Tolimas artimas karas

Julija Kirkilienė

Jei mano mokslų laikais sužinodavome informaciją, kad kažkas kariauja Izraelyje, mums atrodė, kad tai vyksta labai toli ir mūsų neliečia. Dabar gyvename laikotarpiu, kai mąstyti reikia globaliai, o veikti – lokaliai. Tokias pamo­kas mums duoda beprasmiai karai, nes kiekvienoje kariaujančio­je šalyje gyvena mūsų artimieji. O nekariaujančioms šalims elektroniniais laiškais primenama, kad karas bet kurią akimirką įsižiebti gali bet kurioje vietoje. Elektroniniai laiškai apie neva įvyksiančius sprogimus neaplenkė ir mūsų sa­vivaldybės. Pasidomėjome, ar mū­sų savivaldybė šiuolaikiniams ekstremaliems įvykiams yra pasiruošusi…

Laiškų ataka
Spalio 7 dieną prasidėjęs karas Izraelyje netrukus palietė Elektrėnus. Tarp piligrimų Izraelyje dėl atidedamų skrydžių užstrigusi buvo ir grupė elektrėniškių kartu su kunigu Gintu Petkevičiumi. Kaip interviu LRT sakė kun. Gintas, jie turėję galimybę patirti, kodėl Jėzui skaudėjo, kodėl jis žydams sakė: „Mylėkite vieni kitus, na, kodėl negalite rūpintis vieni kitais, suprasti vienas kito?“. Piligrimai jau sėkmingai grįžo į taikią Lietuvą. Bet Lietuvą penktadienį, spalio 13-o­sios ryte, atakavo elektroniniai laiškai su grasinimais apie padėtus sprogmenis. Dauguma savivaldybės mokymosi įstaigų gavo elektroninius laiškus, rašytus rusų kalba, kad jų įstaigoje nurodytu laiku įvyks sprogimas. Mokyklų ir darželių vadovai ryte laiškus perskaitė ir apie jų turinį informavo policiją ir savivaldybės vadovus. Laiškuose buvo nurodytas laikas, kada sprogimas turėtų įvykti. Penktadienio priešpietę savivaldybės administracija organizavo nuotolinį įstaigų vadovų pasitarimą ir nurodė, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Laiškų ataka pavadinta kibernetine ataka. Pagal kai kurių įstaigų vadovų informaciją, policija darė patikrinimus, o ugdymo įstaigos buvo evakuo­tos. Darželiuose – lopšeliuose sunkiausia evakuoti buvo lopšelinukus. Mažiukai patys dar neapsirengia, be to, evakuotis teko pietų miego metu, todėl vaikai buvo irzlūs. Dėl gautų laiškų problemų turėjo ir policininkai: jauni pareigūnai nemoka rusų kalbos, todėl tekstui išsiversti į lietuvių k. prireikė Google vertėjo.

