Tautos ir kultūros gyvybė – Lietuvos kaime

Tautos ir kultūros gyvybė – Lietuvos kaime

Spalio 12 d. LR Seimo rūmuose vyko konferencija, į kurią sugūžėjo 320 dalyvių iš visos Lietuvos. Konferenciją pradėjo Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė. Pasveikinusi visus susirinkusius, profesorė pristatė konferencijos temą – lietuvybė ir tautiškumas, jų aktualumas šiandienos žmogui. Lietuvos kaimas gali didžiuotis, nes būtent kaimui suteikta galimybė atgaivinti lietuvybę. Tautos gyvybė yra kultūroje, o gyvybė pati gyviausia, potencialiausia yra Lietuvos kaime. Antanas Maceina yra sakęs, kad didžios kultūros asmenybės negali gimti mieste, kur persisotinę gyventojai suvokia tik tai, kas yra paviršiuje, esmės taip ir neužčiuopia. Miestietis praranda dvasinę laisvę ir tampa minios žmogumi. Oskaras Milašius bylojo: „Ateis laikas, kai Lietuva atgims, taps šiaurės – klestinčios Graikijos – Atėnais“. Kai atgims Lietuvos kaimas, tai išsipildys filosofų svajonės. Ta proga ir surengta ši konferencija. Po O. Voverienės įvado labai tiko aktoriaus T. Vaisietos dovanotos eilės, skirtos Lietuvai.

Silvija Bielskienė

Pirmajam posėdžiui, kuriame aptartos agrarinės temos, pirmininkavo LR Seimo narė Rima Baškienė ir prof. O. Voverienė. Ji pristatė pirmąjį prelegentą – Seimo bei Kaimo reikalų komiteto narį Antaną Baurą, kuris apžvelgė šiandieninio kaimo problemas, bedarbystę, pateikė statistikos duomenų apie kaimo gyventojus, santuokas, demografinę padėtį. Prof. Albinas Kusta savo kalbą pradėjo kreipimosi raštu į tautą. „Lietuvos žemė – tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija – nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Tokia yra amžiais susiklosčiusi ir krauju patvirtinta tiesa, nes lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė – tai mūsų šventas raštas. Todėl mes, čia pasirašiusieji, teigiame, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams bei įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas ir net išdavimas. …Todėl skelbiame aktualiausią šio laiko klausimą – ar Lietuvos piliečiai nori, kad jų žemė atitektų svetimšaliui? Tik doro referendumo būdu išreikšta nuomonė galės tapti įstatymu. Visus Lietuvos piliečius telkiame šiam svarbiausiam sprendimui“. Toliau prelegentas kalbėjo apie tai, kad žemės ūkis laikomas prioritetine šaka: visos valstybės remia šią šaką, nes žemės ūkis atlieka daug šalutinių funkcijų; apžvelgė problemas: nėra stiprių ūkių, bloga demografinė, socialinė, ekonominė situacija, naikinamos švietimo ir kultūros įstaigos, mažėja rajoninio lygmens medicinos įstaigos ir kt. Agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojas Artiom Volkov apžvelgė ES paramos žemės ūkiui naudą. Radijo ir televizijos žurnalistas Pranciškus Šliužas toliau tęsė mintį tema „Lietuvos žemė – išsaugoti ar parduoti“. Prelegentas detaliau pristatė referendumo idėją ir pateikė keletą statistinių duomenų: beveik 1 mln. ha žemės jau parduota užsieniečiams, dar 1 mln. ha ruošiamasi parduoti. P. Šliužas pateikė puikią schemą: žemė-tauta – valstybė-ūkis-kultūra-ateitis-šeima ir ją pakomentavo: žemė ir motina – sinonimai, tauta gyvena ant žemės, kiekviena tauta gali sukurti valstybę, valstybė turi sukurti ūkį, kuris aprūpintų tautiečius. Lietuvos žemė – vertingiausia Europoje dirvožemio požiūriu. Ūkis pagrįstas maisto ūkio vystymu, kai stiprus ūkis – galime ieškoti kultūros ir švietimo. Kai kultūringas žmogus turi ateitį, viziją, atsistoja ant žemės, kai turi ateitį – ją papildo darni šeima. Praradę žemę – prarandame vaisingumą. Žemė negali būti prekė, žemė – pagrindinė gamybos priemonė, žemė – teritorinio vientisumo pagrindas. Žemės negalime savintis, nes tai – Dievo kūrinys, protėviai nedavė teisės parduoti žemės. Etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka apžvelgė kaimo tradicijas ir papročius, džiaugsmus ir rūpesčius. Didžiausią dėmesį profesorius skyrė etnokultūrai. „Socialiniai pokyčiai naikina kaimo savitumą“, – teigė L. Klimka. Didžiausia problema – kaimo turizmas, kuris stokoja etniškumo, brangintino tėvų paveldo. Tai vilos su prabangiais elementais, atkeliavusiais iš svetur. Dominuojanti nuostata, kad sava, tai – prasta, yra provincialumo kompleksas. Nėra autentikos, neskamba liaudies dainos… Ateitis – mokyklose, stovyklose, šventėse, kuriose turėtų atsirasti vietos etniniams elementams. Didžiulė problema – mokyklose nėra etnologijos pamokų, o ir pačių etnologų rengimo nėra Muzikos akademijoje, o Kauno Vytauto Didžiojo universitete nesurenkamos grupės jau kelinti metai. Lietuva stebina mažai urbanizuota gamta, tarmėmis, dvasiniu paveldu, išsaugotais tautodailės elementais (verbos, verpstės, vėtrungės, kryžiai), piliakalniais, dvarais, parkais, sakraliąja architektūra, žalvario papuošalais… Ką pasiimsime iš dvasinio paveldo šiandien?..

