Tarybos narių pasakos: apie princo pabučiavimus, Malibu gatvę ir tūkstančius, kaip lašą jūroje

Tarybos narių pasakos: apie princo pabučiavimus, Malibu gatvę ir tūkstančius, kaip lašą jūroje

Julija Kirkilienė

Paskutinę kovo mėnesio dieną posėdyje tarybos nariai buvo nusiteikę pavasariškai ir savo pasisa­kymuose aktualiais klausimais ­gau­siai naudojo lakų žodyną, pa­sisėmę iš gražiausių pasakų. Bet gyvenimas nėra pasaka, juolab šiame pandemijos laikotarpyje, kai į biudžetą, kaip seniai bebuvo, nesurenkamos planuotos lėšos, paramos vis daugiau prašo ne tik pavieniai žmonės, bet ir įstaigos, o tarp socialines pašalpas gaunan­čių piliečių vis daugiau randasi turinčių priklausomybių nuo ­al­koholio bei narkotikų.

Darbai ir popieriai
Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus vykdo administracija, o informaciją apie atliktus darbus administracijos direktorius kiekvienais metais sudeda į ataskaitą ir pateikia tarybai tvirtinti. Šiais metais ataskaitos prezentaciją gražiai paruošė savanorė Silvija Vaškelytė, informacijos per 100 puslapių surinko Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Salecienė, o direktoriui liko per 20 minučių tą ataskaitą pateikti taip, kad taryba patvirtintų. Administracijoje dirba 165 žmonės ir, kaip šmaikštavo direktorius, gerdami kavą atlieka daug svarbių ir reikalingų darbų. Tarp tų darbų – labai daug popierizmo, kaip pavyz­džiui: gauta per 25 tūkst. raštų, o parengta raštų – per 9 tūkst. Parengti ir išleisti 2057 įsakymai, sudarytos 1663 sutartys, išduota per tūkstantį įvairių leidimų, beveik 3 tūkst. pažymų, suteikta per 60 tūkst. konsultacijų ir t.t. Už tų skaičių, žinoma, slepiasi darbai, apie kuriuos rašome po kiekvieno tarybos posėdžio, taip pat spausdiname savivaldybės pateiktą informaciją. Direktorius tarp svarbiausių darbų paminėjo rekonstruotą „Vaikų pasaulį“, kuris balandžio mėnesį turėtų būti priduotas eksploatacijai, naujų konteinerių aikštelių įrengimą, Vievio kultūros centro pastatymą, kurio iškilmingam atidarymui sutrukdė pandemija. Viso savivaldybėje renovuota per 100 objektų. Savivaldybės strategijos įgyvendinimas vykdomas pagal šias sritis: sveikata, socialinė parama, švietimas, kultūra, sportas, turizmas, jaunimo politika, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, šilumos tiekimas, komunalinių atliekų tvarkymas, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, žemės ūkis ir melioracija. Apie tų darbų atlikimo kokybę spręsti tenka gyventojams. Pats direktorius, pristatydamas ataskaitą, nerimavo tik dėl blogai surenkamo savivaldybės biudžeto, kuriame šiuo metu žiojasi per 800 tūkst. eurų duobė. Į tarybos nario Vytauto Vėželio paklausimą dėl sodų bendrijos „Šviesa“ sklypų įforminimo direktorius atsakė, kad savivaldybė dirba su visomis instancijomis ir pažadėjo tvarką vadinamame Šanchajuje kada nors padaryti. Algimantas Adomaitis gyrė direktoriaus komunikaciją, bet už ataskaitą nebalsavo todėl, kad tarybos nariai neturi prieigos prie dokumentų valdymo sistemos.

