Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti  jam naudotis kompiuteriu?

Gyvename XXI amžiuje,­ kur kiekviena diena yra tarsi­ ­nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli.
Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų.
Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti die­nos režimą ir kontroliuoti tech­nologijų naudojimosi lai­ką, pasakoja vaikų psichologė ­Emilija Baltrūnaitė.

Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems

Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams.

Vaikų psichologės E. Baltrūnaitės teigimu, tėvams su vaikais vertėtų aptarti kiekvienos dienos planą, nepamirštant įtraukti laiko, skirto fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui

Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės veiklos prasmę, suprasti ir atskirti, kada yra laikas mokytis ir ilsėtis, ir žinoti, kas yra kokybiškas poilsis.
Vaikų psichologės E. Bal­trū­naitės teigimu, norint sukurti saugią aplinką, tėvams reikėtų su vaikais pakalbėti apie tai, kokia diena vaiko laukia, aptarti dienos planą, veiklas, jų trukmę ir prasmę. Tokiu būdu pavyktų išvengti daugelio konfliktinių situacijų ir į vaiko ­gyvenimą būtų įnešama konkretumo ir tikslumo.

Reikia kontroliuoti naudojimąsi technologijomis

Šiandieninio pasaulio kasdie­nybė yra neįsivaizduojama be technologijų, kurios suaugusiesiems dažniausiai yra darbo, o vaikams – laisvalaikio praleidimo priemonė, todėl labai svarbu su vaikais aptarti, kokiu tikslu ir kiek laiko jie galės praleisti prie išmaniųjų įrenginių.
Dažnu atveju informacinės technologijos yra tarsi saugi vaikų zona, kurioje jie yra atsipalaidavę, jaučiasi patogiai ir nejaučia streso. Kad ir kaip būtų, tai neturėtų būti nuolatinė ir vienintelė vaikų laisvalaikio veikla, todėl patariama įtraukti vaikus į užklasinių būrelių veiklą, skirti jiems daugiau dėme­sio, kalbėtis, išsiaiškinti jų poreikius ir kurti geresnį tarpusavio ryšį ­leidžiant laiką kartu.
Anot specialistės E. Baltrūnai­tės, iki 3 metų vaikai pasaulį pažįsta ­ropodami, liesdami, bėgiodami ir žaisdami, todėl naudotis kompiuteriais, telefonais ar planšetiniais kompiuteriais jiems nėra patartina. Vyresniems, 3–5 metų, vaikams rekomenduojama praleisti iki 1 valandos laiko prie išmaniųjų įrenginių, tačiau augančiam ir jau tėvų žodžius suvokiančiam vaikui reikėtų for­muoti tinkamą mąstymą apie tai, jog technologijos yra skirtos darbui ir mokymuisi, o ne žaidimams.
Vyresni nei 5 metų vaikai gali daugiau laiko praleisti prie išmaniųjų technologijų, stebint ir kontroliuo­jant tėvams. Atliekami tyrimai rodo, kad ekranuose matomi vaizdai užkerta kelią natūraliam vaikų vaizduotės vystymuisi, nes viskas ­yra atliekama už juos. Dėl šios priežasties itin svarbu ne tik sekti laiką, bet ir stebėti veiklos pobūdį, kad praleistas laikas prie išmaniųjų įrenginių būtų naudingas, o po to – aptarti šias patirtis kartu su vaikais, pasidalyti nuomonėmis ir paprašyti vaikų atpasakoti regėtus vaizdus.

Svarbu laiku pastebėti signalus ir palaikyti fizinį aktyvumą

Riba tarp pomėgio ir priklausomybės yra itin maža, kadangi ekranuose egzistuojantis gyvenimas, žaidimai ir kitos virtua­lios pramogos gali vaikus stipriai įtraukti ir tapti pačiu mėgstamiausiu pomėgiu, kuris dažnu atveju išsivysto ir į priklausomybę.
Pasak specialistės, vieni dažniausiai pasitaikančių priklausomybės signalų yra nereagavimas ir tėvų raginimų atsitraukti nuo kompiu­terio ignoravimas, sumažėjęs arba visai dingęs domėjimasis aplinkiniu pasauliu ir sutrikęs miegas. „Dėl to atsiranda savikontrolės sunkumų, elgesio problemų, so­cialinių įgūdžių stagnacija­ ir savivertės sumažėjimas“, – priklausomybės pasekmes vardija psichologė.
Be to, pernelyg ilgai prie kompiuterio sėdintys vaikai bė­gant laikui gali pradėti skųstis galvos, sprando, pečių juostos ir nugaros skausmais, gali padidėti jų dirglumas ir atsirasti laikysenos ar regos sutrikimų. Siekiant išvengti išvardintų ir kitų svei­katos problemų, yra būtina tei­singai organizuoti vaikų laiką prie kompiuterių: paruošti tinkamą įrangą, prižiūrėti laikyseną, daryti pertraukas ir mankštas, skirtas pailsinti akis ir kūną.
Vaikų psichologės nuomone, sureguliuotas miego režimas ir tikslus jo laikymasis leis ne tik išvengti miego sutrikimų, bet ir kokybiškai pailsėti po dienos veiklų. Taip pat vertėtų palaikyti vaikų fizinį aktyvumą ir kartu su jais atlikti mankštas, išeiti ­pasivaikščioti, sportuoti ar šokti.

Nuotr. Martynos Bakaitės

 

 

 

 

 

Užs. 1946

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų