Apie Vievio šaulių veiklą įrašai „Trimite“

Apie Vievio šaulių veiklą įrašai „Trimite“

Ankstesnėse publikacijose pateikėme tai, ką atradome apie šaulių veiklą mūsų kraštuose. Apie Vievio šaulius žinojome nedaug, tačiau čia pagelbėjo atsargos kapitonas ir žygio „Žalio Velnio takais“ organizatorius Vytautas Šareika, kuris archyvuose atrado 1937 m. spalio 7 d. išleistą keturiasdešimtąjį „Trimito“ numerį. Čia plačiai aprašoma, kaip Vievio šaulių būrys šventė penkiolikos metų sukaktį. P. Kimčio publikacijoje paminėtos aktyviausių šaulių pavardės, aprašyta kaip šauliai šventė. Publikacija atskleidžia, kad Vievio šauliai turėjo chorą, Žebertonyse taip pat buvo šaulių būrys ir kitų įdomių faktų. Už nuotraukas dėkojame Vievio miesto bibliotekos vedėjai Ingai Sūnelaitienei.

J.Milancius 2„Dar nepriklausomybės kovų aidams aidint Lietuvos padangėje, 1921 m. grupės vado Morkūno raginami, Vievio visuomenės veikėjo ir didelio lietuvybės žadintojo Jurgio Milančiaus padedami, šauliai D. Dainys ir M. Laimutis bandė Vievyje įsteigti šaulių būrį. Tačiau tais laikais šioje apylinkėje dar sunku buvo surasti žmonių, suprantančių kilnius šaulių tikslus.

Nepaisant sunkių sąlygų, šiuodu šauliai 1922 m. surado 9 asmenis, kurie ir sudarė naujai steigiamo būrio branduolį. T. p. metais Vievio šaulių būrys buvo įregistruotas.

Pirmąją būrio vadovybę sudarė M. Laimutis – pirm., J. Milančius – vicepirm., D. Kanstantinavičienė – sekr. ir Pr. Bliujus – kasin. Pirmuoju būrio vadu buvo paskirtas Viktoras Kodžka ir pavaduotoju J. Stupuras.

Rugsėjo 26 d. Vievio šaulių būrys šventė 15 metų veikimo sukaktuves. Jau iš pat ryto visais keliais ir visomis susisiekimo priemonėmis plaukė į Vievį uniformuoti šauliai(-ės), o miestelis, pasipuošęs tautinėmis vėliavomis, laukė atvykstančių svečių ir skelbė, kad ši diena vieviškiams nepaprasta. Į šventę atvyko rinkt. vado pad. Kpt. Ciunis, rinktinės tarybos narys Kliorė, kaimyninių būrių šauliai ir kt.

J. Milancius 1Šventė prasidėjo 10 val. vėliavos pakėlimu Dariaus–Girėno aikštėje. Po to šaulių daliniai organizuotai nuvyko į bažnyčią pamaldų. Pamaldas laikė kun. J. Mincevičius, o pamokslą šventei pritaikintą pasakė kun. Andrikonis. Po pamaldų miestelio aikštėje įvyko šaulių paradas. Paradą priėmė ir kalbą pasakė rinkt. vado pad. kpt. Ciunis. Šauliai ir gausinga visuomenė, dūdų orkestrui grojant, nuvyko į kapines ir pagerbė žuvusius karius ir čia palaidotus mirusius būrio šaulius. Pamaldas atlaikė kun. Andrikonis. Per pamaldas tiek bažnyčioje, tiek kapinėse giedojo Vievio šaulių choras, vietos vargonininko diriguojamas. Čia Žebertonių šaulių būrio vadas ats. ltn. Skučas pasakė jausmingą kalbą. 14 val. pradžios mokyklos kieme įvyko iškilmingas posėdis. Posėdį atidarė būrio vadas P. Janutėnas. Garbės prezidiumą sudarė: būrio kūrėjas ir vietos visuomenės veikėjas J. Milančius, rinkt. vado pad. kpt. Ciunis, rinktinės tarybos narys Kliorė, Kaišiadorių apylinkės jaunalietuvių vadas Zakris, valsčiaus viršaitis ir vietos tautininkų apylinkės pirmininkas Markevičius, kun. Andrikonis, š. bataliono vadas ats. ltn. Vaitaitis ir visi šventėje dalyvavę būrių vadai. Darbo prezidiumą sudarė: š. Kasperavičius ir š. Vasiliauskas.

Būrys susilaukė daug reikšmingų sveikinimų. Būrio tarybos narys š. Vasiliauskas pranešė apie būrio veiklą. Per 15 metų būrys amžinatvėn palydėjo šiuos šaulius: Skirgailą, M. Kanstantinavičių, V. Kodžką, Narbutį, Mikaliūkštį, V. Buinį ir 1931 m. lenkų nužudytą J. Kybartą. Jie visi palaidoti Vievio kapinėse. Mirusius pagerbė atsistojimu, o orkestras sugrojo „Kritusiems šauliams“.

Būrio vadais buvo: V. Kodžka, J. Stupuras, V. Vaisiūnas, J. Kapočiūnas, P. Juodis ir nuo 1932 m. iki šiol P. Janutėnas. Suruošti 28 įvairūs paminėjimai. Be eilinių karinio parengimo pamokų suruošti dveji priešcheminės apsaugos kursai.

Įsigyta vėliava, knygynas 800 litų vertės, įsteigtas šaulių choras. 1936 m. kartu su kitomis organizacijomis buvo surengtas jaunimo teismas. 1936 m. buvo įsteigta savišalpos sekcija.

1928–1929 m. Vievio apylinkėse siaučiant plečkaitininkams, Vievio šauliai padėjo policijai juos likviduoti. Šauliai taip pat padėjo išaiškinti ir ne vieną lenkų šnipą. Už nuopelnus 1928 m. 9 šauliai buvo apdovanoti dešimties metų nepriklausomybės medaliais. Vėliau 3 šauliai dar gavo Šaulių žvaigždę ir vienas Gedimino ordino medalį.

Šauliai, š. J. Tomkaus vadovaujami, atliko kolektyvinius judesius su šautuvais, o sesės šaulės, vadovaujant šaulių būrio vadei Kastantinavičienei, atliko laisvus judesius ir pašoko tautinių šokių. Po to sekė lengvoji atletika. Lengvojoj atletikoj pasižymėjo ir prizus gavo šie šauliai: Bauža, Pikturna, Tomkus ir Bakutis. Prizus įteikė kap. Ciunis. Būrio vadas P. Janutėnas sportininkams už kruopštų darbą padėkojo ir ragino ateity šaulius dar daugiau susidomėti sportu.

Vakare valstybės teatras, specialiai šaulių pakviestas, suvaidino P. Vaičiūno dramą „Sulaužyta priesaika“. Vaidinimas ir šventė padarė gilų įspūdį visai Vievio apylinkės visuomenei. Daugelis valstybės teatrą matė pirmą kartą. Taip Vievio šaulių būrys atšventė pirmąjį penkiolikmetį ir, gausingais darbais jį apvainikavęs, įžengė į šešioliktuosius metus su dar didesniu pasiryžimu naujiems darbams.“

Pr. Kimtis

Kalba netaisyta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų