T. Tauras laiko rankose brandos atestatą. Nuotraukoje kartu su „Vievio“ gimnazijos direktoriumi G. Dobilaičiu
Deimantė Jančiūnaitė
Ne paslaptis, kad kiekviena jaunuolių karta turi įrodyti aplinkiniams savo vertę ir išsikovoti savo vietą po saulę. Šių dienų jaunimas yra neišskirtinis. Jie girdi iš supančios aplinkos: „Mūsų laikais to nebūdavo!“. Paieškojus internete neigiamų epitetų apie Z kartą (1997–2012), jie įvardijami kaip: nerimastingi, neryžtingi, paviršutiniški, priklausomi nuo technologijų ir taip toliau. Brandos egzaminų sesija turbūt yra vienas iš pirmųjų rimtų iššūkių, kurį jaunas žmogus įveikęs gali įrodyti, kad jis yra vertas aplinkinių supratimo ir pagarbos. Tris šimtukus gavęs Tautvydas Tauras iš Vievio gimnazijos yra vienas iš tų jaunuolių, kuris savo sunkiu darbu ir užsispyrimu įrodė mums, kad aplinkinių sukurti stereotipai yra nieko verti. Nusprendžiau pakalbinti šį jaunuolį ir jus, mieli skaitytojai, supažindinti su žmogumi, kuris sunkiu darbu, dideliu atkaklumu ir ryžtu pasiekė aukštų rezultatų.
Kokia buvo tavo pirmoji reakcija sužinojus, kad gavai tris 100-ukus?
Labai apsidžiaugiau ir buvau nustebęs, kad gavau šimtukus net iš trijų dalykų. Dar prieš gaudamas rezultatus galvojau, kad yra tikimybė, jog gausiu šimtuką bent iš vieno iš šių dalykų, nes jaučiau, kad egzaminų užduotis atlikau labai gerai. Tačiau nemaniau, kad gausiu juos iš visų trijų dalykų. Iš karto pranešiau savo šeimai, draugams ir mokytojams, kurie labai laukė mūsų rezultatų.
Matematika, fizika, informacinės technologijos – ne kiekvienam lengvai įkandami dalykai, o tu iš jų gavai maksimalų įvertinimą! Kokia to sėkmės paslaptis? Talentas ar vien tik sunkus darbas?
Manau, kad talentas nėra būtinas, norint gerai išmokti šiuos dalykus. Intensyvus mokymasis tikrai atsiperka, tačiau nereikėtų į mokymąsi žvelgti neigiamai ir paversti tai sunkiu darbu. Žmonės mėgsta galvosūkius, ir jei į tiksliuosius mokslus žvelgsi kaip į dėliones ar žaidimus, jie neatrodys tokie baisūs. Taip pat galima savo naujais atradimais dalintis su draugais, kitais mokiniais ir mokytojais, taip padarant mokymąsi įdomesnį.
Kaip atrodė tavo pasiruošimas paskutinėmis savaitėmis prieš egzaminus? Viską jau mokėjai, o galbūt buvo ir bemiegių naktų?
Bemiegių naktų pavyko išvengti, tačiau nerimo apimtas mokiausi nuo ryto iki vakaro. Jau mokslo metų pradžioje nusiteikiau, kad visi metai – tai pasiruošimas egzaminams, todėl pavyko sėkmingai paskirstyti darbą per visus metus, ir pabaigoje teliko kartojimas. Svarbu iš anksto panaikinti visas spragas. Daug kas mėgsta atidėlioti darbus, kol jų termino pabaiga dar toli. Tai yda, kurią reikia įveikti kuo anksčiau.
Kaip manai, kokios yra svarbiausios asmeninės savybės, padedančios pasiekti aukštų akademinių rezultatų?
Žmogus turi būti ambicingas ir užsispyręs, kad pasiektų gerų rezultatų. Reikia mėginti gauti geriausią rezultatą, kurį gali pasiekti. Taip pat reikia nebijoti pralaimėti ar suklysti. Negalima nustoti stengtis vien dėl to, kad rezultatai nėra puikūs.
Ar turėjai mokytojų, kurie tau padėjo ar yra autoritetai?
Visi mokytojai man daug padėjo, kai kurie galbūt net nesupranta savo indėlio didumo. Iškilusius klausimus su mokytojais galėjau aptarti ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas ar po pamokų. Jie taip pat rūpinosi, kad gaučiau pakankamai poilsio po sunkaus darbo. Už tai esu jiems labai dėkingas.
Ar turi kokių nors išskirtinių, įdomių metodų, kuriuos naudoji informacijai įsiminti?
Nemėgstu vien įsiminti informacijos. Aš stengiuosi išnagrinėti dalykus nuo „pamatų“. Susidūrus su nauja formule, metodu ar kitokia informacija, svarbu išnagrinėti, kaip ji buvo atrasta ar sukurta ir kaip veikia. Naudinga pamėginti atrasti naujos informacijos pritaikymo būdų ar sugalvoti scenarijų, kur ji būtų naudinga. Perprasti dalyko veikimo principą yra daug geriau, nei įsiminti kelis pavyzdžius.
Kaip manai, kas tau labiausiai padėjo išlaikyti motyvaciją mokytis visus metus?
Motyvacijai palaikyti labai svarbus yra poilsis. Nuolatinis darbas, netgi su patinkančiais dalykais, atima motyvaciją, ypač kai nuolat esi vertinamas ir mokslas tampa rutina. Tokiu atveju reikia padaryti pertrauką, ar tai būtų kelios valandos prieš atliekant darbą, ar kelios laisvos dienos. Ilsėdamasis aš vengiu ir linksmybių. Jėgos ir motyvacija grįžta greičiau, kai iš tikrųjų nieko nedarai ir praleidi laisvą laiką nuobodžiai.
Ar pavyko išlaikyti balansą tarp mokslų ir laisvalaikio?
Kartais mokslai tikrai pasiglemždavo nemažą dalį mano laisvalaikio. Likus keliems mėnesiams iki mokslo metų pabaigos teko laikinai atsisakyti kelių hobių ir dirbti nuo ryto iki nakties. Tokiu atveju mokiniai dažnai pradeda miegoti mažiau, praleisdami dalį nakties laisvalaikiui. Tačiau miego pakeisti negalima, nes tai tik apsunkina situaciją. Svarbu žinoti savo ribą ir nusistatyti limitą. Jeigu pasijausdavau išsekęs, atidėdavau darbus – tai nieko blogo.
Kaip atrodo tavo vasara? Juk reikia atsipalaiduoti po daug iššūkių sukėlusių paskutiniųjų mokslo metų.
Vasarą leidžiu ramiai, kad galėčiau tinkamai atsigauti po tikrai intensyvaus mokymosi. Kaip jau minėjau anksčiau, norint atgauti jėgas, svarbu kurį laiką nieko nedaryti. Šiuo metu jau jaučiuosi neblogai pailsėjęs ir vėl esu kupinas motyvacijos tęsti mokslus.
Kaip manai, kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais mokiniai susiduria šiais laikais?
Manau, didžiausias iššūkis mokiniams yra apsispręsti, ką daryti toliau. Jau dešimtoje klasėje jie turi nuspręsti, kokius dalykus mokysis toliau, o tai reiškia, kad reikia žinoti, kur norės studijuoti, kokį darbą dirbs ateityje. Reikia atsižvelgti ne tik į savo norus, bet ir į galimybes pasiekti reikiamus rezultatus, kad įstotų į norimą universitetą ar kolegiją. Galiausiai viską lemia keli egzaminai, kurie sukelia labai daug streso. Manau, tai yra per didelis krūvis tokiems jauniems žmonėms.
Ką patartum jaunuoliams, kurie siekia pagerinti savo akademinius rezultatus?
Nepasiduokite ir prisiminkite, kad visa tai praeis labai greitai. Visi sunkumai pasimiršta, ir ateityje nesigailėsite įdėję daug darbo. Reikia ugdyti valią, veikti čia ir dabar ir nieko neatidėlioti.
Kokie yra tavo ateities planai? Kur ketini studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Kokią specialybę pasirinksi? Ar yra lengva apsispręsti dėl tam tikros karjeros srities?
Manęs mokslai užsienyje negundo. Manau, kad galutinės žinios, kurias įgysi, menkai priklauso nuo vietos, kur studijuosi. Rezultatai priklauso nuo pačio žmogaus. Svarbiausia, kad mokslai būtų malonūs ir galėtum įdėti visas jėgas. Viena iš priežasčių, kodėl lieku studijuoti Lietuvoje, yra tai, kad mokytis gimtąja kalba yra patogiau, net jei gerai moki užsienio kalbas. Esu užtikrintas, kuo noriu būti – studijuosiu, kad tapčiau programuotoju. Tačiau sau tinkamą specialybę atradau gana vėlai vien dėl to, kad neišmėginau programavimo anksčiau. Todėl manau, kad svarbu išmėginti kuo daugiau dalykų, nes savo specialybę gali atrasti labai netikėtai.
Ačiū Tautvydui už skirtą laiką. Lieka palinkėti, kad šie pasiekimai taptų tvirtu pamatu būsimiems ir dar didesniems pasiekimams. Sėkmės, įkvėpimo, naujų idėjų ir galimybių pilname kelyje!