Trumpos istorijos

Trumpos  istorijos

Virginija Jacinavičiūtė

Pirmojoje projekto publikacijoje kviečiame susipažinti su svarbiausiais Vievio ir Elektrėnų meno mokyklų faktais.

Pirmoji visame rajone

Vievio meno mokyklos kelias prasidėjo 1959-aisiais. Tais metais Trakų rajono kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Pulausko rūpesčiu Vievio pradinės mokyklos pašonėje buvo įkurta pirmoji rajone Vievio vaikų muzikos mokykla. 1960-aisiais į Vievio vidurinę mokyklą iš Pastrėvio mokytis atvyko Albina Gaubaitė. Trylikametė mergaitė sumanė mokytis ir neseniai įsteigtoje Muzikos mokykloje, kad išmoktų groti akordeonu. Tuomet Albina dar nenumanė, kad savo gyvenimą su Muzikos mokykla susies ištisiems dešimtmečiams. Vėliau, baigusi Muzikos fakultetą Vilniaus pedagoginiame institute, ji grįžo dirbti į Vievį. Baigusi mokslus, gavo paskyrimą į Trakų rajoną, kur Švietimo skyriaus vedėjas ją paskyrė dirbti muzikos mokytoja Rusakalnio, Vievio rusų ir Vievio vidurinėje mokyklose. Tais pačiais metais laisva vieta liko ir Vievio vaikų muzikos mokykloje, kur jaunajai mokytojai taip pat buvo skirta pamokų.

Albina Gaubaitė, vėliau pasirinkusi vyro pavardę ir tapusi Dmukauskiene, turbūt geriausiai žino mokyklos gyvavimo momentus. 2014 metais, kai buvo minimas mokyklos 55-asis jubiliejus, ji prisipažino, kad visą dabartinės Meno mokyklos istoriją ji segė į metraščiais pavadintus archyvus. Šiuose užrašuose smulkiai surašyta kokią dieną, kurią valandą, kokioje mokykloje vedė pamokas, surašytos vaikų pavardės, sužymėtas jų lankomumas. Tarp tų pavardžių daug žinomų savivaldybės žmonių: VĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis, Elektrėnų meno mokyklos direktorius Evaldas Petkevičius, kompozitorius ir džiazo atlikėjas Dainius Pulauskas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, dirigentas ir pedagogas Tadas Šumskas, žymus muzikas Jaroslavas Cechanovičius, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus ir kt.

Viskas sugulė į metraščius

Prieš trejus metus Albina Dmukauskienė, duodama interviu mūsų laikraščiui, sakė, puikiai prisimenanti mokytojus, kurie nuo pradžių dirbo Vaikų muzikos mokykloje. Mokytojų buvo šeši: direktorius smuikininkas Henrikas Bagdzevičius, akordeono mokytojai Julius Jurgaitis, Živilė Preibytė ir mokytojai Rima Stirnaitė, Leokadija Biliūnaitė ir Juozas Gečas.

Kai gavusi paskyrimą Albina pradėjo dirbti ir Vievio muzikos mokykloje, čia vadovavo šviesios atminties chorvedė Aldona Pulauskienė. Pradėjus vadovauti A. Pulauskienei, Muzikos mokykla buvo perkelta į kultūros klubo patalpas ir veikė ten iki 1983-iųjų. Penkiasdešimt metų Vievyje gyvenusiai ir dirbusiai chorvedei atminti Vievio kultūros centras jau daugiau nei dešimt metų organizuoja respublikinį chorų festivalį „Mūsų dainose“. A. Pulauskienės atminimas Vievyje saugomas dėl didelio indėlio į miesto kultūrinį gyvenimą. A. Dmukauskienė yra sakiusi, kad kai mokyklai vadovavo A. Pulauskienė, kone visas Vievis dainavo choruose. Po A. Pulauskienės dvylika metų mokyklai vadovavo Virginija Čižienė. Vėliau vadove tapo A. Dmukauskienė.

Prieš trejus metus švenčiant Vievio meno mokyklos jubiliejų, A. Dmukauskienė pasidalino prisiminimais apie mokymosi muzikos mokykloje ypatumus. Ji pabrėžė negalinti suprasti, kaip anksčiau vaikai jau pirmoje klasėje gebėdavo sugroti sudėtingus kūrinius, kuriuos dabar groja tik aukštesniųjų klasių mokiniai. Nors anuomet nebuvo nei natų, nei lietuviškų knygų, nei mokymo metodikos.

