Semeliškių bažnyčia, 1784 m. gavusi šv. Lauryno vardą, garsėja ne šv. Lauryno, o šv. Roko atlaidais. Ir jau 23 metai, kai Semeliškės garsėja savaitės renginių ciklu, pavadintu festivaliu „Nuo Lauryno iki Roko“.
Atlaiduose
Savaitę laiko Semeliškėse bažnyčioje ir kitose erdvėse vyksta įvairūs kultūriniai ir sportiniai renginiai, o sekmadienį renginius vainikuoja šv. Roko atlaidai. Į atlaidus nuo pat ryto gausiai besirenkantys buvę ir esantys parapijiečiai iki ir po pamaldų galėjo apžiūrėti dailininkų plenero parodą, ir, žinoma, mugėje nusipirkti lauktuvių. Atvykusieji į bažnyčią pasinaudojo sena tradicija prašant Dievo palaimos keliais tris kartus apeiti šventorių. Iškilmingas šv. Mišias aukojęs Kaišiadorių vyskupijos vyskupas J.E. Jonas Ivanauskas sakė meldęs žmonėms tų Dievo malonių, kurių jiems labiausiai reikia. Viena iš svarbiausių malonių – jausti dėkingumą Dievui už Gyvenimą ir kad rūpesčiai ir vargai netrukdytų tą Gyvenimą visavertiškai nugyventi. O visavertiškai gyventi, pagal Vyskupą, galima sekant šv. Roko pavyzdžiu – matyti labiau vargstantį žmogų ir jį atjausti. „Kad gerumas Jumyse būtų Dievo meilės įrankiu. Dėkokime už Dievo dovaną Gyvenimą, duotą kurti geresnį pasaulį“, – kalbėjo ganytojas. Apie kuriamą gražesnį gyvenimą Semeliškėse geriausiai byloja tarpušvenčio kultūrinių renginių ciklas.
Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė apie festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“
Semeliškių seniūnijos ir Semeliškių bendruomenės „Strėva“ jau 23-jus metus tradiciškai organizuotas renginys, daugumai žinomas, kaip Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ yra bendras reikalas. Renginio dydis priklauso nuo žiūrovų skaičiaus, kadangi žiūrovai į savaitę trunkančius renginius renkasi gausiai, jų skaičius metai iš metų nemažėja, savo dalyvavimu jie tiesiog įpareigoja, kitaip tariant, užsisako ir duoda pradžią kitų metų renginiui. Šį festivalį galima vadinti Semeliškių kultūrinio gyvenimo vizitine kortele.
Seniūnija per metus, kultūros ir sporto renginiams skirtomis lėšomis, organizuoja ne vien šį renginį – kiekvienais metais organizuojamas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbiami seniūniją garsinantys, darbo sukaktis švenčiantys darbuotojai ir gyventojai. Liepos 6 d. švenčiama Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. Su viso pasaulio lietuviais renkamės giedoti tautišką giesmę į šventę pakviesdami ir įvairaus muzikinio žanro atlikėjus, gruodžio mėnesį organizuojame miestelio eglės įžiebimo šventę, kalėdinę šventę vaikučiams. Minėtuose renginiuose daugiausiai dalyvauja vietiniai seniūnijos, miestelio gyventojai.
Savaitę trunkantis Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ nuo 2001 metų organizuojamas Semeliškių bendruomenės „Strėva“ ir kultūrinių renginių organizatorės Silvijos Bielskienės iniciatyva. Bendruomenė rašo projektą ir Elektrėnų savivaldybės skirtos lėšos panaudojamos festivalio projektui įgyvendinti. Seniūnija taip pat skiria lėšas ir organizuoja renginio pasiruošimo darbus. Prie festivalio organizavimo prisideda nemažai aktyvių seniūnijos gyventojų, organizacijų, verslo įmonių – kas kuo gali, tuo ir padeda. Manau, kad šis Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ yra garsus ne vien Elektrėnų savivaldybėje, nes žiūrovų sutinkame iš įvairių Lietuvos kampelių. Šis festivalis prisideda prie seniūnijos ar miestelio kultūrinio gyvenimo garsinimo, nes savaitės renginių repertuare skamba įvairaus žanro muzika, kurią ne kiekvienas gali išgirsti didžiosiose koncertų salėse. Jau septintus metus vyksta tapybos plenero dalyvių darbų paroda. Vykdami į renginius ir lankydamiesi juose svečiai kartu susipažįsta ir su Semeliškių miestelio istorija, aplanko lankytinas vietas, grožisi nuostabiu kraštovaizdžiu.