Mero komentaras
Kaip į situaciją reagavo savi­valdybės administracija, komentavo meras Gediminas Ratkevičius:
Spalio 13 d. naktį Elektrėnų sa­vivaldybės švietimo įstaigos pradėjo gauti elektroninius laiškus apie padėtus sprogmenis. Tas kartojosi spalio 16, 17,18 dienomis. Visos įstaigos apie laiškus spalio 13 ir 16 dienomis pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Policija apsilankė visose įstaigose, iš kurių buvo gauti pranešimai. Įtarimų sukeliančių daiktų niekur nerasta. Pirmą gra­sinimų dieną netrūko chaoso, nes iš valstybinių institucijų buvo gaunamos skirtingos rekomendacijos (vienos siūlė evakuotis (ŠMM ir VRM), kitos (Krizių valdymo centras) – tęsti ugdymo procesą), todėl ir ugdymo įstaigos reagavo skirtingai. Nors kibernetikos saugos specialisto Mariaus Pereščiaus vertinimu tokia įstaigų veikla nebuvo kritinė (jo manymu, evakuacija nebuvo reikalinga, bet, kas tai padarė, turėjo realią galimybę organizuoti neplanuotas pratybas). Pasimokę iš penktadienio situacijos, pirmadienį su Elektrėnų Ekstemalių situacijų operacijų valdymo centro nariais 8.00 susirinkę vertinome gautą informaciją, 8.40 pasikvietėme policijos viršininką, 10.00 sukvietėme visų įstaigų vadovus, nusprendėme neperkelti atsakomybės įstaigų vadovams, o pavedėme jiems organizuoti patalpų palikimą nuo 11.45 iki 12.30, nes buvo aiškus galimos grėsmės momentas. Kitas dienas grasinimai kartojosi, bet jie buvo mažiau konkretūs. Visos įstaigos veikė pagal atnaujintas ir sukonkretintas policijos rekomendacijas (apie laiškus informavo policiją, ugdymo ir veiklos nenutraukė). Mūsų savivaldybėje operacija „Skydas“ nebuvo įvesta.
Kameromis stebimos Semeliš­kių, „Versmės“ ir Vievio gimnazijų, Kietaviškių ir „Ąžuolyno“ progim­nazijų bei Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos. Ne visos ugdymo įstaigos yra aptvertos tvoromis, trūksta 3385 m tvoros. Iki šiol tai nebuvo padaryta todėl, kad nėra tokio reikalavimo, o investicijos yra nukreiptos į tai, kas yra privaloma, nes ir čia jų labai trūksta. Iniciatyva valstybei pagelbėti savivaldybėms šiuo klausimu yra sveikintina. To­kios pagalbos neatsisakytume. Ar tvora gelbėtų? Iš dalies taip, nes tai vis tik yra šioks toks barjeras, nors ir lengvai įveikiamas (pagalvokite – kam šiais laikais ateitų į galvą nešti sprogmenis į mokyklas per įvairias tvoras ir stebėjimo kameras, kai gyvename dronų amžiuje?).

Savivaldybės administracija informuoja
Savivaldybės Teisės ir personalo administravimo skyriuje Parengties pareigūno pareigas užima Dainius Kochanskas, atsakingas už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje, jų prevenciją ir šios veiklos koordinavimą. Jo klausėme: 1. Ar nuo spalio 13 d., kai buvo gauti pirmieji grasinantys laiškai, buvo susirinkusi Ekstremalių situacijų valdymo komisija? 2. Kokias svarbiausias rekomendacijas apie ekstremalias situacijas turi žinoti gyventojai? 3. Ar apie ekstremalių situacijų valdymą buvo pravesti mokymai pedagogams, medikams, kitiems valstybės tarnautojams?

Parengties pareigūnas atsakė:
Spalio 13, 16, 17 ir 18 dienomis visoje šalyje dalis savivaldybių švietimo, kultūros ir kitų įstaigų gavo grasinančio pobūdžio (susprogdinti pastatus) pranešimus, išsiųstus el. paštu. Šiuos pranešimus gavo ir dalis mūsų savivaldybės švietimo, kultūros ir kitų įstaigų (toliau – įstaigos). Pranešimai buvo siunčiami naktį.
Nustatyta tvarka savivaldybės įstaigos apie gaunamus grasinančio pobūdžio pranešimus infor­muo­davo savivaldybės administraciją ir Bendrąjį pagalbos centrą bei vykdė atsakingų institucijų teikiamas rekomendacijas. Kiekvieną dieną į pasitarimus rinkosi Elektrėnų sa­vivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nariai, meras. Pasitarimų metu buvo vertinama ir analizuojama situacija, nuolatinis ryšys buvo palaikomas su Elektrėnų policijos komisariato vadovu. Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras teikė rekomendacijas, kaip elgtis, gavus grasinančio pobūdžio pranešimus, kibernetinės atakos metu. Ši informacija buvo teikiama savivaldybės įstaigoms. Spalio 16 d. įvyko savivaldybės ESOC narių, mero pasitarimas su įstaigų atstovais, kurio metu buvo analizuojama situacija ir, įvertinus tuo metu pateiktas atsakingų institucijų rekomendacijas bei įvertinus situaciją, buvo priimtas sprendimas pavesti įstaigų vadovams, nekeliant panikos, laikinai iš pastatų išvesti visus asmenis saugiu atstumu. Informacija apie susidariusią situaciją ir priimamus veiksmus skelbiama šalies visuomenės informacijos priemonėse, institucijų oficialiuose interneto tinklalapiuo­se, taip pat savivaldybės interneto tinklalapyje, savivaldybės „Face­book“ paskyroje. Daugiau informacijos apie ekstremaliąsias situacijas, gy­ventojų pasiruošimą ir siūlomą elgesį ekstremaliųjų situacijų metu galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklalapyje adresu www.lt72.lt.
Šiuo metu įstaigoms rekomenduojama vadovautis atnaujintomis rekomendacijomis, gavus grasinančio pobūdžio pranešimą, konsul­tuotis su policija, nurodytu telefonu, nenutraukti vykdomų veikų. Skubiu pagalbos telefonu 112 skambinti tik tuomet, jei apžiūrėjus patalpas ir teritoriją, randamas įtartinas objektas.
Pagal galiojančius teisės aktų reikalavimų kriterijus, dauguma savivaldybės švietimo, gydymo, kul­tūros ir kitų įstaigų įpareigotos vykdyti civilinės saugos funkcijas, t. y. turi parengtus ir patvirtintus Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose yra įvertintos grėsmės ir numatyti veiksmai, susidarius tam tikrai ekstremaliajai situacijai, nustatyta evakavimo tvarka ir kita. Be to, šios įstaigos turi patvirtintus Ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus, kuriuose numatytos prevencinės priemonės, kurias įstaiga turi vykdyti mažinant grėsmių kilimą, taip pat kitos civilinės saugos priemonės. Pagal galiojančius teisės aktus kiekvienais metais įstaigoje turi būti atliekami 2 akademinių valandų civilinės saugos mokymai darbuotojams bei organizuojamos civilinės saugos pratybos. Įstaigų civilinės saugos funkcijos vykdymą atlieka savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas.

Geras praktinis testas
Darius Kuolys, kultūros istorijos tyrinėtojas, rašo, kad tų laiškų siuntinėtojams turėtume būti dė­kingi už tai, kad priminė, jog ekstremaliems įvykiams reikia ruoštis. „Jau antrus metus vyksta karas Ukrainoje, o mokyklos nėra pasiruošu­sios greitoms evakuacijoms. Gavome „praktinį testą“. Kaip ir dauguma praktinių mokymų, nėra pigūs, bet užtat bent efektyvūs“. Seimo narė Silva Lengvinienė socialiniuose tinkluose taip pat suskubo dalintis informacija, kad Seime inicijuos įstatymų pataisas, kurios įpareigotų ugdymo įstaigų steigėjus: „Aptverti teritoriją, kurios įėjimai ir išėjimai būtų nuolat kontroliuojami; Nuolat stebėti teritorijos perimetrą vaizdo kameromis; Užtikrinti, kad ugdymo įstaigų nuolatine apsauga rūpintųsi apsaugos tarnybos; Šviesiu paros metu užtikrinti sargo budėjimą, kuris ne ugdymo laiko metu suteiktų galimybę norintiems gyventojams patekti į sporto aikštynus; Bent kartą per pusmetį surengti mokyklų bendruomenėms mokymus, kurie didintų jų atsparumą esamoms bei būsimoms grėsmėms“.
Šios priemonės duotų galimybę žinoti, ar prieš gaunant pranešimą apie tariamą sprogimo grėsmę kas nors buvo patekęs į teritoriją. Leistų jaustis saugiai, sustiprintų mokyklų bendruomenių atsparu­mą, netrikdytų ugdymo proceso ir neapkrautų mūsų tarnybų pajėgų nukreipiant jų dėmesį nuo kitų savo funkcijų.