Nuo ligos kiekvienos pasauly šiame
Arba vaistas yra, arba jo nėra.
Jei jis yra, tai surasti pabandyk,
Priešingu atveju –
žmogau nenusimink.
Mother Goose (Motina Žąsis)
Kuo sunkesnė žmogaus liga, tuo gilesnis vidinis pasaulis. Visa tai pajutau vadovaudama draugijai „Mes esame“. Mes esame bejėgiai prieš mirtį, bet ji per silpna sunaikinti prisiminimus apie mirusį žmogų. Todėl deimantinės lapkričio rasos ir pilkas liūdesys visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis tarsi diktuoja gyviesiems, kad būtumėm vieni kitiems geri, artimi, pakantūs. Tad gyvenkime draugiškai, nešdami vienas kitam šviesias, kilnias ir laimingas akimirkas. Tačiau tiems, kurių jau nėra, o iš sveikatos draugijos per 21 gyvavimo metus iš šio pasaulio į amžinybę iškeliavo net 26 nariai, atėjus lapkričiui visada juos prisimename ir pagerbiame. Taip ir šių metų spalio 28 d. į būstinę susirinko 18 draugijos narių ir prisiminė mirusius jiems uždegdami atminimo simbolius-žvakutes, deklamuodami eiles, žerdami gražiausius prisiminimus, pagerbdami tylos minute bei sugiedodami Šventojo angelo giesmę. Juk jie, mūsų draugijos nariai, gyveno ne tik sau, bet ir dėl kitų. Todėl tikrai verti pagarbos ir prisiminimų. Reikia paminėti Juozą Kralikauską, Vytautą Kulboką, Genutę Žigutienę, Anatolijų Vlasenką, Veroniką Švedavičienę, Luizą Necelienę, Onutę Mikalauskaitę. Tad ilsėkitės ramiai, o mes atmintį jūsų gerbsime.
Prie išsveikimo didžia dalimi prisideda geros emocijos, fiziniai pratimai bei įvairūs rankdarbių užsiėmimai. Todėl mūsų draugijos narės pravedė edukacinį užsiėmimą „Kol klevai alsuoja vaivorykštės spalvomis“. Į renginį atskubėjome prisirinkę nukritusių klevo lapų. Juos pavertėme gražiausiais gėlių žiedais. Kaip daryti gėles, dalyvius pamokino Onutė Kulbokienė. Visos dalyvės pasigamino gėlių puokštes, kuriomis pasipuoš savo namus. Nerinkome gražiausiai padarytos puokštės, nes visos buvo gražios ir išradingai pagamintos. Padarėme bendrą nuotrauką atminčiai ir jau pradėjome galvoti, koks bus kitas praktinis užsiėmimas. Žinoma, visos norėtų, kad kaip ir kiekvienais metais organizuotumėme verbų rišimo užsiėmimą. Pažadėjau, kad padarysime. O edukacija labai pavyko, visos dalyvės buvo patenkintos, ir sakė, kad gėlių puokštes pasidarys ir namuose. Čia ir yra ne kas kita, kaip gera savijauta ir pabėgimas nuo kasdienybės. O visa tai kartu paėmus – laimė, kuri pasiekiama menkiausiomis priemonėmis. O jeigu nuo konkrečios ligos šiame pasaulyje vaistų nėra, tai yra emocinė pagalba, kuri tikrai yra labai svarbi.
Renginio metu buvo aptarta ir prisiminta išvyka spalio 11 d. į Kauno onkologinių ligų draugijos „Alma“ konferenciją „Draugystės šventė tikėjimo ir vilties kelyje“, kur buvo pasidalinta patirtimi. Renginyje pasirodė mūsų kolektyvas „Smilga“.
Rugsėjo 17 d. turėjome išvyką į Vilnių, į renginį „Įleiskime rudenį į širdis“, kuriame taip pat dainavo „Smilga“, renginį vedė O. Kulbokienė.
Spalio 16 d. vykome į ekskursiją į Jonavos parką, dainų slėnį, dalyvavome renginyje LKRS „Rudens spalvos“, kur taip pat ansamblis „Smilga“ dainavo ir visus džiugino. Renginį taip pat vedė O. Kulbokienė.
Daug elektrėniečių į bibliotekos didžiąją salę sukvietė lektorės-psichoterapeutės Irenos Danilienės paskaita „Jausmų ir emocijų valdymas“. Paskaita pravesta rugsėjo 12 d. Ją organizavome visi draugijos „Mes esame“ nariai. Matosi, kad draugija „Mes esame“ dirba kryptingai, reikšmingai ir daug.
Todėl pasinaudodama proga noriu padėkoti visiems nariams ir pakviesti prisijungti onkologinėmis ligomis sergančius. Kreiptis telefonu +370 652 72 960.
Į savo draugišką ir veiklų būrį būtinai priimsime ir kiek galėdami padėsime.
Visa tai, ką darau, darau labdaringai, be jokio atlygio. Todėl tik jautri širdis viską gali suprasti. Deja, širdies parodyti negali, ir visus darbus tempi iš visų jėgų į priekį. Žinoma, reikia padėkoti visiems, kas nors mažiausia kruopelyte prisideda prie šios veiklos. Juk sveikata svarbesnė už visas kitas gyvenimo dovanas. O liga labai daug pasako, kas mes esame. Ne veltui sakoma, kad sveikas elgeta – laimingesnis už sergantį karalių. Tik širdimi gali suprasti viską gyvenime. Gyvenimas – menas vienas kitą atjausti, neskriausti, padėti, suprasti grožį ir džiaugsmą.
Visiems, kas skaitys, linkiu sėkmės visur ir visada.
Su pagarba Onutė Kulbokienė LKRS pirmininkė