Vasara toks metas, kada gamta atsiskleidžia gražiausiais žiedais, tada seniūnijoje organizuojamas gražiausios sodybos konkursas. Dauguma Semeliškių miestelio ir kaimų gyventojų tvarkosi ir prižiūri savo sodybų aplinką, kaip jie patys sako „ne dėl komisijos“. Šiais metais norą dalyvauti konkurse „Gražiausia sodyba Semeliškių seniūnijoje 2024 metais“ išreiškė 8 sodybų šeimininkai. Po komisijos įvertinimo, festivalio baigiamajame renginyje konkurso dalyviai Semeliškių seniūnės buvo apdovanoti gražiausios sodybos lentele, diplomu, padėkomis, suvenyrais ir gėlėmis.
I vieta – diplomas, lentelė „Gražiausia sodyba 2024“, suvenyras ir gėlės Sabinai ir Dariui Gintautams, Dzenkūniškių k.;
II vieta – padėka, suvenyras ir gėlės Angelei ir Algiui Budėnams, Semeliškių mstl.;
III vieta – padėka, suvenyras ir gėlės Ligitai ir Gediminui Bulvydams, Semeliškių mstl.;
III vieta – padėka, suvenyras ir gėlės Redai Jurgaitienei, Semeliškių k.;
Padėka ir gėlės už gražiai tvarkomą aplinką Jurgitai Jankauskaitei, Semeliškių mstl.;
Padėka ir gėlės už dalyvavimą konkurse „Gražiausia sodyba Semeliškių seniūnijoje 2024 m.“
Linai ir Mantui Barzdaičiams, Semeliškių mstl.,
Laimai ir Ramūnui Paulauskams, Semeliškių mstl.,
Elenai ir Michailui Nikonovams, Daugirdiškių k.
Visose Elektrėnų savivaldybės seniūnijose dirba savo darbą išmanantys seniūnai, specialistai ir kultūrinių renginių organizatoriai, tai sulaukiame nebent praktinio patarimo dėl prekybos renginio metu organizavimo, leidimų prekybai išdavimo ir kitų parengiamųjų darbų.
Po renginio išgirstame tik gražius atsiliepimus tiek vietinių gyventojų, tiek svečių ir gauname padėkų tiek nuo Elektrėnų savivaldybės vadovų, tiek nuo Seimo narių.
Bet koks darbas yra pavykęs ir sveikintinas, jei tai daro suburta komanda iš aktyvių gyventojų ir darbuotojų, tik būdami vieningi, skleisdami meilę, gėrį šalia esantiems, mes sukuriame gražią šventę sau ir kitiems.
Plenero kuratorės Adelės Kasputienės mintys apie plenerą:
VII respublikiniame tapybos plenere dalyvavo 8 dailininkai. Keturi dalyvavo jau ne pirmus metus, tai Adelė Eidėjutė Kasputienė, Asta Radimonienė, Romas Žmuidzinavičius, Ojaras Mašidlauskas. Giedrė Riškutė, Vida Sevrukienė, Vidmantas Gerulaitis ir Česlovas Polonskis dalyvavo pirmą kartą. Dailininkai džiaugėsi nuostabia Semeliškių gamta, žmonėmis, kultūrine aplinka. Motyvus rinkosi individualiai, tapybos darbuose miestelį vaizdavo savitai. Kūriniuose atspindėta gamta, pastatai, istoriniai objektai užfiksuoti ateities kartoms. Daugelis objektų nyksta, bet lieka tik tapybos darbuose.
Julija Kirkilienė
Semeliškių festivalis praūžė sėkmingai
Kai kultūra atvažiuoja į tavo kiemą, būtų tikra nuodėmė ignoruoti ją. Todėl žmonės rugpjūčio viduryje pradeda nekreipti dėmesio į daržus, sodus, įvarius reikalus bei darbus, o skuba į visą savaitę vykstantį festivalį Semeliškėse „Nuo Lauryno iki Roko 2024“, organizuojamą jau 23-kartą. O kaip nevažiuosi, kai pirmąjį vakarą (klasikos) atidaro pats Liudas Mikalauskas bei vienas iš festivalio ambasadorių – Vytautas Lukočius. Finalinė daina – „Lietuva“ (J. Marcinkevičius, G. Savinienė), nufilmuota Janytės Žebrauskaitės, kurioje L. Mikalauskas dainuoja kartu su gausiai susirinkusia publika, yra perkopusi 210 tūkstančių peržiūrų Facebook‘o platformoje. Antra festivalio diena nenuleido kartelės – operos primadona (sopranas) Irena Milkevičiūtė bei jos mokinys Nojus Vytis Gutauskas dovanojo aukštos klasės pasirodymus – skambėjo operos arijos, harmonizuotos liaudies dainos, duetai. Jiems akompanavo Vytautas Lukočius. Trečiadienį visas veiksmas persikėlė į festivalio organizatorių Silvijos ir Antano Bielskių sodybą, kurioje koncertavo svečias iš Malaizijos Sherman Tan. Šventinę Žolinių dieną pasirodymą dovanojo Ovidijus Vyšniauskas, surinkęs gausų būrį gerbėjų. Pats atlikėjas į koncertą atvyko motociklu. Žinomas atlikėjas važiavo remontuojamu keliu, todėl turėjo nemažai iššūkių. Penktadienis – paskutinė diena, kai renginys vyko sodyboje. Tą dieną žiūrovai galėjo išvysti Vievio kultūros centro teatro spektaklį pagal Kazio Sajos „Devynbėdžius“ (režisieriai – Vytautas Mikalauskas, Justina Bendinskytė). Pasirodo, kad semeliškiečiai kiekvienais metais nekantriai laukia teatro vakarų. Vieviškiai jų tikrai nenuvylė, nes po spektaklio skambėjo garsios ovacijos. Džiugu, kad po kiekvieno renginio Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, kaip šio festivalio globėjas, ir Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė atlikėjams tardavo padėkos žodžius bei įteikdavo gėlių puokštes. Šeštadienį šventė persikėlė prie Nestrėvančio ežero. Veiklų buvo gausybė: krepšinis 1×1, tinklinis, plaukimas, irklentės, bėgimas. Vakare gausiai susirinkusius džiugino atlikėjų gausa: vietiniai ansambliai („Svaja“, vad. Gražina Barzdaitienė bei „Konkordas“, Adolfas Blažonis), Pijus Opea/DJ, Violeta ir Vilius Tarasovai, grupė „Kristal“, būgnininkas Oleksii Gmyria (Ukraina). Renginio metu buvo apdovanoti Semeliškių seniūnijos gražiausios sodybos savininkai – S. ir D. Gintautai. Padėkos raštus gavo ir 7 sodybos, šiais metais dalyvavusios šiame konkurse. Vakaro metu susirinkusieji stebėjo ugnies šou, o renginį vainikavo fejerverkai. Sekmadienį semeliškiečių bei miestelio svečių laukė Šv. Roko atlaidai bei visą savaitę trukusio plenero dalyvių darbų paroda.
Į keletą klausimų apie šį festivalį, vykusį jau 23-kartą, atsako organizatorė bei sumanytoja, kultūros renginių organizatorė Silvija Niūniavaitė-Bielskienė:
Kaip kilo idėja organizuoti šį festivalį?