Pamalonino naujokę
Nors biudžeto reikalai ne tokie džiuginantys, kaip prieš porą metų, bet biudžetą vėl reikia tikslinti, nes savivaldybei skirtos dotacijos kelių priežiūrai, biudžete atsirado eilutė gynybai, gautos lėšos Abromiškių reabilitacijos ligoninei patirtoms išlaidoms gydant COVID-19 sergančius ligonius padengti, taip pat Visuomenės sveikatos biuro papildomam darbo užmokesčiui padengti. Gynybos priemonei „Pasirengti galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje“ gauta 55 tūkst. eurų, už kuriuos pagal tikslinį sąrašą įsigyta bus prekių ir įrangos. Bet tarybos narius labiau nei galima avarija domino kelių ir gatvių remontas, tam lėšų gauta mažiau nei pernai. Už gautas lėšas planuojama vykdyti tęstinius darbus, bet kiek yra poreikio, tiek kelių suremontuota nebus. Tarybos nariams rūpi, kokia kryptimi remontuojant geležinkelio pervažą nukreip­ti sunkiasvorius automobilius, kad nesugadintų Pilypiškių kelio, iš kokių lėšų išasfaltuoti Kalninių Mijaugo­nių kelio atkarpą, kuria į ten veikiančią įmonę važiuojantys sunkveži­miai kelia dulkes, kaip išasfaltuoti Slėnio gatvę Elektrėnuose ir kt.
Šiais metais į biudžetą neįplauks pinigai, planuoti gauti už nekilnojamo turto mokestį iš įmonės, įsikūrusios buvusios „Lietuvos ryto“ spaustuvės teritorijoje. Naujai į Vievį atėjusi įmonė prašo nekilnojamojo turto mokestį sumažinti 2021–2023 metais. Tas mokestis per metus sudarytų apie 10,7 tūkst. eurų, kuris tarybos nariui Arūnui Ščerbavičiui pasirodė tik lašas jūroje. Bet savivaldybė tiki biudžetą papildyti mokesčiais, kuriuos naujoji įmo­nė mokėtų nuo įdarbintų per 100 vieviečių atlyginimų. Tarybos nariai ilgai diskutavo, ar savivaldybėje yra sukurta verslo rėmimo sistema, ar gerai, kad remiamas naujai atėjęs verslas, o ne seniai savivaldybėje veikiančios įmonės ir kt. Virgilijus Pruskas apie verslo rėmimo sistemą pasigedo sklaidos. Klausimą svarstymui teikusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko priminė, kad savivaldy­bė turi Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą, o už draugišką aplinką verslui yra gavusi per 120 tūkst. eurų Vyriausybės paskatinimą. Padiskutavusi taryba nusprendė nau­jąją įmonę pamaloninti atleisdama nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Naujasis autobusų parkas – atskirtas, kaip pabučiuotas
Negailėdami savo laiko tarybos nariai diskutavo, ar sukurtos geros sąlygos nuo Elektrėnų komunalinio ūkio atskiriant naują uždarąją akcinę bendrovę „Autobusų parkas“. Komunalinio ūkio padalinimui į dvi dalis taryba jau buvo pritarusi, šiame posėdyje tik tvirtino, kokiomis sąlygomis tai bus padaryta. A. Adomaitis naujai kuriamai įmonei pranašavo nebent Pelenės dalią, kad gyvuoti galėtų tik kokiam princui pabučiavus. O tas princas galėtų būti Europos Sąjunga, iš kurios rėmimo programų lėšų tikisi ir naujoji bendrovė. Autobusų parkas visada veikė nuostolingai, o tuos nuostolius EKŪ dažniausia dengė iš surinktų lėšų už kitas paslaugas. Klausimą teikusi Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Živilė Dastikienė tarybos narius įtikinėjo, kad kitose savivaldybėse autobusų parkai veikia savarankiš­kai ir patys save išlaiko.
Ilgai taryba diskutavo ir dėl kito, atrodytų, nereikšmingo klausimo – Vievio kultūros centro paslaugų kai­nų. Išsikalbėję iki valiai apie paslaugų teikimo kainas Vievio kultūros centre, nutarė svarstymą užbaigti ir kainas patvirtinti kitame posėdyje.

Planai ir būklės
Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė pristatė socialinių paslaugų planą 2021 metams. Bet tarybos narius labiau nei planas sudomino būklės analizė.
Pagal gražiai surašytą planą so­cialinėje srityje bus siekiama ugdyti aktyvią, kūrybišką, sveiką ir socialiai atsakingą bendruomenę. Socialinių paslaugų planas rengiamas, siekiant įvertinti esamą Elektrėnų sa­vivaldybės teikiamų socialinių pa­slaugų situaciją: kiek savivaldybėje yra socialinių paslaugų įstaigų, kiek, kokias paslaugas ir kokioms asmenų socialinėms grupėms jos yra teikiamos, koks yra socialinių paslaugų poreikis, taip pat įvertinama, kokios­ yra galimybės tobulinti socialines paslaugas savivaldybės gyventojams.
O būklės analizėje tikrai ne viskas rožinėmis spalvomis nupiešta. Iš 24103 savivaldybės gyventojų pensinio amžiaus gyventojų yra 4 552, darbingo amžiaus – 15 487, vaikų – 4 064, socialinę riziką patiriančių šeimų – 133, vaikų, augančių socialinę rizi­ką patiriančiose šeimose, – 254, socialinę riziką patiriančių asmenų – 143. Teismo sprendimu globojami asmenys namuose 47, iš jų neveiksnūs – 44.
Statistikos departamento duo­menimis, 2021 m. pradžioje Elektrė­nų savivaldybės teritorijoje gyveno 24 103 gyventojai. Palyginti su 2020 m., savivaldybėje gyventojų skaičius per metus padidėjo 111 gyventojų. 2020 m. Elektrėnų savivaldybėje įre­gistruoti 232 naujagimių gimimai iš jų 29 vaikai gimė užsienyje. Lyginant su 2019 m. duomenimis, 2020 m. registruota 6 naujagimiais daugiau. Elektrėnų savivaldybėje gimstamumas viršija Lietuvos vidutinį lygį.
2020 m. Elektrėnų savivaldybėje registruotos 356 mirtys, 1000 sa­vivaldybės gyventojų 2020 m. teko 14,8 mirusiųjų, Lietuvoje – 15,5.
Gyventojų socialinių paslaugų poreikius dažniausiai lemia negalia ir priklausomybės. Nuo 2019 m. liepos 1 d. pasikeitus pensinio amžiaus asmenų specialiųjų poreikių nustatymo tvarkai, specialieji poreikiai nustatomi atsižvelgiant į ­pagrindines neįgaliųjų veiklos sritis: buitį ir asmeninį gyvenimą, kasdienę veiklą ir visuomeninį gyvenimą bei specialiųjų pagalbos priemonių, finansinių pagalbos priemonių ir socialinių paslaugų reikalingumą. Šiuo tikslu socialiniai darbuotojai vyksta į gyventojų namus ir pildo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Per 2020 m. socialinio darbo organizatoriai 199 asmenims atliko asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimų. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. 546 savivaldybės gyventojams yra nustatytas antro arba pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (2019 m. – 446).
Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis medžiagomis, valkatavimas, elgetavimas, smurtas artimoje aplinkoje, fizinė ar seksualinė prievarta lemia vaikų, suaugusių asmenų ir šeimų priskyrimą socialinės rizikos grupei. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, savivaldybėje yra 143 socialinę riziką patiriantys asmenys. Siekiant sumažinti neigiamas socialinių problemų pasekmes ir užkirsti kelią šioms problemoms atsirasti, riziką patiriantiems asmenims yra tikslingos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, priklausomybės specialistų motyvaciniai pokalbiai,­ grupiniai užsiėmimai, intensyvi krizių įveikimo pagalba, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuo­se paslaugos, nakvynės paslaugos. Asmenims, vartojantiems alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas medžiagas, itin reikalingos socialinės reabilitacijos įstaigų paslaugos, parama gydymuisi nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2020 m. buvo 743 asmenys, tai sudarė 3,1 proc. Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Dažniausias socialinės pašalpos gavėjas – kaimo vietovėje vienas gyvenantis asmuo, linkęs į piktnaudžia­vimą psichoaktyviomis medžiagomis. Priklausomybių padaugėjimu savivaldybėje susirūpino A. Adomaitis, pasiūlydamas kuo greičiau tarybos nariams rinktis į pasitarimus ir spręsti, kaip priklausomybių mažinti.

Nei Malibu, nei mokyklos
Taryba po ilgų kalbėjimų pritarė likviduoti Kazokiškių pradinę mokyklą, kuri buvo Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos skyrius, ir Beižionių daugiafunkcį skyrių, kuris priklausė Semeliškių gimnazijai. Daugiausia diskusijų kilo dėl Kazokiškių, kur tėvai vaikus geriau veža į Vievį, nei leidžia į Kazokiškių pradinę mokyklą. A. Adomaitis­ priekaištavo valdantiesiems, kad Kazokiškėse jie įkūrė sąvartyną, o dabar naikina mokyklą. A. Adomaičiui antrino Lina Ališauskienė ir Jūratė Balčiūnaitė, priekaištaudamos, kad Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai nekalbėjo su mokinių tėvais, neįtikinėjo jų vaikus leisti į mokyklą Kazokiškėse ir neinvestavo į kokybiškesnį mokymą. Bet šiems sprendimo projektams priimti užteko valdančiųjų balsų. Balsų neužteko priimti kitam sprendimo projektui – dėl naujos gatvės pavadinimo. Elektrėnuose tarp šiltojo kanalo ir Elektrėnų marių formuojami nauji kvartalai nuosavų namų statyboms. Vieno tokio kvartalo gatvė pavadinta Venecijos gatve, o kitą planuota buvo pavadinti Malibu vardu. Informacija tiems, kas nežino: Malibu yra Kalifornijos miestas, nusi­driekęs juosta palei Ramųjį vandenyną. Po ilgų diskusijų tarybos nariai nusprendė, kad Elektrėnai ne Kalifornija ir toks egzotiškas gatvės pavadinimas netinka, todėl Elektrėnų seniūnui su seniūnaičiais teks sukurti kitokį gatvės pavadinimą. Tarybos nariai siūlė sudaryti sąrašą re­komenduojamų gatvių pavadinimų, siejamų su Elektrėnų krašto paveldu.

Verslo valdymo sistema

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų