Spalio mėnesio tarybos posėdyje Socialdemokratų partijos frakcijos vardu Audrius Jurgelevičius perskaitė kreipimąsi į merą Kęstutį Vaitukaitį ir administracijos direktorių Gediminą Ratkevičių dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos iniciatyva planuojamo gyvenamųjų vietovių ribų keitimo. Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbti visų seniūnijų gyvenamųjų vietovių teritorijų keitimo planai, dėl kurių socialdemokratams kilo klausimų. Klausimų turi ir gyventojai, bet į konsultacijas, kurios vyks iki lapkričio 29 dienos, neskuba. Paprastai taip būna, kad gyventojai apsižiūri įvykus faktui, kai valdžia gali pasiteisinti atlikusi viską pagal įstatymus, o kad žmonės nepateikė jokių pasiūlymų – patys kalti.
Kas dėl planuojamų ribų keitimo neramina socialdemokratus, klausėme Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko Rimanto Baravyko ir dviejų savivaldybės tarybos narių – Viktorijos Juknevičienės ir Audriaus Jurgelevičiaus.
E.k Ar jau sužinojote, kokios priežastys vertė inicijuoti savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų keitimą?
Rimantas Baravykas: Mero atsakyme vienintele priežastimi įvardinamas būtinumas jas koreguoti taip, kad gyvenamosios vietovės riba sutaptų su sklypų ribomis, keliais ar kitais nekintamais objektais. Šią priežastį puikiai suprantame, tačiau, kodėl planuojami ir kiti, su minėta priežastimi nė kiek nesusiję pokyčiai? Visų pirma kalbu apie ženklios dalies Abromiškių kaimo ir Pastrėvio seniūnijos teritorijų prijungimą prie Elektrėnų miesto. Panašu, kad gyvenamųjų vietovių ribų keitimo sumanytojai nenori aiškiai įvardinti visų savo sumanymo priežasčių, todėl ir toliau lieka klausimas, koks yra tikras šio sumanymo tikslas.
E.k.: Ar iš mero atsakymo paaiškėjo, kodėl ir kokiais kriterijais vadovaujantis faktiškai suskaldomos Abromiškės, dalį kaimo prijungiant prie Elektrėnų miesto?
Audrius Jurgelevičius: Mero teiginys, jog ribos tarp Abromiškių ir Elektrėnų faktiškai neegzistuoja ir kalba eina apie vientisą, betarpiškai urbanizuotą teritoriją, tikrai neįtikina. Tokia logika vadovaujantis, neturėtų likti daugelio ne tik šalia Elektrėnų, bet ir Vievio bei Semeliškių kaimynystėje esančių kaimų. O samprotavimai apie tai, kad šis sprendimas yra socialiai teisingas, nes tiek Elektrėnų, tiek Abromiškių gyventojai naudojasi ta pačia infrastruktūra ir gauna tas pačias paslaugas, primena sovietmečiu nuolat kartotą siekį „miestą sulieti su kaimu“. O juk šiandienos Lietuvoje deklaruojamas visai priešingas siekis – išsaugoti kiekvienos gyvenamosios teritorijos savastį, todėl Abromiškių kaimo padalinimą traktuočiau kaip pirmą žingsnį link seną ir unikalią istoriją bei aktyvią bendruomenę turinčio Abromiškių kaimo sunaikinimo, paverčiant jį beveidžiu Elektrėnų priemiesčiu.
E.k.: Didelės permainos žadamos ir Pastrėvio seniūnijai, prijungiant prie Elektrėnų miesto visą pietinę Elektrėnų marių pakrantę?
Viktorija Juknevičienė: Kalbant apie Pastrėvio seniūnijos ribų pokyčius, neįmanoma sutikti, jog tai daroma vadovaujantis pagrindiniais teritorijų ribų keitimo principais. Tokio masto kaimo teritorijos prijungimo prie miesto nesuplanuota nė vienoje seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tai daroma todėl, kad planuojama kita – ne žemės ūkio – veikla šiose teritorijose. Net pačių savivaldybės atstovų nuomone, šiame projekte tai yra perteklinis prijungimas. Gyventojus neramina, kaip tai paveiks mokestinę naštą, gamtovaizdį, galimybes prieiti prie Elektrėnų marių. Kalbama apie tai, kad miesto teritorijoje objektų statymas yra leidžiamas daug arčiau vandens telkinio pakrantės ir galimybių apribojimas patekti kitiems labai didelis. Nuogąstaujama, ar teritorijų pasikeitimai netaps galimybe įteisinti nelegalius statinius (lieptus, tiltus, kitus pastatus), nepadidės vandens tarša, kuri, anot aplinkosauginių tyrimų, labiausiai lemiama žmonių buities. Taip pat kyla klausimas, ar mažinant kaimiškųjų seniūnijų teritorijas artimiausioje ateityje neketinama apskritai jų panaikinti?
E.k.: Pereikime prie piniginių reikalų – kaip siūlomi teritorijų ribų perbraižymai atsilieps gyventojų piniginėms?
Rimantas Baravykas: Akivaizdu, kad prie Elektrėnų prijungtų teritorijų gyventojams gerokai padidės žemės ir kai kurie kiti mokesčiai. Panašu, kad niekas neanalizavo, kiek naujai iškeptų „miestiečių“ kreipsis į savivaldybės tarybą su prašymais sumažinti žemės mokestį ar visai nuo jo atleisti. Aišku tik tai, jog tokių gyventojų gerokai padaugės, kas neišvengiamai padidins ir korupcijos galimybes, nes savivaldybė nėra nustačiusi aiškių tokių prašymų tenkinimo ar netenkinimo kriterijų. Verta paminėti ir tai, jog kaip vienas iš prijungimo prie miesto pliusų minimas žemės vertės padidėjimas, tačiau nutylėtas esminis dalykas – pakils tik prie marių esančių sklypų vertė. O šiuos sklypus gali įsigyti ar jau įsigijo pinigų nestokojantys žmonės, kuriems padidėję žemės mokesčiai nėra didelė problema. Kita situacija laukia komerciškai nepatrauklių sklypų savininkų, kuriems, atsidūrus mieste, padidės vien tik išlaidos. Tokiu būdu toliau bus didinama ir taip nemaža turtinė diferenciacija tarp turtingų ir mažai pasiturinčių savivaldybės gyventojų.
E.k.: Apibendrinant pokalbį, paskutinis klausimas, kokias tikrąsias savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų keitimo priežastis mato socialdemokratai ir kokių veiksmų ketinate imtis?
Rimantas Baravykas: Akivaizdus savivaldybės noras į Elektrėnų miesto ribas įtraukti pačius patraukliausius plotus aplink marias, galimai siekiant sudaryti palankias sąlygas statyboms pakrantėse ir kartu įteisinti jau pradėtas tokias statybas. Kiek tai atitinka teisės aktų, reguliuojančių statybas prie vandens telkinių, dvasią ir tarnauja viešam interesui, tegul sprendžia kiekvienas savivaldybės gyventojas. Antras skambiomis deklaracijomis apie socialinį teisingumą maskuojamas tikslas, padidinti savivaldybės biudžeto pajamas iš žemės mokesčio, kartu paliekant landą neskaidriems sprendimams atskiriems gyventojams ar ūkio subjektams mažinant šiuos mokesčius ar visai nuo jų atleidžiant. Artimiausiu metu savivaldybės taryboje dirbanti Socialdemokratų frakcija, neginčydama akivaizdaus poreikio koreguoti gyvenamųjų vietovių ribas, siūlys savivaldybės merui ir administracijai viešai ir aiškiai paskelbti planuojamų pokyčių priežastis ir galimas jų pasekmes, taip pat asmeniškai informuoti kiekvieną gyventoją, kurio žemės valdas palies šie pokyčiai, sudarant jam realias galimybes pareikšti savo nuomonę.