Žalio Velnio takais mynė per 800 žygeivių

Žalio Velnio takais mynė per 800 žygeivių

Virginija Jacinavičiūtė

Žalias Velnias – Jonas Misiūnas Didžiosios apygardos kovos partizanų vadas. Žygį jo kovos keliais penktą kartą organizavo Abromiškių bendruomenė.

Ugdo patriotiškumą

1aut J LieponeŽalias Velnias išskirtine asmenybe tapo, kai suorganizavo Didžiosios kovos partizanų apygardą ir jai vadovavo. Reikliam ir sumaniam vadui 1944 -aisiais pakluso šimtai vyrų. Žalio Velnio ir kitų patizanų pramintais takais vėl keliavo šimtai, tik dabar jau žygeivių, panorusių bent truputį pajausti partizanų kovų dvasią.

V. Sareika veda instruktazaTradiciją žygiu pagerbti partizanus įvedė abromiškietis, Lietuvos kariuomenės ats. kpt. Vytas Šareika, padedamas stiprios Abromiškių bendruomenės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus.

IMG 8585Renginiu siekiama puoselėti istorines ir kultūrines tradicijas, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, tautiškumą, supažindinti su Lietuvos kariuomenės istorija, tradicijomis.

IMG 8591Dalyvių gausa penktajame žygyje pranoko lūkesčius – pėsčiomis ar dviračiais trasas įveikė apie 809 dalyvių, iš jų 210 žmonių iš Elektrėnų savivaldybės, o karštis ir nuovargis nugalėjo tik dvi merginas, kurios dėl skausmų ir silpnumo trasos neužbaigė.

Paskaita apie radinius

4 postasRenginiai Abromiškėse prasidėjo dar žygio išvakarėse. Liepos pirmąją svirne paskaitą „Partizaninių mūšių vietų archeologinių tyrinėjimų apžvalga“ skaitė Ernestas Kuckalis, vienas iš pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių ir buvęs specialiųjų operacijų junginio karys. Pranešėjas pristatė, kokius radinius aptiko bekasinėdamas partizaninių mūšių vietose. Paskaitoje susirinkusieji išgirdo ir apie mūsų savivaldybėje Pagrendos miške aptiktus radinius.

Penkios trasos

IMG 8594Iš pat ankstyvo ryto prie svirno jau bruzdėjo žygio organizatoriai ir dalyviai. Ilgosios pėsčiųjų trasos Čiobiškis–Abromiškės, kurioje reikėjo įveikti 40 km atstumą dalyviai savo žygį pradėjo Čiobiškyje ir judėjo Abromiškių link. Ilgojoje dviračių trasoje įveikti reikėjo apie 70 km ilgio atstumą maršrutu Abromiškės –Čiobiškis–Abromiškės.

7Pirmą kartą dalyvaujantiems ar ilgų atstumų pabūgusiems žygeiviams pasiūlytos trumpesnės trasos: trumpoji pėsčiujų-šeimų trasa: Abromiškės–Kaugonys–Abromiškės (16,5 km); vidutinė pėsčiųjų trasa: Abromiškės–Dainava–Abromiškės (26 km) ir trumpoji dviratininkų trasa: Abromiškės–Paparčiai – Abromiškės (43–45 km).

Kaugonys prie paminkloŠiais metais prie žygio prisidėjo Lietuvos kariuomenės artilerijos batalionas ir kartu su Vokietijos kariais įrengė du kontrolės postus su pabūklais, o bataliono vadas plk. ltn. Aušrius Buikus pats dalyvavo žygyje ir su šauktiniais kariais įveikė 26 km trasą bei pakvietė dalyvauti Lietuvoje dislokuotus 40 Portugalijos ir 8 Vokietijos karius, kurie įveikė 16,5 km trasą.

Geri įspūdžiai

IMG 8627Žygis „Žalio Velnio takais“ turėjo keletą svarbių patriotinių siekių. Svarbiausias jų – pagerbti partizanus, kurie kovojo žygio apylinkėse, skatinti žmonių ir ypač jaunimo patriotiškumą. Žygeiviai trasose kirto postus, kuriuose pabendravo su rusų ar vokiečių kariais bei partizanais. Pastarieji vilkėjo autentiškus drabužius. Ne visi žinojo, kad su rusų ar vokiečių kariais bendrauti nevalia, už jų paliktus antspaudus žemėlapiuose gavo pylos nuo partizanų paskutiniajame poste. Tokia inscenizacija, pasak V. Šareikos, davė galimybę žygeiviams pajausti to meto autentiškumą. Iš viso visose trasose veikė 13 inscenizuotų punktų.

„Keliaujančius džiugino trasos atkarpos, besidriekiančios mišku ir saugančios nuo kaitros, daug džiaugsmo visiems sukėlė Prakusos upelio pralaida Pūstakiemio kaime, kur visi puolė braidyti vandenyje ir kelias minutes galėjo atsikvėpti vėsoje. Smagu buvo matyti besisveikinančius, mojuojančius ir kviečiančius užsukti į kiemą vietos gyventojus, siūlančius atsigerti šalto vandens. Turiningai leido laisvalaikį ir savo jėgas šeštadienį patriotiškai nusiteikę žygeiviai iš visos Lietuvos bandė eidami per miškus, rugių laukus, dilgėlių ir usnių kliūtis, neišgąsdinti alinančio karščio nei postuose laukusių ginkluotų kareivių, partizanų ar NKVD“, – pasakojo žygio dalyvė elektrėnietė Raminta.

Prisijungė bendruomenės

Šių metų žygio naujovė buvo tai, kad prisijungė miestelių bendruomenės, kurios svetingai sutiko žygeivius postuose. Į Kaugonis keliavę pėstieji pirmiausiai stojo Žebertonyse, kur bendruomenės pirmininkė Rasuolė Mistrulli pažymėjo visų žemėlapius spaudais, o bibliotekininkė Irena Kubilinskienė vaišino šaltu vandeniu su mėtomis.

Kaugonyse prie paminklinio akmens apsaugos būrio vado, vėliau tapusio Didžiosiosios Kovos apygardos vadu, Jono Misiūno-Žaliojo Velnio atminimui žygeivius pasitiko ginkluoti partizanai, su kuriais buvo galima nusifotografuoti, apžiūrėti turimus ginklus.

Svetingai žygeivius pasitiko gilutiškiai Gabriliavos poste, ūkininkai Marcinkevičiai ir Stirnos paruošė vaišes – juodos duonos ir lašinių, kaitros nuvarginti žygeiviai atsigaivino šaltu vandeniu ir namine gira. Apie apsilankymą Gabriliavos kaime žygeiviams primins suvenyrai – moliniai giliukai pakabukai, pagaminti Veronikos Tamošiūnienės iniciatyva.

Gerai nusiteikusius žygeivius ketvirtajame poste pasitiko ginkluoti NKVD kareiviai, rusiškai klausdami: „Bandytach nevideli?“ (Banditų nematėt?). Nemačiusiems dėjo spaudą rusiškomis raidėmis su Tarybų Sąjungos herbu.

Penktajame poste prie Elektrėnų bažnyčios Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Vilniaus apskrities skyrius visus pasitiko iš automobilio sklindančiomis patriotinėmis dainomis.

Šeštajame poste ant žemės prigulę partizanai ir Didžiosiosios Kovos apygardos vadas dalijo 1945 m. Žaliojo Velnio atsišaukimus į Lietuvos krikščionis, o pamatę trečiajame poste uždėtus rusiškus spaudus, kiekvienam davė pylos, ko bendradarbiauja su NKVD.

Surinko lėšų Ukrainos kariams

DSCF9660Į Abromiškes grįžę žygeiviai džiaugėsi medžių pavėsiu, kuris džiugino praėjus paskutinįjį postą. Įveikusiųjų laukė liudijimai, patvirtinantys trasos įveikimą, ir galimybė pailsinti nuvargusį kūną. Patys stipriausieji dar ryžosi sudalyvauti Abromiškių kaimo 445 m. sukakties šventėje, kuri dovanojo įspūdingų reginių. Visi liko sužavėti ritminga ir sinchroniška Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomąja programa, kurioje buvo iššautos trys salvės. Prieš pakeliant Valstybinę vėliavą koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras. Žygeiviai ir renginio svečiai galėjo apžiūrėti Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos parodą. Po oficialiosios dalies V. Šareika paskelbė, kad iš žygio dalyvio mokesčio buvo surinkta 400 eurų paramos Ukrainos kariams. Už tokią iniciatyvą labiausiai buvo dėkingi keturi renginyje dalyvavę Ukrainos kariai, atliekantys reabilitaciją Lietuvoje.

V. Šareika padėkojo visiems žygeiviams ir pasidžiaugė dalyvių gausa, o po žygio feisbuke organizatoriai išplatino sveikinimą: „Norime dar kartą pasveikinti visus, įveikusius žygio maršrutus, tokiomis ekstremaliomis oro sąlygomis! Nugalėjote ne tik kilometrus, bet ir 31 laipsnio karštį! Galite didžiuotis savimi, nes parodėte ryžtą, geležinę valią ir ištvermę!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų