Pasibaigė asbestinių stogų dangos keitimo paraiškų surinkimas. Nors kaimo gyventojų susidomėjimas galimybe pusvelčiui pasikeisti senus stogus buvo didelis, bet Elektrėnų savivaldybėje paraiškų nebuvo surinkta nė šimto. Neskuba veltui pinigų imti ne tik elektrėniečiai, bet ir visi lietuviai. Pasak Žemės ūkio ministerijos pranešimo spaudai, iš šiai programai skirtų 60 mln. litų pagal paraiškas išmokėta bus vos daugiau nei 32 milijonai Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos paramos lėšų.
Neskuba
Kaip redakcijai sakė savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, nors Elektrėnai į asbestinių stogų keitimo traukinį įšoko paskutinieji, bet visi 80 pareiškėjų, kurie kreipėsi, paramą ir gaus. Vedėjas gyrė seniūnijų Žemės ūkio skyrių specialistes, padėjusias žmonėms be klaidų užpildyti paraiškas. Specialistės padėjo gyventojams išsiųsti komercinius pasiūlymus firmoms, užsiimančioms asbesto sunaikinimo verslu. Pigiausiai tai atlikti elektrėniečiams pasiūlė UAB „Ekonova“. Pagal sutartis, įmonė žmonėms atveš konteinerius, o užbaigus stogo keitimo darbus, pasiims. Stogų savininkai pusę sumos galės susigrąžinti už medžiagas ir pusę sumos už asbesto sunaikinimą. Daugiausia, net 43 gyventojai programa pasinaudojo Vievio seniūnijoje. Kitų seniūnijų gyventojai, net ir pusvelčiui galėdami atsinaujinti savo namų stogus, tik vienas kitas panoro parama pasinaudoti. Vis dėlto, Elektrėnų seniūnijoje paramos gauti panoro virš 80 gyventojų, kai Trakų rajone tik 31, o Birštono savivaldybėje tik 8.
Parama turtingiesiems
Pasak Gilučių seniūno Vytauto Baltulionio, asbestinių stogų keitimo programa yra programa turtingiesiems. Vieni iš jų stogus pasikeitė savo lėšomis, o kurie nesuskubo, galės pasinaudoti parama. Pagal programą keičiant stogus, už viską reikia susimokėti pačiam, o vėliau pusę sumos, sumokėtos už medžiagas, ir pusę sumos, sumokėtos už asbesto sunaikinimą, galės susigrąžinti. Bet iš kur kaimo žmogui sukrapštyti tuos pinigėlius. Pavyzdžiui, Vievyje mažiausio namo stogo remontui, vien medžiagoms, inžinierių-statybininkų paskaičiavimu, reikia apie 6 tūkst. litų. Be to, seno stogo nuėmimo, naujo stogo uždengimo darbai nefinansuojami. Už šiuos darbus namo savininkas turi apmokėti iš savo kišenės.
Kaimo žmonės bijo skolintis, o ir tų trijų – keturių tūkst. litų, kuriuos reikia turėti savo, žmonės neturi. Kita problema, dėl ko žmonės neskuba imti paramos, yra įvairios nustatytos taisyklės. Pavyzdžiui, žmogus, paėmęs paramą, namo parduoti negali penkerius metus. Jeigu jis sumanytų namą parduoti, paramą reikėtų grąžinti. Paramą, pasirodo, reikėtų grąžinti, jeigu stogą sugadintų ir kokia stichinė nelaimė. Dėl tokių sąlygų ir turtingesni žmonės neima paramos. Kai susitaupys, savo lėšomis pasikeis, ir niekam nereikės atsiskaityti.
Julija Kirkilienė