Ūkininkus pasitiko su duona, druska ir sūriais

Julija Kirkilienė

Ūkininkai Vilniuje protestuo­ti buvo pasiruošę tol, kol su protestuotojais susitiks ir juos išgirs Premjerė. Premjerė su ūkininkais susitiko. Žemdirbių atstovai buvo pakviesti į Vyriausybės rūmus, o visi protestuotojai turėjo galimybę tiesiogiai matyti transliaciją iš Seimo Kaimo reikalų komiteto pasitarimo, kuriame dalyvavo ir ministrė pirmininkė Ing­rida Šimonytė. Nuotoliniu būdu su žemdirbiais susitiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažadėjusi, reikalui esant, dėl žemdirbių problemų sprendimo sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Tik Prezidentas praleido progą nors nuotoliniu būdu pasikalbėti su žemdirbiais. Protestuotojams jo kalbos ne ką padėję būtų, bet prezidentui rinkimuose žemdirbiai tikrai būtų padėję.

Pasitiko kaip didvyrius
Kadangi su protestuotojais valdžia geranoriškai ėmėsi kalbėti ir žadėjo jų reikalavimus pildyti, tai protestas užbaigtas buvo kaip planuota. Tiesa, protestuotojai Vilniaus savivaldybei buvo parašę prašymą protestą pratęsti, bet prašymas patenkintas nebuvo. Todėl penktadienio ryte spalvotieji traktoriai tvarkingai kolonomis, lydimi policijos, Gedimino prospektą paliko nesugadinę nė vienos plytelės. Kaip šmaikš­tavo Elektrėnų ūkininkas Saulius Stirna, ūkininkai traktoriais patikrino, kad Gedimino prospektu gali važinėti ir tankai. O Elektrėnuose, Sauliaus Stirnos gamybinėse erdvėse, ūkininkus kaip išlydėjo, taip ir pasitiko savivaldybės vadovai. Pasitiko ne tuščiomis, o su duona ir druska. Ūkininkų pasitikti atvyko meras Gediminas Ratkevičius, jo patarėjas Dovydas Bliujus, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška, Gilučių bei Kietaviškių seniūnės Kristina Vitartė ir Jurgita Matkevičienė.
O Liutonyse įsikūrusi sūrinė „Ostvalds fabrica“ žemdirbiams suruošė „Pergalės pusryčius“. Kaip savo socialiniuose tinkluose informacija dalijosi įmonė, savo krašto ūkininkams pusryčius perdavė per Saulių Stirną, kuris yra Kaišiadorių krašto ūkininkų sąjungos vadovas, įdėjęs daug pastangų, kad susijungtų Kaišiadorių ir Elektrėnų ūkininkai ir į Vilnių pajudėtų iš jo ūkio kiemo.
Sūrininkai sakė besididžiuojantys ūkininkais, kurie ne tik įrodė, kad valdžiai su žmonėmis reikia kalbėtis, vertinti jų darbą, bet ir parodė Lietuvos vienybę. Parodė pavyzdį ne tik lietuviams, bet ir pasauliui, kad kartu esame didelė JĖGA. „Mano verslas yra visai šalia, nes aš pieną perku iš šeimos ūkio, matau, kaip vyras su žmona ūkininkauja, kaip dirba. Jie neturi išeiginių, samdytų žmonių. Viską dirba vieni. Ūkininkų dėka laimėjome visi: patenkintas ūkininkas – sočios karvės, so­čios karvės – geras pienas, geras pienas – skanūs sūriai“, – rašo įmonės direktorė Eglė Ostvalds.

Ūkininkai nori ramybės
Elektrėnų ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas su redakcija dalinosi protesto įspūdžiais. Pasak jo, valdžiai tai buvo rimta užuo­mina, kad su tauta reikia skaitytis. Jam antrino S. Stirna, kad žemdirbiai protestuoti neturi nei laiko, nei noro. Žemdirbiai nori, kad su jais kalbėtųsi ir visas problemas išspręstų derybomis. Ūkininkas stebisi, kodėl reikėjo protesto, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai susitiktų su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru ir spręstų kaimo reikalus. O labiausiai ūkininkus stebina, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas problemas išspręsti manė galintis grasinančiais laiškais. Kažkas turėjo išrinkti 28 tūkst. ūkininkų, kuriems ariamas dirvas reikėtų atversti į pievas, surasti jų adresus ir išsiųsti laiškus. Žinant, kad paštas už laiško išsiuntimą ima po du eurus, žinant, kiek žmonių turėjo ieškoti adresų, juos surašyti į sąrašus ir nesumaišyti, ūkininkams širdis skauda dėl tokio lėšų švaistymo. Geriau jau tuos pinigus būtų panaudoję taip saugomiems paukšteliams palesinti.
Vos tik ūkininkai grįžo namo, juos iš valdžios institucijų atsekė įvairiapusės žinios. Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė pasitikinti žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku: „Tikrai nematau pagrindo dabar ministrui reikšti nepasitikėjimą, ministras turi tam tikrų konkrečių darbų, kuriuos per artimiausią laikotarpį turi atlikti tų pačių ūkininkų labui“.

Pažadai
Vyriausybė pažadėjo, kad laukiant Europos Komisijos įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pareiškėjams iš­siųstų 2023 m. gruodžio mėn. administracinių sprendimų dėl dau­giamečių pievų atkūrimo vykdymas yra stabdomas. Nacionalinė mokėjimo agentūra jau šią savaitę pareiškėjus, kuriems 2023 m. gruo­džio mėn. buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie jų stabdymą informuos individualiais pranešimais. T.y. 28 tūkst. žemdirbių siųs dar po vieną laišką. Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki 2024 m. kovo 20 d.
Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nerei­kės įrodinėti durpžemio buvimo fakto, nes rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.
Žemės ūkio ministerija nu­sprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraunant šios atsakomybės ūki­ninkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha. O Seimo pirmininkė sausio 30 d. pranešė, kad atsižvelgdama į 50 Seimo narių siūlymą, šaukia neeilinę Seimo sesiją. Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis, skelbiama Parlamento pirmininkės pasirašytame potvarkyje.

Kristinos Janickienės nuotr.