei kelis pavasario ir rudens mėnesius. Taigi, kaip įmanoma labiau yra stengiamasi, kad turistas neliktų nuskriaustas.
Kokius suvenyrus galima rasti
Elektrėnų turizmo informacijos centro darbuotoja pasakoja, kad čia galima rasti magnetukų, atvirlaiškių, tušinukų, drobinių maišelių, kepurių, marškinėlių, knygų. Dabar vasara – sezono metas, todėl nemažai jų yra išpirkta ir laukiama papildymo. Taip pat žmonės nemokamai gali gauti turistinių maršrutų lankstinukus su informacija apie lankytinas, apgyvendinimo, maitinimo, valčių nuleidimų vietas, turizmo sodybas, poilsiavietes.
Populiariausias lankytinas objektas Elektrėnų savivaldybėje
Pasiteiravus apie populiariausią lankytiną objektą Elektrėnų savivaldybėje, L. Kazlauskaitė atsako, kad iš pradžių, kol dar buvo visi trys kaminai, turistai daugiausia skubėdavo link elektrinės. Nenugriautas, tačiau jau uždarytas atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ taip pat traukdavo smalsuolius. Turistai lipdavo per tvorą, norėdami nusifotografuoti prie „JetStar“, Velnio rato. Dabar viskas pasikeitė, „Vaikų pasaulis“ prikeltas antram gyvenimui, kuriame ir toliau vyksta šurmulys. Elektrėnų marios yra didžiausias traukos centras. Turistus žavi išskirtinė Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia. Verta paminėti ir Grabijolus, Kairiojo Neries kranto turizmo trasą. Šie objektai yra pritaikyti tiems žmonėms, kurie nori aktyvaus laisvalaikio – žygiuoti, važinėti dviračiais. O tie, kurie nori tiesiog pasivaikščioti ar išsimaudyti, turėtų rinktis miesto marias.
Grabijolų kaimas – žinomas visoje Lietuvoje
Turizmo informacijos centro darbuotoja pasakoja apie Grabijolus: „Tai yra etnografinis kaimas, kuris yra pripažintas gražiausiu visoje Lietuvoje. Jis yra gatvinis rėžinis – viena gatvelė, į kurią įvažiuoti automobiliu negalima. Prieš kaimą yra stovėjimo aikštelė, kur ir galima pasistatyti automobilį. Visą laiką, kai praeini ta gatve, būna vietinių padėtos pintinėlės su obuoliais, skirtos pasivaišinti. Gale kaimo yra poilsiavietė su laužaviete. Šalimais taip pat yra 4 kilometrų laukinis, ekstremalus pažintinis takas. Man visada jis palieka įspūdį. Žingsniuodami šiuo taku, prieisite prie storiausio šio regioninio parko Alkų ąžuolo. Reikia atvykti, pamatyti ir pačiam išbandyti, nes tai yra labai sunku nupasakoti žodžiais.“ Pasirodo, kad netoli nuo Grabijolų esančioje Neries trobelėje galima išlipti iš komforto zonos. Tereikia sumokėti 30 eurų už naktį ir galima „pabėgti nuo miesto“, nes čia nėra nei elektros, nei interneto, apšvietimas žibaline lempa, o pasišildyti, maistą gaminti ir arbatą virti galima kūrenant krosnelę. Net nepagalvotum, kad tiek visokių įdomių dalykų galėtum surasti viename mūsų savivaldybės kaime.
Ekskursijos pamažu skinasi kelią
Kadangi Elektrėnuose nebuvo gido, buvo sukurta programėlė-audiogidas „Elektrėnai“. Ji yra lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, kurioje yra paruošti ir turizmo informacijos centro darbuotojos sudaryti turistiniai maršrutai. Dabar Turizmo informacijos centras pradeda bendradarbiauti su gide, turinčia gido pažymėjimą, kuri palaipsniui pradeda ruošti ekskursijas. Pirmiausia, Elektrėnų mieste, o toliau priklausomai kaip seksis… Be to, turint poreikį, galima užsisakyti gidą iš Neries regioninio parko, kuris papasakos apie pačius Grabijolus ir Neries regioninio parko apylinkes.
Bendradarbiavimas su vietinėmis organizacijomis ir ne tik
Elektrėnų turizmo informacijos centrui daugiausia tenka bendradarbiauti su Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Su juo ir kitomis organizacijomis yra organizuojami įvairūs žygiai. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje bendradarbiaujant su Kietaviškių bendruomene, o rugpjūtį kartu su Vievio kultūros centru, savivaldybės sporto centru. Darbuotoja L. Kazlauskaitė džiaugiasi, kad neseniai savivaldybėje pradėjo dirbti žmogus, kuris koordinuoja turizmą. Dabar visi darbo procesai tampa sklandesni. Verta paminėti ir bendradarbiavimą už savivaldybės ribų – organizuotos bendros orientacinės-pažintinės varžybos tiek su Kaišiadorių, tiek su Trakų turizmo centrais. Galbūt ateityje jų bus ir daugiau.
Elektrėnų marių išnaudojimo klausimas
Daugumai vietinių žmonių atrodo, kad turėdami tokias puikias marias, mes jas tik labai maža dalimi išnaudojame. Paklausus apie projektus, susijusius su Elektrėnų mariomis, L. Kazlauskaitė atsako, kad jos žiniomis yra ruošiamas projektas, pagal kurį yra planuojama sutvarkyti krantinę nuo „Perkūnkiemio“ link pakabinamo tilto. Kalbant apie projektus, susijusius su privačiu verslu, informacija į turizmo informacijos centrą visgi ateina pavėluotai arba jos tenka ieškoti savarankiškai.
„Dalis atvykusių turistų klausia, kodėl mes neišnaudojame marių. Elektrėnuose nėra valčių nuomos, nebėra jau ir vandens dviračių. Jei neklystu, jachtklube galima išsinuomoti pirtelę. Manyčiau, kad tai šiek tiek neišnaudojama, bet situaciją gerina AWAY vandenlenčių parkas, Wind Port‘as. Čia siūlomos irklentės, vandens motociklai. Tiems, kurie nori ekstremalesnių patirčių, turbūt to ir užtenka, o kas nori pasiplaukioti su valtelėmis, dabar keliauja į Trakus. Visgi dėl ekstremalesnių pramogų Elektrėnų mariose žvejai ir besimaudantys šiek tiek pyksta, nes su vandens motociklais ne visi laikosi to ribojimo, kur galima plaukioti. Saugumas vis tiek turėtų būti pirmiausia. Turėtų būti žymėjimas ar plūdurai, kurie užtikrintų saugumą tose vietose, kur jų dar nėra“– mintimis dalijasi kultūrinės veiklos vadybininkė Elektrėnuose.
Maitinimas ir apgyvendinimas
Apie apgyvendinimo ir maitinimo situaciją mieste pasakoja L. Kazlauskaitė: „Kad ir kaip bebūtų, viešbučių turime nedaug. Jei neklystu, vienas viešbutis dažniausiai yra išnuomojamas atvykusiems darbininkams, o kitame vasaros laikotarpiu apsistoja įvairios vaikų stovyklos. Todėl viešbučiai dažniausiai yra perpildyti. Tada Elektrėnuose jau nebelieka, kur apsistoti. Dėl maitinimo. Taip pat vertinčiau, kad trūksta vietų. Žmonės skundžiasi, kad, pavyzdžiui atvykus į Elektrėnus sekmadienį vakare, pačiame mieste nėra didelio pasirinkimo – dirba tik „Perkūnkiemis“, „Karpynė“, neskaitant užkandinių ar greitojo maisto vietų. Maitinimo įstaigų, kurios siūlytų įprastus, o ne greito maisto patiekalus bei dirbtų ilgiau, tikrai trūksta. Reikėtų daugiau tokių vietų bei viešbučių ar kažko panašaus į turistinius namelius ant ežero ar marių kranto. Jei neklystu, Zarasų Wake (vandenlenčių) parke galima išsinuomoti tokius poilsio namelius. Trūksta Elektrėnuose tokių vietų, kad ir kaip bebūtų. Norėtųsi to. Tai būtų lyg kabliukas, kuris pritrauktų turistus. Sakytų žmonės: „O čia galima ant Elektrėnų marių išsinuomoti namelį dviems. Nueisiu į Wake parką, pavalgysiu kokioje nors kavinėje.“
Neatrasta vieta bei ateities planai
Paklausus, kokios vietos mūsų gyventojai dar nėra atradę, sužinau, kad jeigu viskas klostysis pagal planą, savivaldybėje turėsime ekstremalų takelį. Nuo Abromiškių sanatorijos iki Geibonių tako yra upelis per mišką. Jį norima pritaikyti turistams ir vietiniams gyventojams, kad juo saugu būtų eiti visais metų laikais, išlaikant nepaliestą gamtą. Tai būtų mini laukinis takas, su gražia panorama, šalia tekančiu upeliu. Apie savo įspūdžius kalba L. Kazlauskaitė: „Asmeniškai, kai pirmą kartą jį perėjau, nes prieš tai nežinojau to maršruto, jis man tikrai paliko įspūdį. Norėčiau tai parodyti tiek atvykstantiems, tiek ir vietiniams, kurie šio tako dar neatrado“.
Maršrutų rekomendacijos
„Maršrutas priklauso nuo to, ar vyksite pėsčiomis ar dviračiu. Pavyzdžiui, gali būti 12–13 kilometrų trasa apie patį Elektrėnų miestą dviračių takais: nuo kultūros centro link bažnyčios, per mišką link Abromiškių sanatorijos, pro svirną ir tada grįžti atgal į Elektrėnus. Maršrutą pravažiavus realiai galima pamatyti pagrindinius mūsų miesto objektus. Rekomenduočiau taip pat Kairiojo Neries kranto turizmo trasą, kurioje viskas sužymėta, yra nuorodos, sunku pasiklysti. Jei ir pasiklysi, vis tiek atsirasi prie upės ir pagal rodyklę susigaudysi, kur reikia eiti. Be abejo, Grabijolų pažintinis takas, kuris yra tikrai ekstremalus. Visiems pasakoju, kad ten nors tik 4 kilometrų ilgio trasa, tačiau ją praėjęs sakai, kad jau neisi, nes buvo sunku, tačiau apsisuki ir grįžti atgal.
Dviratininkai dažniausiai maršrutą renkasi pagal atstumą. Kas su dviračiais važiuoja, tai tikrai žino trasą pro Mustenius, kur atsiveria įvairios kalvos ir nuostabi panorama į Elektrėnus. Ten tikrai užburiantis vaizdas.
Laukiu, kol kažkada Vievį sujungs su Elektrėnais ir turėsime dar vieną įspūdingą maršrutą. To tikrai norėtųsi“, – savo mintimis bei rekomendacijomis dalijasi L. Kazlauskaitė.
Ir pabaigai L. Kazlauskaitės kvietimas-žinutė:
„Kartu su kitais organizatoriais kviečiu visus dalyvauti orientacinėse pažintinėse varžybose, kurios vyks iki rugpjūčio 25 dienos Vievyje. Tai neįpareigoja – gali dalyvauti, pavyzdžiui, nuo 8 ryto iki 12 nakties. Reikia atvykti prie Vievio kultūros centro, nusiskenuoti QR kodą, išsirinkti norimą maršrutą – 5 ar 10 kilometrų. Šių varžybų metu susipažinsite ne tik su Vieviu, bet ir patikrinsite savo žinias apie olimpiadą“.