Semeliškių bažnyčia tituluojama Šv. Lauryno vardu, pagrindiniame altoriuje saugomas Šv. Roko paveikslas, garsėjantis stebuklais. Remiantis šių šventųjų vardadieniais (rugpjūčio 10 ir 16 dienomis), 2001 m. man gimė idėja rengti tėviškės festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“, kuris tęstųsi savaitę. Norėjosi, kad Semeliškės turėtų tradicinį kultūros renginį, kuris garsintų miestelį ir Elektrėnų savivaldybę visoje Lietuvoje. Šią idėją nuo pat pirmojo festivalio palaikė ir mano vyras Antanas, kuris visus renginius įgarsina, yra mano patarėjas, idėjų generatorius.
Kiek laiko trunka pasiruošimas šiam savaitės trukmės festivaliui?
Idėjos mano mintyse ima suktis iki festivalio pradžios likus 8–9 mėnesiams, o intensyvus ruošimasis trunka visą vasarą.
Kiekvieną dieną vis kitas renginys. Ar sunku sudaryti festivalio repertuarą? Semeliškės nedidelis miestelis, kaip pavyksta pritraukti dalyvius, o galbūt kiti ir patys prašosi, nes nori sudalyvauti, parodyti save?
Sudaryti repertuarą išties nėra taip paprasta, juolab kad mano tikslas, jog kas vakarą vyktų skirtingų žanrų renginiai, kad atlikėjai nesikartotų ir kad (pa)tiktų įvairaus skonio ir amžiaus žiūrovui.
Jūsų festivalio ambasadorius Vytautas Lukočius. Kaip prasidėjo jūsų draugystė, kaip radote vienas kitą?
Prieš 12 metų mano vyras Vytautą vežė į renginį Vievyje, tad susipažino, išsikalbėjo… V. Lukočius labai susidomėjo tuo, ką mes darome, netrukus paskambino, vėliau atvyko pas mus į svečius ir nuo tada prasidėjo mūsų bičiulystė. Vytauto dėka pirmieji Semeliškių festivalio svečiai buvo Donato Katkaus kamerinis orkestras ir Liudas Mikalauskas, atlikęs vaidmenį operetėje „Livjeta ir Tracolo“. Dar vėliau koncertavo šviesaus atminimo Virgilijus Noreika. Nuo 2012 metų pradėjome rašyti projektus ir kviesti tik profesionalius atlikėjus.
Kiekvienas renginys pritraukia skirtingą skaičių žiūrovų. Gal galėtumėte įvardinti, kokie festivalio vakarai labiausiai patinka žiūrovams? Ar kitais metais organizuodami šį festivalį atsižvelgiate į praeitų metų tendencijas?
Žinodama, kad semeliškiečiai ypač mėgsta teatrą, stengiuosi atsižvelgti. Tačiau šio festivalio metu į Liudo Mikalausko koncertą, kuris vyko bažnyčioje, atvykę žiūrovai nustebino savo gausa ir viršijo visus mūsų lūkesčius, kaip ir atvykę į Ovidijaus Vyšniausko koncertą, kuris vyko mūsų sodyboje. Pagal žiūrovų gausą orientuojuosi, kokio žanro atlikėjai jiems labiau patinka. Vedu metraštį, tad kasmet paanalizuoju praėjusio festivalio statistiką…
Šio festivalio idėjos autorė esate Jūs. Gal galėtumėte išvardinti savo komandos narius, kurie prisidėjo, kad viskas vyktų sklandžiai ir laiku.
Svarbiausias mano komandos variklis ir saugiklis yra mano vyras Antanas, kuris žino visą mano sudėliotų renginių eigą minučių tikslumu. Bet, žinoma, turime nemažai pagalbininkų, nuo kurių priklauso festivalio sklandumas, bet jų nevardinsiu, kad kurio nors netyčia nepraleisčiau. Kiekvienas jų yra festivalio dalis ir jiems visiems esame be galo dėkingi.
Deimantė Jančiūnaitė