Antrajam posėdžiui, kuris buvo skirtas kultūros išlikimui, pirmininkavo prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius ir Seimo narys Antanas Baura.

Šios konferencijos mecenatas, ūkininkas Ramūnas Karbauskis pasirinko temą „Lietuvos kaime gyventi gera – „Naisių vasaros“ pavyzdys“. „Tautos ateitis – dabartinėse pastangose etninį identitetą įkūnyti mūsų vaikuose“,- bylojo R. Karbauskis. Kaip skaudžią problemą jis įvardijo pastangas sujungti Žemės ūkio universitetą su Kauno technikos universitetu. Lietuvos jaunimas žymiai rečiau renkasi žemės ūkio specialybę, nes apie kaimą buvo kalbama tamsiom spalvom. Valstybės politikos nepakako atsisukti į kaimą. Tema „Naisių vasara“ pasirinkta neatsitiktinai, mat daugiaserijinis filmas „Naisių vasara“ buvo filmuojamas Naisiuose – gimtajame R. Karbauskio miestelyje. 2010 m. šis filmas pripažintas geriausiu Lietuvos serialu, o tai, kad filmas apie kaimą, liudija didžiulį poreikį tokios tematikos. R. Karbauskis ne tik rašo filmui scenarijų, bet yra ir pagrindinis filmo rėmėjas. „Per dvidešimt metų nėra sukurta nė vieno filmo vaikams, tad kitąmet ekranuose turėtų pasirodyti daugiaserijinis filmas vaikams, kurį statys entuziastai iš Naisių miestelio“, – kalbėjo prelegentas. Naujais metais startuos „Naisių vasaros“ teatras, kuris vyks į miestelius, kaimus, rodys spektaklius nemokamai. Teatras išlaikomas rėmėjų lėšomis. Jau dveji metai, kai Naisiuose vyksta festivaliai liepos mėnesį, į kurį susirenka virš 20 000 žiūrovų. Festivalis ypatingas tuo, kad renginių metu neparduodamas alkoholis, jo tiesiog niekam nereikia. Ramūnas pasidalino savo idėja, kuri laukia įgyvendinimo – su etnologu L. Klimka rengia projektą – muziejų po atviru dangumi, kuriame atsispindės mūsų priešistorė, pagonybės dievai. Dar vienas pasididžiavimas Naisiuose – Žemaitukų žirgynas – didžiausias Lietuvoje, tai žirgai, jau išgarsinę Lietuvą, pasiekę Juodąją jūrą. Dažasvydžio centras – įkurtas pernai – vienas moderniausių Europoje. Kai stipri bendruomenė, kai jungiasi bendraminčiai, kurie kuria, o ne ardo, kuriems rūpi gaivinti, garsinti savo kaimą, kai visų vienas tikslas, kad vaikai, gyvendami čia, pasakytų – kaip mums pasisekė, kad gyvenu čia ir dabar, – galima nuversti kalnus. Norisi įdiegti vaikams savas vertybes, kultūrą, kad išvykę, norėtų grįžti. Per dvidešimt metų nesuvokėme, kaip tai svarbu tautai. Jei nėra prisilietęs prie savos kultūros, išvykęs vaikas pateks į tuštumą, jam bus vis vien, kur gyventi. Svarbiausia – vaikų lavinimas, ne atominė, – o vaikai didžiausias valstybės prioritetas. Šiuo metu vaikai – paskutinėje vietoje. R. Karbauskis – šaškių federacijos pirmininkas. Jis važinėja po mokyklas ir žaidžia simultaną – kai šaškėmis žaidžia vienas su daugeliu. Šaškės – puikus žaidimas, jos būtinos kiekvienoje mokykloje, turėtų būtų ant kiekvienos palangės, kad pertraukų metu mokiniai galėtų žaisti, juk ir močiutės dar moka žaisti, tad tai būtų puikus bendravimas, žaidžiant šaškėmis.

Konkurso, kuris buvo skirtas bendruomenėms, koordinatorė E. Petrauskaitė įgarsino „Lietuvos kaime gera gyventi“ nugalėtojus. Tai dvylika Lietuvos bendruomenių, kurios dalyvavo konkurse. Oficialūs apdovanojimai vyks lapkričio mėnesį. Apie švietimo sistemos ir bibliotekų problemas kaime kalbėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis, dr. Kazimieras Račkauskas pristatė Tėvynės pažinimo draugijos nuveiktus darbus, išleistas knygas, kaimo kultūros paveldo tyrinėjimą ir sklaidą. Rašytojas Juozas Elekšis kalbėjo apie dainą ir giesmę – tautos dvasios sparnus. Jam talkino Ukmergės moterų ansamblis „Lyra“. Konferenciją vainikavo visų susirinkusių priimta rezoliucija.

Rezoliucija

Konstatuodami, kad kaimo gyventojų mažėjimas susijęs ne tik su natūraliais ekonominiais ir demografiniais procesais, bet yra sąlygotas socialinės, regioninės, švietimo ir ypač kultūros politikos.

Pripažindami, kad etninė kultūra – didžiausia tautos vertybė, tautinės kultūros pamatas. Daugelio Lietuvos kaimų praeitis, jų istorija, jų šventės ir tradicijos bei jų žymiųjų žmonių atmintis arba dar nėra dokumentuotos, arba jau pamirštos.

Atsižvelgdami į tai, kad savivalda negali be valstybės paramos sustabdyti viešojo sektoriaus įstaigų mažėjimo – švietimo, kultūros paslaugų. Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu pradėta taupyti regionų policijos ir ugniagesių sąskaita.

Suprasdami, kad Lietuvos žemės ūkis ir jo ateitis stipriai priklauso nuo bendrosios žemės ūkio politikos pasirinktos krypties, be to, siekiant užtikrinti darnų žemės ūkio vystymąsi Lietuvoje, būtinas aktyvus suinteresuotų asmenų (ūkininkų bei kitų kaimo gyventojų), savivaldybės, seniūnijų lygmeniu informavimas, skirtingų kompleksinių tyrimų ir pasekmių analizių, vienos ar kitos priemonės vertinimo Lietuvos mastu inicijavimas.

Kviečiame Vyriausybę:

1. Pasitelkiant Lietuvos politikus, Europos Parlamento narius aktyviai siekti suvienodinti Lietuvos ir ES senbuvių šalių tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Akivaizdu, kad ES turime vieningą ir laisvą darbo rinką, žaliavų kainos jau seniai yra vienodos, vienodi mokesčiai, vienodi gamtosauginiai ir gyvūnų gerovės reikalavimai. Todėl vienodos tiesioginės išmokos – turėtų būti vienas iš svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų.

2. Imtis aktyviai veikti, kad Lietuvos žemė nebūtų parduodama užsieniečiams – nei fiziniams, nei juridiniams asmenims.

3. Atsisakyti stambių, brangių ir abejotinų projektų (tokių kaip Visagino AE) ir skirti žymiai daugiau dėmesio darbo vietų kūrimui regionuose, visų pirma per lokalios atsinaujinančios energetikos projektus.

4. Sustiprinti savivaldybių finansinį ir administracinį savarankiškumą, dalį valstybei nebūdingų funkcijų perduoti savivaldai ir nevyriausybinėms organizacijoms.

5. Tvirtinant biudžetą didinti finansavimą, skirtą tyrimų centrams bei institucijoms, kurios galėtų greitai ir argumentuotai pateikti racionalius siūlymus dėl BŽŪP priemonių parinkimo, įvertinimo ir tobulinimo, kurie būtų ne tik naudingi Lietuvai, bet ir priimtini ES mastu.

6. Remti bendruomenių švietėjiškas, kultūrines ir kitas iniciatyvas, stiprinančias Lietuvos kultūros sklaidą, ieškant galimybių tęsti paramą kaimo bendruomenių kūrimuisi.

7. Ekologinė žemdirbystė, ūkininkavimas mažiau palankiose vietovėse, darbo vietų kaime išsaugojimas ir kitų strateginių tikslų rėmimas turi išlikti mūsų prioritetais. Parama turi būti orientuota į šeimos ūkius, į aplinkosauginius projektus ir projektus, teikiančius visuotinę naudą.

8. Aktyviau remti ir išsaugoti dar esančių regionuose švietimo ir kultūros židinių – bibliotekų, kultūros centrų, mokyklų veiklą. Skatinti tautotyrinių ir kraštotyrinių organizacijų kūrimąsi ir jų veiklą.

9. Skatinant valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą aktyviai kaupti ir saugoti rankraštinę informaciją, puoselėtą pedagogų, kūrusių tautinės dvasios Lietuvos mokyklą praėjusiais šimtmečiais, patirtį ir atminimą.

10. Suvokiant, kad sunykus materialiam kaimo paveldui, nebeliks objektyvaus pagrindo ir gyvajai tradicijai išlikti ar atsikurti, rūpintis sparčiai nykstančia kaimo etnokultūra – ją išsaugoti, eksponuoti, regeneruoti bei pritaikyti kultūros ir verslo poreikiams.

Konferencijos dalyvių vardu:

Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė

Ūkininkas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų