Verslas kaip laukiniais 1990-aisiais: vieno gražiausių Lietuvos ežerų pakrantėje siūlo sklypus, kurių dar visai nėra

Verslas kaip laukiniais 1990-aisiais. Regis, tokia situacija susiklostė prie vieno gražiausių Lietuvoje Bebruso ežero. Skelbimų portale siūlomi sklypai ežero pakrantėje, nors jie dar nėra suformuoti ir nėra jokių garantijų, kad kažkada bus. Lyg to būtų maža, prie ežero – aplinkosauginiai pažeidimai: galimai nukasta pakrantė, neaiškus miško kirtimas ir galbūt sunaikinta miško paklotė.

Realybė ir vizualizacija stipriai skiriasi

Lapkričio viduryje „Delfi“ užfiksavo, kad Lietuvoje populiariame skelbimų portale patalpintas skelbimas, siūlantis sklypus Molėtų rajone, Ažuožerių kaime, Bebrusų gatvėje.

Skelbime pateikiamas štai toks aprašymas: „Naujas išskirtinis projektas Lietuvoje – uždaras kompleksas su nuosava infrastruktūra ant Bebrusų ežero kranto. Vienintelis toks projektas Lietuvoje, kurio bendras plotas yra virš 25 ha su 39 dideliais sklypais, skirtais poilsio vilų statybai.”

Taip pat nurodomi ir tokie kvartalo privalumai: „Uždara saugoma teritorija, 2 km ežero pakrantės, kiekvienas sklypas turi ežero arba prūdo pakrantę, asfaltuoti ir pašviesti teritorijos keliai, elektros ir vandentiekio tinklai, bendros poilsio ir sporto zonos, kurių plotas daugiau nei 2,5 ha, prižiūrima ir administruojama teritorija.”

Be to, skelbime teigiama, kad sklypų plotai vilai siekia nuo 35 iki 135 arų. Kainos svyruoja nuo 50 iki 149 tūkst. eurų.

„Pardavimais startuos jau netrukus. Kviečiame registruotis svetainėje”,- nurodoma skelbimo pabaigoje.

Vystytojų įvardyta žemės paskirtis – namų valda, rekreacinė.

Tačiau realybėje situacija yra kita nei nurodoma skelbime. Regia.lt žemėlapyje matyti, kad Bebrusų gatvėje, kur, reklamuoti atskiri sklypai, iki šiol yra tik vienas didelis sklypas – 42,0000 ha.

Kyla klausimas, ar visą sklypą bus galima apstatyti vilomis, nes Registrų centro išraše nurodoma, kad žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 23,0000 ha. Iš jo ariamos žemės plotas – 20,4000 ha, sodų plotas – 0,2000 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – 2,4000 ha. Taip pat yra miško žemės. Šiame sklype miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, – 8,1420 ha.

Pagal Miškų įstatymą, statybos miško žemėje yra draudžiamos. Kol nepakeista žemės paskirtis, vilų negalima statyti ir žemės ūkio paskirties žemėje.

Skelbime nurodoma, kad žemės paskirtis yra namų valda, rekreacinė. Tačiau šiuo metu Registrų centro išraše nurodoma, kad pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Apie namų valdą Registrų centro išraše neužsimenama.

Žada uždarą teritoriją, nors ežero pakrantę tverti draudžiama

Be to, skelbime nurodoma, kad sklypo teritorija bus uždara. Tačiau jos aklinai užtverti nepavyks, nes sklypas ribojasi su ežero pakrante, o vandens telkinio apsaugos juostą tverti draudžiama. Pakrante turės teise naudotis visi. Be to, pagal Miškų įstatymą mišką taip pat draudžiama tverti. Taigi ir ši teritorija turės būti prieinama visuomenei.

Sklypo savininkė, Registrų centro duomenimis, yra įmonė UAB „Deal LT”, kuri įregistruota 2016 metų spalio mėnesio pabaigoje.

Registrų centro išraše nurodoma, kad šios įmonės direktorius yra Darjuš Radzevič. Tik įsteigus įmonę jai labai trumpai vadovavo Agnė Bakutytė: nuo 2016 spalio 21 d. iki tų pačių metų spalio 31 d. Iš jos vadovo vairą perėmė Radoslav Aškelovič. Jis įmonei vadovavo iki 2018 m. gruodžio 19 d.

2020 metų sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodoma, kad įmonės akcininkai yra R. Aškelovič ir Rišard Radzevič.

Molėtų savivaldybė: miško žemės plotai turi išlikti tokie, kokie yra

Aišku viena, šiuo metu prie ežero registruotas tik vienas sklypas. „Delfi“ paklausė, ar Molėtų rajono savivaldybė leis jį suskaidyti į daugybę mažesnių sklypų.

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Dimindavičiūtė teigė, kad yra pradėtas rengti žemės sklypo Molėtų r. sav., Inturkės sen., Ažuožerių k., Bebrusų g. 28A, formavimo ir pertvarkymo projektas. Numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra 80309.

„Prašyme planavimo iniciatorius nurodė tik, kad planuoja atskirti miško žemės plotus ir jų paskirtį pakeisti į miškų ūkio, taip pat dalinti sklypus. Į kiek sklypų ir kaip dalinti – nenurodė. Projekto tikslai ir uždaviniai: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us); pertvarkyti žemės sklypus; padalinti į du ar daugiau žemės sklypų”, – teigė savivaldybės atstovė.

Anot jos, sklypą dalinti galima, bet negalima dalinti per miško žemę: „Miško žemės plotai turi išlikti, kokie yra. Jie matyti Regia žemėlapio ištraukoje.”

Kaip nurodė D. Dimindavičiūtė, sklypas patenka į rekreacines teritorijas. „Paskirtis gali būti keičiama į kitą, naudojimo būdas dalyje – sklypo rekreacinės teritorijos, kitoje dalyje – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Sklypo paskirtis 2020-04-07 yra pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, žemės sklypo naudojimo būdas iš neapibrėžto į rekreacinės teritorijos (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. B6-342)”, – dėstė savivaldybės atstovė.

Be to, ji pažymėjo, kad per sklypą eina suplanuotas vietinis kelias, į tai nurodyta atsižvelgti reikalavimuose.

Anot D. Dimindavičiūtės, planavimo iniciatoriui UAB „Deal LT“ tarp išduotų reikalavimų yra ir šis: „Kadangi pertvarkomam sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos bei paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, prašome parengti schemą, kurioje būtų pavaizduotos esamos ir projektuojamos žemės sklypų ribos bei 50 metrų atstumas nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Schemą rekomenduojame pridėti prie aiškinamojo rašto.”

Kaip jau minėta, pakrantėje būtina užtikrinti galimybę lankytis žmonėms.

„Žemės sklypui kad. Nr. 6247/0001:0016 pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kraštovaizdžio draustiniai, gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, tačiau pagal LR saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis šiame sklype nėra saugomų teritorijų. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi saugomose teritorijose taikomi tam tikri apribojimai žemės sklypų pertvarkymui ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui, nurodome planavimo iniciatoriui patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis iki projekto pateikimo planavimo organizatoriui. Projektas nebus derinamas, kol nebus sutvarkytas kadastro išrašas dėl draustinio”, – teigė savivaldybės atstovė.

Nors skelbime buvo pavaizduoti atskiri sklypai, savivaldybės atstovė patvirtino, kad sklypas šiuo metu yra tik vienas: „Su savivaldybe derinimai nepradėti.”

Anot jos, iki šiol nė vienas statybos leidimas sklype Inturkės sen., Ažuožerių k., Bebrusų g. 28A, nėra išduotas.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas teigė, kad NŽT nėra gavusi minėto sklypo padalijimo projekto, todėl jis negali suteikti informacijos, ar iš tiesų bus galima įgyvendinti tai, ką skelbime žada vystytojas.

Statybos inspekcija atliko tyrimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė savo ruožtu „Delfi“ informavo, kad „2020-10-29 VTPSI Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko patikrinimą uždarajai akcinei bendrovei „Deal LT“ (savininkas) priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 6247/0001:16 (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. 62/1939), esančiame Bebrusų g. 28A, Ažuožerių k., Inturkės sen., Molėtų r. sav. (sklypas), ir nustatė, kad sklype buvo vykdomi žemės darbai, pastatyti keli apšvietimo stulpai, įrengta vielinė, segmentinė tvora, kurios aukštis – apie 1,60 m.

Savininkas paaiškinime nurodė, kad sklype atliekami vidinio tinklo vandentiekio vamzdyno tiesimo (vamzdžio diametras – 63 mm), apšvietimo įrengimo ir žemės darbai”.

Anot jos, pagrindiniai apribojimai statinių statybai šioje rekreacinėje teritorijoje, patenkančioje į gamtinį karkasą, yra šie: užstatymo tankumas ne daugiau kaip 30 proc. ir pastatų aukštingumas teritorijose, patenkančiose į vandens telkinių apsaugos zonos ribas, – iki 9 m.

„2020-10-29 departamento atlikto patikrinimo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta”, – nurodė D. Dambrauskienė.

Taip pat ji aiškino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės.

„Pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 p., projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m.”, – dėstė VTPSI atstovė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškinsis situaciją

Skelbime buvo pateikta vizualizacija, kurioje nurodyti išdalinti sklypai. Tačiau „Delfi“ pradėjus domėtis šia situacija ir institucijoms pateikus paklausimus, ji dingo.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič nurodė, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir nešališkai, įvertinus visas konkrečias aplinkybes. O šiuo atveju tarnyba atliks situacijos analizę.

Ji pažymėjo, kad vartotojams privalo būti suteikta aiški ir neklaidinanti informacija apie parduodamas prekes ar paslaugas. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

„Taip pat pažymėtina, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog klaidinanti komercinė veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų (produktų egzistavimo arba pobūdžio) apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybės nebūtų priėmęs”, – aiškino N. Jarmulkovič.

Taip pat ji teigė, kad vartotojams, įsigyjantiems prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, pateikiama informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Tam, kad vartotojai galėtų pagrįstai nuspręsti, ar pateikiamas pasiūlymas naudingas, reklamoje privalo būti komunikuojama teisinga ir išsami informacija apie siūlomą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai įpareigoja reklamos davėjus turėti įrodymus, pagrindžiančius reklamoje skleidžiamos informacijos (šiuo atveju – informacijos apie siūlomą įsigyti nekilnojamąjį turtą) teisingumą.

„Pažymėtina, jog informacija, susijusi su siūlomų įsigyti sklypų paskirtimi, yra laikytina esmine, lemiančia vartotojo sprendimą pirkti ar ne šį nekilnojamojo turto objektą, todėl reklamoje ši informacija turėtų būti aiškiai ir tiksliai nurodyta. Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertins pateiktą informaciją ir, prireikus, inicijuos tyrimą”, – teigė tarnybos atstovė.

Anot jos, už nesąžiningą komercinę veiklą ar klaidinančios reklamos skleidimą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų, o jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienerius metus, tuomet grėstų bauda iki 6 proc. įmonės metinių pajamų, bet ne daugiau negu 200 tūkst. eurų.

Padaugėjo sklypo savininkų

Nors skelbime nurodoma, kad pardavimai startuos jau netrukus, tačiau Registrų centro išraše jau matyti nauji sandoriai. Viena pirkimo – pardavimo sutartis įregistruota 2020 11 mėn. 26 d. Taip juridinis asmuo tapo sklypo bendrasavininku. Dar dvi pirkimo – pardavimo sutartys įregistruotos šių metų lapkričio 24 d. Šįkart sklypo bendrasavininkais tapo fiziniai asmenys.

Nors skelbime buvo pavaizduoja, kad pirkėjai bus atskirų sklypų savininkais, tačiau dabar matyti, kad įregistravus pirkimo pardavimo sutartį jie tampa vieno sklypo bendrasavininkai.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

Tačiau klausimų kelia ne tik galbūt klaidinanti reklama, bet ir galimi aplinkosauginiai pažeidimai. Skelbime buvo prikelta nuotraukų, kuriose matyti, kad sklype iškastos kūdros, galbūt pažeista ežero pakrantė ir sunaikinta miško paklotė, galimai iškirsti medžiai.

„Delfi“ pradėjus domėtis situacija, visos iliustracijos buvo pašalintos.

Nepaisant to, aplinkosaugininkai jau pradėjo tyrimą. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Urtė Šimonytė paaiškino, ką yra nustatę pareigūnai.

„Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai pagal patvirtintą skrydžių su karinėmis oro pajėgomis planą sraigtasparniu apžiūrėjo teritorijas ir užfiksavo pažeidimų Molėtų rajone. Prieš mėnesį skrisdami aplinkosaugos pareigūnai užfiksavo kasinėjimo darbus prie Bebruso ežero. Nuvykus į užfiksuotą vietą, nustatyta, kad 42 ha plote įrengiant atskirus sklypus statomos vandens tiekimo ir elektros linijų komunikacijos, kertami medžiai ir atliekami kiti darbai.

Dėl vandens apsaugos juostoms nustatytų reikalavimų pažeidimo pradėtas detalus tyrimas. Pažeidėjas nustatytas, iškviestas į Utenos inspekciją. Jam bus skirta bauda ir paskaičiuota žala aplinkai dėl žolinės augmenijos pakrantės apsaugos juostoje sunaikinimo.

Apie galimus teritorijų planavimo ir statybų pažeidimus ir miško priežiūrai nustatytų reikalavimų pažeidimus informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė miškų tarnyba”, – nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.

Paklausus, ar buvo išduoti leidimai sklype kasti kūdras, ji teigė, kad dėl jų šiuo metu vyksta tyrimas. „Delfi“ pasidomėjo, kokios baudos gali sulaukti sklypo savininkai. „Šiuo metu yra apskaičiuota preliminari bauda, laukiame likusių tyrimų rezultatų. Maksimali skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų protokolą gali siekti iki 400 eurų. Preliminariai padaryta žala gamtai gali siekti apie 1 tūkt. eurų. Taip pat pažeidėjai bus įpareigoti atkurti žolinę augmeniją, kurią suniokojo”, – teigė U. Šimonytė.

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Karolis Mickevičius taip pat teigė, kad miškų pareigūnai nustatė galimų pažeidimų.

„Pagal gautą Jūsų paklausimą apie žemės sklype galimus pažeidimus miško žemėje, jau yra atliktas neplaninis patikrinimas. Nustatyta, kad medžių kirtimai šiame miško žemės sklype vykdyti teisėtai pagal pateiktą pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, tačiau kirtimų metu padaryta pažeidimų (vietomis medyno skalsumas po kirtimo likęs mažesnis kaip 0,6 ir pažeista miško paklotė mažesniu kaip 50 m atstumu nuo vandens telkinio). Šiuo metu vyksta pažeisto ploto tikslinimas. Miško žemės savininkas iškviestas protokolo surašymui”, – nurodė K. Mickevičius.

Įmonė neigia patalpinusi klaidinančią reklamą

„Delfi“ su klausimais kreipėsi į žemės sklypo savininką įmonę UAB „Deal LT”. Ji raštu pateikė atsakymą, tačiau konkretaus atsakinėjančio asmens tapatybės ir pareigų nenurodė.

„UAB „Deal LT“ stengiasi laikytis visų įstatymų ir taisyklių bei atvirai komunikuoti su visuomene bei institucijomis. Siekiame, kad informacija būtų tiksli. Suprasdami, kad Jūsų tikslas yra kuo tiksliau atskleisti informaciją, pateikiame mūsų atsakymus ir tiksliname informaciją. Šiuo metu yra rengiamas sklypo formavimo-pertvarkymo projektas, kuriuo bus padalintas sklypas į mažesnius”, – teigė įmonės atstovai.

Jie kategoriškai nesutiko, kad skelbime nurodyta žemės sklypo paskirtis galimai prieštarauja realiai: „Aruodas.lt skelbimų portalo sistemoje talpinant skelbimą „Paskirties” pats vartotojas negali įrašyti, o gali tik pažymėti varnele tam tikras sąvokas iš pateikiamo sąrašo ties laukeliu „Paskirtis”. Pastebėtina, kad nors portalas ir yra įvardinęs laukelį „Paskirtis”, tačiau pagal ten surašytą informaciją ir sulyginus su aukščiau pateiktoje nuorodoje aplinkos ministro įsakymo tekstu galite pastebėti, kai ta informacija atitinka 1 lentelėje įvardintus naudojimo būdus.

Portale įvardintos sąvokos „Namų valda“ minėtame įsakyme nėra, tai veikiau sąvoka, skirta apibendrinti sklypams, kuriuose galima statyba pastato, tai kas buitiškai” šnekamojoje kalboje vadinama – namu. Minimame sklype ir būsimuose sklypuose (po padalinimo) bus galima statyba – poilsio namams, vasarnamiams, gyvenamiesiems pastatams (pagal „STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.03:2017 „STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS“). Taip pat sklype jau yra seniau statyti užregistruoti gyvenamieji namai, kurių naudojimo būdas yra gyvenamoji.

Mūsų pateikta informacija atitinkamai ir buvo pažymėta pagal aruodas.lt sistemos galimybes pagal mūsų sklypo naudojimo būdą. Manome, kad įvardinant tik sklypo paskirtį (Kita) neatitiktų portalo taisyklių ir netiksliai informuotų vartotojus. Galimai jums ir kilo klausimas todėl, kad portalo informacija nėra visiškai tiksliai suderinta su aplinkos ministro įsakymo tekstu, o veikiau pagal rinkos nusistovėjusius rinkos dalyvių ir vartotojų įpročius.”

Taip pat klausėme, kaip atsitiko, kad sklype galimai užfiksuoti aplinkosauginiai pažeidimai. „Dedame visas pastangas suderinti savo veiksmus su institucijomis. Miško urėdija yra gavusi raštišką pranešimą apie vykdytus teritorijos valymo darbus sklype unikalus nr. 6247-0001-0016, t.y. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III – IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius. Papildomai buvo išvalyti sausuoliai, bei krūmai, kurių valymui nereikalingas atskiras pranešimas/leidimas.

Teritorija valoma su spec. miškininkų technika, todėl lieka tranšėjos nuo ratų protektorių, kurios ir buvo išlygintos. Ežero pakrantė nebuvo nukasta, tą galima matyti palyginus senus ir dabar atliktus topografinius planus. Esamas sklypo pakrantės reljefas yra natūraliai labai kalvotas ir nėra dirbtinai sukurtas, o kranto linija išryškėjo valant pakrantę, kurią kaip tik siekiame išsaugoti, nes tai suteikia papildomo žavesio ir darnos su gamta būsimiems pastatams.

Visoms kasamoms kūdroms esame parengę projektą, bei jį pateikę derinti į aplinkosaugą. Kūdrų derinimai praėjo be pastabų, gavome vieną pretenziją dėl esamos saugomos teritorijos. Šiuo metu sustabdėme darbus ir aiškinamės su aplinkosauga dėl nepagrįsto atmetimo, kadangi turime raštą nr. (3)-V3E (12.5E), data 2020-02-12 išduotą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kad sklypas nepatenka į jokias saugomas teritorijas, todėl sklypui neturi būti taikoma „Kraštovaizdžio draustinio“ ir „Gamtinių ir kompleksinių draustinių“ specialioji žemės naudojimo sąlyga. Papildomai šiuo metu derinami ir rengiami registracijai sklypo kadastriniai matavimai, kur nėra registruotų saugomų teritorijų apribojimų ir tai netrukus atsispindės Registrų centro išraše”, – taip situaciją aiškino įmonės atstovai.

Be to, jie aiškino, kad sklypai dar nėra pardavinėjami. „Kaip ir galėjote pastebėti Jūsų minėtame skelbime, sklypai šiuo metu nėra pardavinėjami. T.y. skelbimas yra informacinio pobūdžio. Teksto citata iš skelbimų – „Pardavimai startuos jau netrukus. Kviečiame registruotis svetainėje”.

Siekiame, kad būsima teritorija džiaugtųsi ir būsimi savininkai ir aplinkiniai. Šiuo skelbimu siekėme komunikuoti rinkoje apie būsimą projektą ir sulaukti komentarų/pasiūlymų. Taip pat šiuo metu rinkoje dėl COVID situacijos yra itin padidėjęs susidomėjimas rekreaciniais sklypais. Tad norėdami, kad apie projektą sužinotų kuo didesnis ratas žmonių patalpinome informacinį skelbimą. T.y. vykdome rinkodaroje taip vadinamą ang. – „presale”. Tai yra normali nekilnojamojo turto rinkos rinkodaros praktika.

Prie skelbimų pateiktose fotografijose ar teritorijos gerbūvio sutvarkymo schemoje nėra užfiksuoti jokie pažeidimai. Sulaukėme pasiūlymų bei pastabų, kaip pagerinti teritoriją, todėl šiuo metu perprojektuojame sutvarkymo schemą ir siekdami, kad kuo labiau viešinamoje informacijoje atsispindėtų galutinis rezultatas, pateiksime vizualizacijas, todėl skelbimas yra pasyvuotas, kad neklaidintų ir išvengtume nesusipratimų. Pažymėtina, kad aruodas.lt pasyvavus skelbimą tiesiog nėra rodomos nuotraukos, jos nėra mūsų ištrintos. Kai tik baigsime korekcijas, skelbimus aktyvuosime su nauja schema ir buvusiomis nuotraukomis”, – teigiama įmonės raštu pateiktame atsakyme.

Šaltinis: Tomas Janonis/www.delfi.lt

Nuotrauka: Josvydo Elinsko/DELFI

2020 m. gruodžio 10 d. publikacija