Matuko tragedijos atgarsiai Elektrėnuose

Matuko tragedijos atgarsiai Elektrėnuose

Julija KIRKILIENĖ

Kai šią savaitę visa Lietuva verkė ir degino žvakutes dėl patėvio užmušto Matuko, elektrėniškiai gyrė tarnybas, apsaugojusias Neringos vaikus. Prieš pusmetį Elektrėnų savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, medikai surado visus reikalingus įstatymus ir jų nepažeisdami Neringos vaikus nuo smurto apsaugojo. Kėdainiuose reikėjo pritaikyti vieną įstatymą – dėl smurto artimoje aplinkoje – ir smurtautoją nuo šeimos atskirti.

Užteko vieno įstatymo

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė sako, kad atskiriant Neringos vaikus užteko pasinaudoti vienu įstatymu – smurtas artimoje aplinkoje. Socialinė darbuotoja, atėjusi į namus, rado vieną vaiką verkiantį ir nuo smūgių besislepiantį po antklode. Berniukui ant smilkinio matėsi mušimo laidu randas, vaikas prašė darbuotojos jo nepalikti, nes jai išėjus, mama vėl gali jį mušti. Į namus atskubėjus vaiko teisių apsaugos specialistei ir policijos darbuotojams, vaikai (ir broliukas) nuo smurtautojos buvo atskirti, apgyvendinti globos namuose, nes abiejų vaikų tėvai gyvena užsienyje, o smurtautoja uždaryta į areštinę.

Pasak A. Jaseliūnės, Neringos atvejis išskirtinis tuo, kad moteris nepiktnaudžiauja alkoholiu, bet neturi socialinių įgūdžių vaikų auklėjimui. Didžioji bėda ta, kad moteris savo problemos nepripažįsta, su tarnybomis nebendrauja, tik skundais užvertė visas valstybines institucijas, kurios kaip susitarusios atsako: Elektrėnų tarnybos jokių įstatymų nepažeidė.

Statistika                                                                      

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, 2016 metais savivaldybėje užregistruoti 56 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Iš jų 45 atvejai, kai smurtas vyko vaikų akivaizdoje. 11 atvejų vaikai galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, iš jų 9 atvejai nuo artimųjų, du atvejai, kai smurtavo svetimi asmenys. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai visais minėtais atvejais bendravo su nukentėjusių vaikų tėvais, jiems buvo pasiūlyta su vaiku lankyti psichologo konsultacijas Elektrėnų socialinių paslaugų centre arba psichologinės pagalbos kreiptis pas mokyklos psichologus. Deja, pasiūlymais pasinaudojo tik dviejų vaikų tėvai. Dėl kitų dviejų atvejų vaikams nustatyta globa, o dėl smurtautojų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dvi šeimos įspėtos, pravesti prevenciniai pokalbiai, šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaikams suteikta psichologinė pagalba. 3 atvejai, kai smurtas prieš vaiką buvo panaudotas socialinės rizikos šeimose, vienam tėvui dėl dviejų vaikų teismo paskirti bendravimo su vaikais tobulinimo kursai. 1 atvejis, kai tėvas Skyriuje įspėtas, šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįrašyta, nes dukrai iki pilnametystės buvo likęs mėnuo, psichologo paslaugų jaunuolė atsisakė. 1 atvejis, kai globojamas vaikas smurtą patyrė nuo pilnamečio brolio, trumpam atvykusio aplankyti. Globėjas nedelsė ir kreipėsi į institucijas, vaikui buvo suteikta socialinė pagalba.

A. Jaseliūnė sako, kad vaikai psichologinį smurtą dažniausiai patiria kilus konfliktui tarp tėvų (tėvai dažniausiai būna neblaivūs).   Priklausomai nuo situacijos – vienos šeimos įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, su kitomis pravesti prevenciniai pokalbiai, jos įspėtos, rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas. Kadangi smurtas dažniausiai įvyksta greta girtavimo, įtraukimo į socialinės rizikos šeimų apskaitą priežastis dažniausiai traktuojama kaip girtavimas. Beveik visi smurto artimoje aplinkoje atvejai šeimoje užfiksuoti policijos pareigūnų.

„Siekdami išvengti tokių ar panašių tragedijų kaip Kėdainiuose, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai visad reaguos į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, esant pagrindui įrašys šeimas į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kad joms būtų teikiamos socialinės paslaugos, o esant smurtui prieš vaikus, imsis visų būtinų vaiko apsaugos priemonių: dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, globos vaikams nustatymo, psichologinių paslaugų vaikams suteikimo, sieks, kad visi specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, tinkamai reaguotų į galimus vaiko teisių pažeidimus“,- žada A. Jaseliūnė.

Geriau suklysti

Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij irgi sujaudintas šios savaitės įvykių dėl vaiko nužudymo, jo nuomone, geriau atskyrus vaiką nuo smurtautojo būtų suklysta, nei neatskyrus atsitiktų nelaimė. Dėl Neringos vaikų komisaras sako, kad socialinei darbuotojai, principingai atlikusiai savo darbą, reikėtų įteikti padėką. Juk motina vaiką daužė laidu, o jei netyčia tuo laidu vaiką už kaklo būtų patraukusi?

Apie smurtą šeimoje pareigūnai informaciją dažniausiai gauna iš ugdymo įstaigų, bet kaimynai nėra labai aktyvūs. Komisaras prašo žmonių policiją kviesti, nebijant, kad įtarimai nepasiteisins. Geriau iškviesti pareigūnus suklydus, nei būti abejingiems. „Ten, kur smurtaujama prie vaikų ar senų žmonių, – reaguojame žaibiškai“,- sako A. Grudinskij ir pagyrė savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur skambinti galima bet kuriuo paros metu ir vaiko atskyrimą nuo smurtautojo spręsti vietoje ir greitai. Didžiausia smurto artimoje aplinkoje problema, pasak komisaro, yra besiskiriančios šeimos, dėl savo įnorių vaikus laikančios įkaitais, ir įvairūs sugyventiniai, kurių nusikaltimus– ar dėl meilės didesnės nei vaikui, ar dėl baimės – vaikų motinos dažnai glaisto. Dar vieną problemą įvardino komisaras – prokurorų darbą. Pavyzdžiui, savivaldybėje buvo atvejis, kai iš vyro buvo atimti vaikai, o jis už kitą smurtą – prieš policijos pareigūnus – nuo bausmės buvo atleistas motyvuojant, kad jis turi šeimą ir vaikus. O kiek tokių atvejų, kai policininkai sulaiko įtariamąjį, surenka įrodymus, bet nusikaltėlis paleidžiamas dėl neva įrodymų trūkumo. Taip atsitiko ir Kėdainiuose.

Be smurto

Po nelaimės sukrutus visoms šalies tarnyboms, dažnai kalbama apie tai, kad norint vaikus nuo smurtautojų atskirti, vaikų nėra kur apgyvendinti. Elektrėnų savivaldybėje Beižionių vaikų globos namai skriaudžiamus vaikus priimti yra pasiruošę nuolatos. Ir Neringos atveju – kadangi vaikai gyveno tik su mama, kuri smurtavo, vaikus teko apgyvendinti globos namuose. Kaip sako Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas, vaikai globos namuose adaptavosi gerai: yra prižiūrimi medikų, vienas lanko mokyklą, kitas – vaikų darželį. Apgyvendinus globos namuose, vaikams buvo nustatyta mažakraujystė, sugedę dantukai. Dabar vaikai yra sveiki, judrūs. Berniukai gyvena viename kambaryje tik dviese. Vaikai esą atviri, bendraujantys, turintys daug užklasinės veiklos. Penktadieniais globos namų transportu jie atvežami į Elektrėnus pas gimines, o sekmadieniais, sako direktorius, vaikai pradeda skambinti ir klausinėti: kada atvažiuosite paimti mūsų? Neringa vaikus lanko nedažnai, dažniau paskambina telefonu. Didžiausia bėda, sako direktorius, kad Neringa savo energiją, kurią reikėtų išnaudoti bendravimui su vaikais, naudoja skundų rašymams ir intrigų ieškojimams. „Laikas viską sudėlios į vietas“,- mano direktorius. Jo darbas yra užtikrinti, kad vaikai būtų saugūs, turėtų užsiėmimų, gerai mokytųsi, nebūtų užguiti, pasitikėtų savimi. Ir kuo dažniau jis bendrauja su Neringa, tuo dažniau susidaro nuomonę, kad tarnybos, vaikus atskirdamos nuo smurtaujančios mamos, pasielgė teisingai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų