Te gyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas

Te gyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas

Julija KIRKILIENĖ

Elektrėnų krašto žmonės tiki, kad ir ateityje neišblės entuziazmas, patriotizmas ir noras būti savo krašte šeimininkais. Likime ištikimi Baltijos kelio dvasiai – kurkime ir puoselėkime laisvą, nepriklausomą valstybę, kurioje būtų gerbiamas kiekvienas žmogus,- tokius žodžius mero pavaduotojas Vytautas Vėželis į Baltijos kelio knygą, kuri bus saugoma Gedimino pilyje, įrašė ateities kartoms.  

Du autobusai elektrėniečių kartu su Trakų, Kaišiadorių, Širvintų rajono žmonėmis, kaip ir prieš 25 metus, suvažiavo prie kryžkelės į Bagaslaviškį, prie Jono Kasparavičiaus Baltijos kelio dešimtmečiui pastatyto kryžiaus. Tie, kurie dalyvavo Baltijos kelyje prieš 25 metus, glėbesčiavosi, sveikinosi, dalijosi prisiminimais, tie, kurie tik dabar prisijungė – vieni dėl jauno amžiaus, kiti – dėl kitų priežasčių – gražiai įsiliejo į šventės šurmulį. Ir kaip prie kryžiaus kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, nereikia ieškoti kaltųjų, kodėl vienas ar kitas tada nebuvo kelyje, tas milijonas 1989 metais išreiškė visų Lietuvos žmonių norą būti nepriklausomiems. Prie kryžiaus kalbėjusiam savivaldybės mero pavaduotojui Vytautui Vėželiui taip pat neteko dalyvauti tame „liaudies referendume“, nors buvo Gilučių kolūkio sąjūdžio grupės pirmininkas. Kolūkio agronomu dirbęs dabartinis mero pavaduotojas rūpinosi ne tik javapjūte, bet ir autobusu žmonėms į Baltijos kelią vežti. Iš Gilučių kolūkio į Ukmergės plentą išvažiavo 20 žmonių, tarp jų ir 7 moksleiviai, per vasarą dirbę kolūkyje. O elektrėniškis Juozas Janonis buvo aktyvus tos akcijos organizatorius ir prie kryžiaus ne tik prisiminimais dalijosi, bet ir savo palinkėjimus ateities kartoms įgarsino: kad ateities kartos gintų lietuviškas tradicijas, gerbtų kraštą, stiprintų tikėjimą ir šeimos vertybes. J. Janonis taip pat pakvietė renginio dalyvius tylos minute prisiminti tuos, kurie šio jubiliejaus nesulaukė. Tarp jų paminėti buvo kryžiaus autorius Jonas Kasparavičius bei Trakų rajono Persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjas Romualdas Lankas. Širvintų savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius sakė besididžiuojantis, kad šis kelias eina per jų rajoną, visoms savivaldybėms padovanojo po skėtį, saugantį nuo visokių negandų, ir pažadėjo, kad per savo rajono kelius niekada neleis pravažiuoti jokiai sunkiajai šarvuotajai technikai.

Į Elektrėnų stovyklavietę pašventintos duonos nuo Vilniaus Arkikatedros atvežė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Kazimieras Uoka, vienas po kito užsuko Seimo nariai, vyriausybės atstovai, europarlamentarai, bet iškilmingiausiai pasitiktas buvo prof. Vytautas Landsbergis. Profesorius 25 metų laikotarpį taip įvertino: nebijojome daryti drąsių sprendimų, atidarėme Baltijos kelią be sienų, be vizų ir dabar stovime kryžkelėje, bet teisingumo pusėje.

Jis kartu su Vievio kultūros namų ansambliu „Pylimėlis“ ir jungtiniu Vievio choru, Lentvario tremtinių choru „Viltis“, Kaišiadorių folkloro ansambliu „Verpesta“ ir visais susirinkusiais dainavo prie jubiliejinės sąšaukos proga pasodinto ąžuoliuko, apsupto 25 deglais, simbolizuojančiais kiekvienus metus nuo tos atmintinos 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai žmonės taip išradingai paasmerkė 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustoję rankomis sujungti trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną. Ilgai skambėjo Bagaslaviškio kryžkelėje giesmės ir dainos, o darniausiai skambėjo „Marija Marija…“ ir „Te gyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas…“. Dabar, kaip ir prieš 25 metus, to vienybės jausmo perduoti žodžiais nėra įmanoma, tai reikia pajusti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų