Pilietinis ir tautinis ugdymas, vaikų užimtumas, neformalus ir įvairiausias kitoks ugdymas vyksta ne tik sporto centruose, meno ir sporto mokyklose bei kitokiose įstaigose. 30 metų Elektrėnuose sportinį, pilietinį, tautinį ugdymą tyliai, net savivaldybės valdžios beveik nepastebėti, vykdo ir Elektrėnus pasaulyje garsina Kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Vijūnas“ ir jo vadovė Angelė Pačėsienė. Ji dirba su keturių amžiaus grupių šokėjais nuo mažiukų iki senjorų. Beveik 100 šokėjų repeticijose leidžia laiką, o konkursuose, išvykose, festivaliuose – savo arba tėvelių pinigus. Vieni kolektyve šoka jau 30 metų, kiti – gal tris mėnesius, vieni išeina, kiti išeina ir sugrįžta, bet visas kolektyvas yra viena darni, graži, lietuviška šeima. Tai pamatė į tautinių šokių kolektyvą „Vijūnas“ visus trisdešimt metų, kuris gegužės 3 dieną vyko Elektrėnų kultūros centre, susirinkę žiūrovai. Susirinko į šventę žmonių beveik tiek, kiek susirenka į Metų žmonių apdovanojimus, o emocijų patyrė tiek, tarsi būtų „Lietuvos“ ansamblio jubiliejuje pabuvę. Pagal švariai įrašytą lietuvišką visų tarmių muziką vijūniečiai nuo 6 iki 60 metų šokiu išraiškingai ir nuoširdžiai žiūrovams perteikė gilias ir ilgaamžes tautos tradicijas. Jiems talkino folklorinis ansamblis „Runga“, birbynių duetas iš Kaišiadorių (Šarūnas Demjanovas ir Stanislovas Straševičius) bei Vilmanto Kratavičiaus šeimos kapela.
Dvi valandas be pertraukos žiūrovus išradingumu, profesionalumu stebino vijūniukai, „Vijūno“ jauniai, jaunuoliai bei suaugę, kurie koncertą patys įspūdingai režisavo, patys parinko muziką, skaidres ir apšvietimą, patys pirko švitrinį popierių ir šveitė scenos grindis, kad šokėjai išvengtų traumų. Pagalbos grindims šveisti A. Pačėsienė sakė prašiusi savivaldybės mero K. Vaitukaičio, bet pagalbos nesulaukė. Todėl ir po gražaus koncerto visą trisdešimt metų „Vijūnui“ vadovaujanti A. Pačėsienė nevardino rėmėjų, tik šokėjams ir jų šeimoms dėkojo. O vadovei dėkoti išsirikiavo abiejose scenos pusėse ilgos eilės. Vieni atėjo padėkoti, kiti – atvedė savo antras puses parodyti, treti pasveikinti, ketvirti susitikti su savo mokslo drauge ar kolege, dar kiti tik pasakyti: „Jūs padarėte patį didžiausią darbą, kokį gali padaryti mokytoja“.
Šokių vadovės darbą A. Pačėsienė dirbti pradėjo baigusi Vilniaus kultūros mokykloje choreografijos specialybę. Nuo 1984 m. sausio 2 dienos pradėjo dirbti Žaslių kultūros namuose. Po trejų metų įsidarbino Elektrėnų kultūros namuose. „Visur, kur dirbau, turėjau šokių kolektyvus. Visi tada jie buvo be vardų. Tik 1999 metais, kai paruošiau savo 15-os metų jubiliejinį koncertą „Supyniau pynimą“, mano kolektyvai gavo „Vijūno“ ir „Vijūnėlio“ vardus“,- prisiminimais dalijasi 30 metų darbo jubiliejų švenčianti A. Pačėsienė. Vėliau šokių mokytoja dar mokėsi, Vytauto Didžiojo universitete įgijo šokio pedagogikos ir etnologijos specialybę.
Elektrėnuose suburtame kolektyve pirmiausia šokti pradėjo pirmosios Angelės šokių mokytojos Janinos Vėželienės, „Ąžuolyno“ vidurinės mokyklos vaikai, tarp kurių ir dabartiniai suaugusiųjų grupės šokėjai Dangiras Šeškevičius ir Aušrys Plerpa. Vaikinai studijų metais buvo palikę kolektyvą, bet grįžę į Elektrėnus, grįžo ir į „Vijūną“. Kartu atsivedė savo žmonas, vėliau – vaikus. Kolektyve, žinoma, šoka ir pačios Angelės vaikai Akvilė ir Tadas. Šoka „Vijūnas“ ne tik Elektrėnuose, ne tik Lietuvoje. Šoko jie Graikijoje, Italijoje, Makedonijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Baltijos šalyse ir kitur. Vadovė Angelė sako, kad kolektyvas turi daug draugų Lietuvoje ir visame pasaulyje, yra daugelio konkursų prizininkai, bet ne visada gali nuvykti ten, kur yra kviečiami. Išvykoms dažniausiai pritrūksta laiko ir pinigų, bet naujiems rūbams įsigyti kolektyvas rašė projektą ir gavo 50 proc. Europos Sąjungos finansavimą. Kitą 50 proc. skyrė Lietuvos liaudies kultūros centras, todėl dabar visi keturių Elektrėnų „Vijūno“ ir Kaišiadorių „Savingės“, kuriam taip pat vadovauja A. Pačėsienė, kolektyvų nariai yra pasipuošę gražiais tautiniais rūbais.
Kolektyvo darbas įvairiuose konkursuose, festivaliuose dažnai įvertinamas įvairiais prizais, o pačios Angelės sukurtas ir „Vijūno“ atliekamas šokis „Melnikas“ konkurse „Pora už poros“ pelnė išraiškingiausio šokio nominaciją. Šis šokis, pasak Angelės, paremtas Elektrėnų krašto folklorine medžiaga.
„Visą laiką šokame tik tautinius šokius. Mokykloje pamokos būna įvairios: ten ir pramoginiai, ir klasikiniai, ir linijiniai šokiai. Būna, kad šokius sukuriu pati, tačiau jų neužrašau ir brėžinių nepasidarau. Tada kai reikia, vėl sukuriu. Tai juk nelabai sunku. Medžiagą imu dažniausiai iš folkloro. Šokių repertuarą pasirenku taip pat pati. Kiekvieną rudenį, kai priima į darbą, nes gegužės 31 dieną iš darbo atleidžia, ir visai nesvarbu, kad vasarą yra įvairių koncertų, ir mes šokame. Taigi, rudenį parenku naują repertuarą. Renku taip, kad kolektyvui šokis tiktų ir patiktų. Jeigu jis „neprilimpa“, tai ir paliekame jį. Būna metų, kai reikia paruošti Dainų šventės programą, o ten 5-6 šokiai kiekvienam kolektyvui, juk nešoksi tik tų šokių, kurių reikia. Norisi kažko ir sau. Tada ir mokomės naujų“,- apie savo darbo kasdienybę kalba Angelė.
Suprantama, kad prieš keliones, konkursus, šventes ir festivalius padaugėja darbo, kurį vijūniečiai labai mėgsta. Vieno amžiaus grupės renkasi po pamokų, kitos – po darbo, trečios – tik savaitgaliais, kai sugrįžta šokėjai studentai. Šokėjai negailėdami prakaito ir laiko dirba daug, kad scenoje atrodytų profesionaliai, kad neapviltų savo vadovės, kad žiūrovams suteiktų džiaugsmo. Trisdešimtmečio jubiliejuje tikrai netrūko nei džiaugsmo ašarų, nei juoko, nei pasigėrėjimo, nei šūksnių „bravo“. Kiekvienas žiūrovas iš koncerto išsinešė ne tik pačias geriausias emocijas, bet ir pasididžiavimą savo šalimi, kurioje tiek daug puikių tradicijų ir žmonių, kurie jas puoselėja.