Pasikeitė neatpažįstamai

Augant miestui, augo ir vietų Muzikos mokykloje poreikis, tad Vievio muzikos mokykla buvo perkelta į kultūros namus. Kai Rusų mokyklos klasės buvo perkeltos į naujai pastatytą vidurinę mokyklą, Muzikos mokyklai buvo atiduoti du mediniai pastatai. 1986 metais Vievio vaikų muzikos mokykloje buvo atidarytas Dailės skyrius, tad įstaiga pervadinta į Vievio meno mokyklą.

1998 metais laikina mokyklos direktore buvo paskirta Albina Dmukauskienė, tačiau tas laikinumas perėjo į 20 metų vadovavimą mokyklai. Darbui atsidavusi direktorė subūrė gerą pedagogų kolektyvą, užmezgė draugiškus santykius su įvairiomis Vievyje veikiančiomis įstaigomis.

Nepaisant to, kad mediniuose mokyklos pastatuose nebuvo patogumų, bent pora šimtų vaikų kasmet mokėsi dailės ir muzikos Vievio meno kalvėje. Mokyklos gyvenimas nušvito kitomis spalvomis 2010-aisiais, kai Elektrėnų savivaldybės administracija parengė projektą ir Europos Sąjungos lėšomis neatpažįstamai pakeitė Meno mokyklos mokinių ir darbuotojų darbo sąlygas. Buvusi mokyklos direktorė A. Dmukauskienė sakė nė negalinti palyginti, kokios sąlygos buvo ir kokios tapo, kai mokykla buvo renovuota. Vasario pirmąją suėjo lygiai metai kaip metraštininkė, mokyklos direktorė A. Dmukauskienė nebevadovauja mokyklai. Kurį laiką direktorę pavadavo mokytoja Adelė Kasputienė, dabar mokyklai laikinai vadovauja mokytoja Edita Šukienė.

emmKilnojamasis Elektrėnų filialas

Buvo 1961-ieji, buvo sparčiai statoma elektrinė, pamažu kilo pats Elektrėnų miestas. Iš visos Lietuvos ir Tarybų Sąjungos į Elektrėnus kraustėsi gyventi jauni žmonės su mažais vaikais. Su pirmaisiais miesto daugiabučiais Elektrėnuose virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, kultūros centre buvo rodomi filmai, koncertuodavo kolektyvai, veikė biblioteka. Augantys žmonių poreikiai lėmė, kad 1961-aisiais Elektrėnuose buvo įkurtas ir rugsėjo 1-ąją pradėjo veikti Vievio muzikos mokyklos filialas.

Pirmiausia filialas buvo įkurtas Draugystės gatvėje, trijų kambarių bute. Du smuikininkus griežti mokė Henrikas Bagzdevičius, o keturis akordeonistus – Julius Jurgaitis. Po metų muzikos instrumentus teko kraustyti į naujai atidarytus kultūros namus. Čia buvo įsteigta dar viena – Fortepijono – klasė. Skambinti pianinu vaikus mokė Vilhelmas Jonas Pupius, vėliau – Valerija Sasnovskaja, Regina Bartkienė, Vlada Deveikienė. Kultūros namuose pradėjus burtis saviveiklininkams ir augant Muzikos mokyklos kolektyvui, tapo sunku išsitekti po vienu stogu, tad mokytojams ir mokiniams teko kraustytis į patalpas senosios pirties pastate, adresu Rungos g. 10, vėliau į patalpas antrame aukšte, kur dabar veikia baldų parduotuvė. Lagaminų kilnojimo metas ilgesniam laikui nutrūko 1972-aisiais, kai muzikos mokykla apsistojo Rungos g. 22 namo pirmame aukšte, kur dabar įsikūrusios įvairios įmonės, partijų būstinės. Šios, mokyklai itin reikalingos, patalpos buvo skirtos daug dėl to dirbusio mokytojo Juliaus Jurgaičio pastangomis, o suremontuotos remiant tuometiniam elektrinės direktoriui Pranui Noreikai ir kitiems elektrinės viršininkams.

Kitas Elektrėnų meno mokyklos gyvavimo etapas prasidėjo 1980-ųjų spalio mėnesį, kai Elektrėnų muzikos mokykla buvo atskirta nuo Vievio muzikos mokyklos, joje tuomet mokėsi daugiau kaip šimtas moksleivių. Po šios pertvarkos mokykla dar šiek tiek prasiplėtė. Padedant elektrinės vadovybei buvo įsigyta baldų, instrumentų, įkurta muzikinė biblioteka.

1999 m. direktoriaus Evaldo Petkevičiaus iniciatyva mokykloje buvo įsteigtas ir pradėjo veiklą Dailės skyrius. Tad po metų Elektrėnų muzikos mokykla tapo Elektrėnų meno mokykla.

Prieš 16 metų Elektrėnų meno mokykla dar kartą persikraustė, tąkart – į buvusios Elektrėnų vidurinės mokyklos III korpusą Rungos gatvėje, kur veikia iki šių dienų. Šiose patalpose vietos užtenka Muzikos ir Dailės skyriams. Bendruomenė turi nedidelę, tačiau jaukią 100 vietų salę koncertams ir renginiams.

Pradžioje suskambo akordeonas

Pirmasis instrumentas, kurio garsas nuskambėjo Elektrėnų filiale, buvo akordeonas, vėliau smuikas. Tačiau augančiame mieste sparčiai augo ir meno kalvė, pasipildydama vis naujais veidais ir garsais. 1968-aisias mokykloje dirbti pradėjo smuikininkė Virginija Bakutienė su vyru violončelininku Algirdu. Taigi netrukus buvo atidarytos Violončelės ir Kontraboso klasės.

„Į mokyklą atėjo dirbti nauji darbštūs, kūrybingi mokytojai. Kasmet Elektrėnų muzikinis gyvenimas darėsi vis aktyvesnis, mokyklos mokiniai ir pedagogai surengdavo vis daugiau koncertų“, – prisiminimais knygelėje „Elektrėnų meno mokyklos ištakos“ dalinasi viena pirmųjų mokyklos mokytojų Rita Jurgaitienė. Anksčiau už Virginiją ir Algirdą mokykloje pradėjo dirbti tik mokytoja Regina Bartkienė, kuri vaikus moko dainuoti ir skambinti fortepijonu nuo 1967-ųjų iki šiol.

Nuo 1980 metų, kai mokykla tapo savarankiška, buvo pradėtas vesti mokyklos albumas. Iš šio albumo nuotraukų žvelgia daugybė žinomų elektrėniškių, kurie baigė Elektrėnų meno mokyklą. Vienas pirmųjų mokyklą baigė žinomas politinis veikėjas, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Viktoras Valiušis. Pirmosios laidos sąraše įrašyta Elektrėnų gimnazijos „Versmė“ mokytojo Arūno Pliskausko pavardė, antrosios laidos sąraše – Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Veronika Sadauskienė (Puidokaitė), dabartiniai Meno mokyklos mokytojai: Gaiva Židonytė, Auksuolė Merkienė (Šarūnaitė), Jūratė Špikienė (Jurkevičiūtė), Aurimas Medzikauskas ir kt.

Norėtų turėti metraštį

Nuo 1994 metų Elektrėnų meno mokyklai vadovauja vieviškis, Vievio muzikos mokyklos auklėtinis Evaldas Petkevičius. Direktorius gali daug papasakoti apie Elektrėnų meno mokyklos veiklą pastaruosius du dešimtmečius, apie atsidavusius mokytojus, apie gabius vaikus, kurie pasirinko muzikos, dailės kelius ar užima pagarbos vertas pareigas. Jam direktoriaujant septintus metus, padedant merui Kęstučiui Vaitukaičiui, Meno mokykla persikėlė į kitą, buvusios Elektrėnų vidurinės mokyklos, Rungos g. 5, pastatą. Jis projektavo klasių išdėstymą bei pritaikymą meno mokyklos reikmėms (kartu su pavaduotoju ugdymui Kęstučiu Eugenijumi Vasilavičiumi), prižiūrėjo mokyklos renovacijos eigą. Pasibaigus renovacijai ir labai pagerėjus mokymosi sąlygoms, džiaugėsi kad žymiai išaugo norinčių mokytis mokinių skaičius, o sparnus į gyvenimą iškėlė daugybė mokyklos mokinių. Tačiau direktoriui liūdna, kad Elektrėnų meno mokykloje nebuvo tradicijos vesti metraštį, kokį niekieno neprašyta vedė Albina Dmukauskienė. Iki 2002 metų mokyklos gyvenimą aprašė Rita Jurgaitienė. Dalis mokyklą baigusių kartų nuotraukų su pavardėmis susegta į albumą, tačiau seka nutrūksta, trūksta įrašų. Tik fragmentais užrašyta Elektrėnų meno mokyklos istorija, daugybė nuotraukų laukia, kol bus suarchyvuotos. Direktorius tiki, kad atsiras entuziastų, kurie sudės mokyklos istoriją į knygą, o mes viliamės, kad projektas „Meno mokyklos – kultūriniai regionų židiniai“ padės Elektrėnų meno mokyklai sudėlioti mokyklos istorijos mozaiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų