Vieviečiai kenkia ežerui, ežeras – vieviečiams

Ieva Raudžiūtė

Ši vasara nepagailėjo mums saulės, bet pagailėjo švarių vandens telkinių. Vieviečiai prakaito nuplauti į mieste tyvuliuojantį ežerą neskuba.

Vievio ežeras, kadaise džiuginęs vietinius gyventojus ir miesto svečius skaidriu, švariu vandeniu, gražia aplinka ir lašišinių žuvų gausa, dabar atstumia dumbliais nuklotomis pakrantėmis ir nemaloniais kvapais, o gyventojai jau pavargo ieškoti teisybės valdžios institucijose dėl ežero valymo ir vandens lygio reguliavimo.

Į beveik 300 ha plotą užimantį Vievio ežerą, stipriau palijus, suteka nešvarumai iš daržų, gatvių, laukų. Stadiono gatvės gyventojai tikina, jog teršalai į ežerą plaukia ir per jų kiemus. Pasak jų, purvas vamzdžiais atkeliauja net iš kitapus automagistralės įsikūrusių įmonių ir tarp Stadiono bei Pakrantės gatvių iškastu kanalu nuteka tiesiai į Vievio ežerą. Gyventojai tvirtina, jog kanalas po lietaus patvinsta, juo tekantis vanduo tampa ryškiai rudas.
Miestelėnai taip pat įtaria, jog kai kurie Liepų g. nuosavų namų šeimininkai yra savavališkai prisijungę nuotekų vamzdžius prie lietaus vandens kanalizacijos ir tokiu būdu teršia ežerą. Vieviečių spėjimus iš dalies patvirtina iš vandens kyšantys ir dugnu besidriekiantys vamzdžiai, kurie pridengti augmenija ir nėra matomi nuo kranto. Visai šalia jų – „šaltinėlis“, iš kurio trykšta nežinia kokios kilmės, šlaitu žemyn nutekantis vanduo. Už keliolikos metrų ežero dugne riogso pora vienas ant kito sumestų šulinio žiedų, kurių viduje taip pat paslėpti vamzdžiai. Kokia tų vamzdžių paskirtis ir kodėl jie taip kruopščiai slepiami nuo pašalinių akių? Dauguma miestiečių įsitikinę, jog taip teršiamas Vievio ežeras, tačiau kodėl vamzdžiai vis dar ežero dugne?
UAB „Gelvita“ direktorius Timofejus Rusakovas sakė žinantis, apie vamzdžius ežere ir patikino, jog tai nėra „Gelvitos“ nuosavybė. Pasak komunalines paslaugas teikiančios įmonės direktoriaus,  juos nutiesė patys gyventojai ar tarybiniais metais  jų namus stačiusios įmonės.
Vievio miesto seniūnas Zenonas Pukėnas mano, jog seniūnija atsakinga ne už ežero vandens, o už pakrantės švarą, ir patikino, jog ežero pakrantė šienaujama, ten nuolat renkamos šiukšlės, tačiau liūtys vėl padaro betvarkę. Pakrantės tvarkomos, tačiau akys neapgauna – beveik visos jos nuklotos dumbliais ir įvairiomis nuosėdomis. Jei paaiškėtų, jog gyventojai patys leidžia teršalus į ežerą, tai nei ežero vandens, nei pakrančių tvarkymai nepadės. Ežeras pirmiausia turėtų rūpėti patiems vieviečiams.

Elektrėnų savivaldybės administracija vykdo Elektrėnų savivaldybės ežerų vandens taršos stebėsenos programą ir maudymosi sezono laikotarpiu kas dvi savaites atlieka Vievio ežero maudyklos vandens mikrobiologinius ir deguonies soties tyrimus. Birželio mėnesio viduryje Vievio ežere užfiksuota laikina tarša, o paskutinių tyrimų duomenimis, ežero maudyklos vanduo atitinka visus reikalavimus. Mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti yra imamas tik iš vienos Vievio ežero vietos – maudyklos teritorijos, todėl jis negali parodyti viso Vievio ežero vandens kokybės. Tad poilsiautojai, besimaudantys kitose vietose, ne minėtoje maudykloje, neturi galimybės sužinoti apie tos vietos vandens kokybę. Todėl nenuostabu, jog poilsiautojai skundžiasi buvę išberti nuo ežero vandens ir prieš taršos nustatymą, ir po jo.

Vievio ežeras pasipildo ne tik lietaus vandeniu ir iš viso miesto į jį tekančiais teršalais, jo vandenis nuolat papildo ir įvairūs šaltiniai. Anksčiau vandens lygis buvo reguliuojamas natūraliu būdu – vandens perteklius išbėgdavo per griovą, esančią Pylimų kaime, per Bako ežerą, Bražuolės upelį, tačiau jau keletą metų vandens perviršis neturi kur išbėgti, todėl ežero lygis kyla, sulėtėja vandens apykaita, nyksta ežero flora ir fauna, vandens telkinys pelkėja. Griova, atsižvelgus į ne vienerius metus trukusius miestiečių prašymus, yra pravaloma, tačiau laukiamų rezultatų tai neduoda. „Griova pravaloma tuomet, kai nuvažiuoja kompetentingi specialistai ir nusprendžia“, – teigia Vievio miesto seniūnas. Norint pagerinti Vievio ežero vandens būklę, griovą reikia nuolat prižiūrėti, reguliariai išvalyti, pagilinti. Deja, pasak Z. Pukėno, tam lėšų skiriama ne kiekvienais metais.
Daliai Vievio miesto L. Giros, Kranto, Stadiono ir Pakrantės gatvių gyventojų ežero vandens lygio pakilimas jau seniai tapo galvos skausmu. Ne tik pavasarį tirpstant sniegui, bet ir lietingą vasarą bei rudenį vanduo užlieja minėtų gatvių namų kiemus bei rūsius. Labiausiai nuo dažnų liūčių kenčia Stadiono ir Trakų gatvių sankirtoje įsikūrusių namų gyventojai. Jų namų rūsiuose vanduo laikosi visus metus, po lietaus vanduo ima bėgti sienomis ir jo lygis patalpose pakyla. Gyventojai pasakoja, jog kasryt atsikėlę skuba įjungti rūsiuose sumontuotus siurblius, to nepadarius, vanduo gali užtvindyti visą rūsį.
Gyventojus neramina ir šalia esanti kūdra bei iš jos ištekantis kanalas, kuriuo vanduo pasiekia ežerą. Miestelėnai mano, jog šie vandens telkiniai taip pat prisideda prie jų namų rūsių užpylimo ir valdžios prašo juos sutvarkyti. Tiesa, šiemet gyventojai nesikreipė į seniūną nei dėl užlietų rūsių, nei dėl kaimynystėje esančios kūdros, kadangi į juos nebekreipiama dėmesio. Seniūnas patikino, jog šių gatvių gyventojų problemą žino visi: Elektrėnų savivaldybės meras, vyriausiasis specialistas – ekologas, administracijos direktorius, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas, tačiau, pasak gyventojų, valdininkai jų pagalbos šauksmui vis tiek lieka kurti.
Apie Vievio miesto gyventojų daromą žalą ežerui ir ežero skriaudas vieviečiams ne kartą rašyta spaudoje, diskutuota su specialistais ir savivaldybės vadovais, tik nuo kalbų nei ežeras švaresnis pasidaro, nei vanduo nuslūgsta. Net tarp daugybės ES lėšomis vykdomų projektų, Vievio ežero valymui vis dar nerandama tinkamos priemonės. Tarsi kokia nematoma jėga keršytų vieviečiams už savo ežero teršimą.

.

.

.

.

.

.