Trečiasis Drakono laivų festivalis – puikūs įspūdžiai ir noras sugrįžti kitąmet

Visos 22 komandos sunkiai tilpo į kadrą

Deimantė Jančiūnaitė

Savaitgalį Vievyje praūžė jau tradicija tapęs, trečiąjį kartą miesto ežere vykstantis Drakono laivų festivalis. Renginio organizatorius, mero patarėjas Gintaras Jančiauskas renginio atidarymo kalboje džiaugėsi, kad šis festivalis ne tik pritraukė regioninę žiniasklaidą, bet ir nacionalinę. Jau tos dienos vakaro žiniose tautiečiai galėjo stebėti LNK ir LRT televizijų paruoštus reportažus iš tą dieną Vievyje vykusio renginio. Tačiau apie viską papasakosiu nuo pradžių.

Kai jau atrodė, kad renginys baigėsi net neprasidėjęs
Šeštadienio rytas. Daugelį iš mū­sų pažadino žaibai, griaustinis ir lyg iš kibiro lyjantis lietus. Dažniausiai per kiekvieną audrą Elektrėnai virsta vienu dideliu vandens telkiniu: žmonės socialiniuose tinkluose dalijosi užlietomis gatvėmis, „skęstančiu“ „Ąžuolyno“ stadionu. Atrodė, kad ir Vievio festivalis nuplauks šuniui ant uodegos. Tačiau audra aprimo, lietus nustojo lyti ir liko valanda pasiruošti Vievio Drakono laivų festivalio atidarymui.

Renginio atidarymas
Šis festivalis buvo pradėtas iškilminga dalyvių eisena. Jame dalyvavo 22 komandos. Penkios iš jų moterų: „Pasaka“, „Pikų damos“, „Super Life“, „Atom“ ir „Elektrėnų jaunimo centras“. Vyrų taip pat 5: „Super Life“, „Siesikai“, „Briedis“, „Atom“, „Odisėjas“. Ir vienuolika mišrių: „Eko bazė“, „Plastiksė“, „Būties Virsmas“, „Pylimų bendruomenė“, „Super Life 1“, „Super Life 2“, „Ai gerai“, „Kietaviškiečiai“, „Beižionių bendruomenė“, „Oranžinis drakonas“, „Odisėjas“. Šios komandos­ buvo ne tik mūsų savivaldybės, bet ir iš Širvintų, Visagino, Siesikų (Ukmergės raj. savivaldybė). Žinoma, prieš varžybas reikia apšilti, todėl mankštą vedė Elektrėnų sveikuolių klubas. Prieš startą komandos turėjo prisistatyti – dauguma iš jų pasirinko skanduotes, o Elektrėnų lopšelio-darželio „Pasaka“ komanda susirinkusiems dovanojo šokį. Po to prasidėjo kiekvienos grupės atrankiniai etapai, vėliau pusfinaliai, kuriuo­se I ir II vietą laimėjusios komandos susitiko finaluose. Per šią dieną iš viso žiūrovai galėjo stebėti net 17 plaukimų.

Ne tik varžybos, bet tikras festivalis
Nors žiūrovų akį kaustė Drakono laivų rungtynės, tačiau renginio organizatoriai pasirūpino, kad vieviškiams, varžybų dalyviams ir kitų miestų svečiams nieko netrūktų: norintys galėjo pasimasažuoti Elek­trėnų profesinio mokymo centro palapinėje, nusifotografuoti prisiminimui fotobudelėje. Vaikai galėjo lavinti futbolo įgūdžius kartu su sporto klubo „Odisėjas“ treneriais. Visi smalsaujantys turėjo progą išbandyti savo jėgas ant irklenčių, padedami Eglės Vankevičės. Renginio dieną visus linksmino Vievio kultūros centro džiazo orkestras (vadovas R. Butkevičius). Lietuvos Raudonojo kryžiaus palapinėje irgi buvo gausu lankytojų. Žmonės alkį galėjo numalšinti kareiviška koše, cukraus vata, įvairiais gėrimais. Prieš pagrindinį mišriųjų komandų finalą savo pasirodymą surengė „Helicopter.lt“ komandos sraigtasparnio pilotas Arminas Petrauskas. Visų dalyvių saugumu rūpinosi žvejų ­klubas „Elektrėnų tritonas“.
Visos dalyvaujančios komandos buvo puikios. Visi pasipuošę vienoda komandine apranga, kupini geros nuotaikos. Kaip sakė renginio dalyviai, čia Vievyje nesijautė konkurencijos – visi buvo draugiški, vienas kitą palaikantys. Išskirtinumu pasižymėjo Elektrėnų lopšelio-darželio „Pasaka“ moterų kolektyvas – jų būgnininkė, pasipuošusi išskirtine kepure, atrodė lyg tikra Pasaka. Nusprendžiau pakalbinti šio lopšelio-darželio direktorę Sigitą Lapkauskienę, kuri mielai pasidalijo savo mintimis:
Mūsų komandą sudaro bend­ruomenė: mokytojai, techninis personalas, tėvai. Sugalvojome sudalyvauti ir pavyko visai neblogai. Susiruošėme ekspromtu – daugiau buvo tik žodiniai apsitarimai, pa­plaukti drauge pabandėme tik vieną treniruotę. Toks mūsų „pirmas blynas“, bet, manau, jis visai neblogas. Nors vasara – atostogų metas, dėkoju tiems, kurie pasiryžo, atidėjo asmeninius reikalus, pasiaukojo dėl šio renginio.

Vienas iš organizatorių – ži­nomas Lietuvos sportininkas, olimpiadų dalyvis
Pertraukoje tarp startų turėjau progą pakalbinti daugkartinį pasaulio ir Europos čempionatų laimėtoją ir prizininką, kanojininką, vieną iš pagrindinių Vievio Drakono laivų festivalio organizatorių, šio sporto entuziastą Jevgenijų Šukliną. Jis sutiko plačiau papasakoti ne tik apie šį festivalį Vievyje, bet ir kitus jo or­ganizuojamus renginius:
Organizuojame nemažai tokio tipo festivalių. Noriu pasakyti, kad liepos 27-ąją dieną Visagine įvyks jau dešimtasis, jubiliejinis Drakono laivų renginys. Jau dešimt metų mes jį organizuojame. Net per COVID-19 pandemiją mes jo nepraleidome. Vievyje šį festivalį organizuojame jau 3-jį kartą, dar padedame ir Lentvaryje. Taigi, tokio tipo festivalių yra nemažai. Kiekvienais metais norinčiųjų dalyvauti yra vis daugiau ir daugiau. Tai džiugina, nes šis irklavimas yra skirtas kiekvienam. Čia vienoje įguloje gali susėsti šeimos, darbo kolektyvai ir taip pajausti komandinę dvasią. Aš tai vadinu ne sportu, o festivaliu, socialiniu projektu, padedančiu komandoms susivienyti. Kada dalyviai sustoja į starto liniją, jie jau tada tampa viena komanda. Per tuos dešimt metų nei vieno karto nebuvo, kad orai sugadintų mums festivalį. Būdavo taip, kad gąsdina iki paskutinės minutės, bet kai pirmą kartą būgnas būna sumuštas per pirmąjį plaukimą, tai iškart lietus sustodavo ir tik po apdovanojimų pradėdavo vėl lyti. Nežinau, gal mus saugo kažkokie drakonai. Bet per visą laiką nei vienas festivalis dėl blogų oro sąlygų nebuvo sugadintas ar net sustabdytas. Organizuojant šį trečiąjį festivalį Vievyje, yra malonu, kad komandos pačios susiburia, nori dalyvauti. Kai organizuoji pirmą kartą, reikia kiekvieną komandą įkalbinėti, paaiškinti, kodėl jos turėtų čia pasirodyti. Dabar čia susirinkusios komandos žino, kad gaus teigiamų emocijų ir gerai praleis laiką. Malonu, kad Vievis visą laiką šiltai priima mūsų organizacinę komandą. Per tą laiką susidraugavome su šio miestelio bendruomene – su visais esam draugai, pažįstami. O mes atsidėkodami stengiamės visada atvažiuoti čia. Turbūt šio renginio sėkmės paslaptis yra geras, kokybiškas organizavimas. Aš, kaip profesionalus sportininkas, noriu, kad festivalio programa būtų sklandi, lygiai taip pat kaip ir profesionaliame sporte – kad viskas būtų laiku, plaukimas po plaukimo, kad nebūtų kažkokių neaiškumų. Čia komandos žino, kur kas vyksta, dalyviai tampa lyg profesionalūs sportininkai. Tai yra mūsų pareiga. Be to, prie renginio sėkmės prisideda ir rėmėjai, nes be jų nieko nebūtų. Todėl jiems sakome labai ačiū. Mums belieka pravesti šį renginį, kad komandos liktų patenkintos.

Plaukimų finalo rezultatai
Moterų grupė: Auksas – „Atom“, Sidabras – „Super Life“, Bronza – „Pikų damos“.
Vyrų grupė: Auksas – „Super Life“, Sidabras – „Odisėjas“, Bronza – „Atom“. Mišri grupė: Auksas – „Super Life II“, Sidabras – „Odisėjas“, Bronza – „Super Life I“.
Kiekvienos nugalėjusios gru­­pės atstovai sutiko pasi­da­linti savo įspūdžiais kartu su „Elektrėnų ­kronikos“ skaitytojais.
Moterų rungtyje laimėjusios komandos „Atom“ iš Visagino kapitonė:
Mes esame Ignalinos atominės elektrinės komanda. Visi esame bendradarbiai. Susibūrėme prieš po­rą metų. Tokiuose festivaliuose išbandome savo jėgas. Šiandien anks­ti kėlėmės, išvažiavome po aštuonių dvidešimt. Kelionė buvo puiki, važiavome pro Maišiagalą, bet vienu momentu prasidėjo labai stiprus lietus, pylė lyg iš kibiro. Jau galvojome, kad nepavyks čia sudalyvauti. Bet viskas gerai. Dėl to esame labai laimingos. Mūsų emocijos nugalėjus yra labai puikios, mes labai džiaugiamės, kad laimėjome. Smagu, faina būti čia. Tikėkimės, kad tai yra ne paskutinis kartas. Dalyvauti tokiose varžybose yra smagu dėl adrenalino, komandinės dvasios – čia yra visi už vieną. Šiais metais dar turėsime tokio tipo varžybų: kitą savaitę Daugpilyje, o liepos 27 mūsų mieste Visagine. Atvažiuokit, bus smagu!

Vienas iš komandos „Super Life“, kuri vyrų rungtyje laimėjo pirmąją vietą, narių Gintaras sutiko pasidalinti savo emocijomis po laimėjimo:
Tai jau antras mano interviu šiandien. Emocijos labai geros. Linkiu kiekvienam sportuoti ir laimėti. Mūsų komandą sudaro bendradarbiai, draugai. Visi susirenkam treniruotis ir taip aktyviai leidžiame laisvalaikį. Aš, šiaip, tik mėnesį lankau ir tai buvo mano pirmosios varžybos. Mano komanda važiuoja varžytis ir į kitus miestus, šalis – Latviją, Šiaulius, Kauną, Lentvarį.

Vievio irkluotojų klubo „Super Life“ vadovas Viktoras Granickis, vi­sų narių tituluojamas kaip komandos dvasia, pagrindinis variklis.
Prairklavome vieną festivalį, prairklavome kitą, užkabino mus, patiko. Kilo tokia mintis, radome entuziastų, kurie mus palaikė. Su­simetėm pinigėlių, nusipirkom laivą irkluojam, treniruojamės, rimtai ruošiamės. Va, ir viskas. Pagrindinės mūsų sėkmės paslaptys yra noras, užsidegimas, draugystė.

Apdovanojimai
Prizų įteikimo ceremoniją pra­dėjo Elektrėnų sveikuolių klubas energingu šokiu. Sveikinimo žodį visiems susirinkusiems tarė ir meras Gediminas Ratkevičius teigdamas, kad visi čia esantys dalyviai ir žiūrovai pasiekė bendrą pergalę – tai, kad visų širdys plakė vienu ritmu. Meras savo kalboje buvo įsitikinęs, kad jeigu Lietuva plaks vienu ritmu, kaip tai buvo ir Vievyje, tai niekas šalies vienybės nenugalės. Komandas, laimėjusias prizines vietas, medaliais apdovanojo meras, vicemerai – Inga Kartenienė, Marius Urvakis, mero patarėjas Gintaras Jančiauskas, Vievio seniūnė Kristina Vitartė. ­Pirmos vietos laimėtojams buvo įteiktos įspūdingos taurės.

Įspūdžiai po renginio
Vienas iš pagrindinių Vievio Drakono laivų festivalio orga­nizatorių, mero patarėjas Gintaras Jančiauskas pasidalijo savo emocijomis apie renginį po ką tik praūžusios apdovanojimų ceremonijos:
Šis renginys visada pareikalauja daug sveikatos, laiko, tenka aukoti šeimos laisvalaikį, bet labai džiaugiuosi, kad jis įvyko. Iš tikrųjų, organizavimas atima daug laiko – pasiruošimas vyksta apie pusę metų – komandų, rėmėjų paieška, visokie techniniai dalykai. Turi viską suvaldyti. Šį renginį organizavau kartu su sporto klubu „Odisėjas“, asociacija „Šuklino Olimpinis sporto centras“, VšĮ „Moderni karta“. Oras iš ryto truputį pagąsdino, bet mes tik sušlapome. Svarsčiau, ar važiuo­ti man rengtis kitų drabužių į namus ar ne. Sėdau į mašiną ir vėl lietus. Galvoju, ne, jei visi lieka, tai ir aš iki galo. Taigi, oras šiek tiek išgąsdino, bet turėjome laiko limitą ir jis pasiteisino. Ačiū Dievui, kad gavome gerą orą. Aš esu tikintis žmogus, ir dėkoju Viešpačiui už viską. O lietaus buvo tiek, kiek jo reikėjo, o paskui visi dalyvavo šiame festivalyje.
Ir aš ten buvau – visą dieną praleidau gryname ore, patogiai įsitaisiusi ant „Plastikės“ sėdmaišio palaikiau kiekvieną komandą. Ragavau kareiviškos košės, „Pasvalio“ giros. Pasidariau atminčiai nuotrauką fotobudelėje, gražiai įdegiau. Šauniai praėjo trečiasis Vievio Drakono laivų festivalis. Kitais metais, mieli skaitytojai, būtinai atvažiuokit!