Raminta Česnauskaitė
Kunigas yra Dievo tarnas, padedantis žmonėms rasti ir pažinti Dievą. Lietuvos istorija rodo, kad kunigo pareigos neapsiriboja vien tik Bažnyčios reikalų tvarkymu.
Kunigas yra Dievo tarnas, padedantis žmonėms rasti ir pažinti Dievą. Lietuvos istorija rodo, kad kunigo pareigos neapsiriboja vien tik Bažnyčios reikalų tvarkymu.
M. Daukša, M. Valančius, Maironis, Vaižgantas, A. Baranauskas ir dar daug kitų kovojo už lietuvybę, lietuvišką raštą, blaivybę. Ir dabar kunigas dažnai yra aktyvus bendruomenės narys, mokytojas, o Vievio ir Kazokiškių kunigui Alfonsui Kelmeliui šiuo metu labai praverčia sukauptos istorinės bei architektūrinės žinios. Mat remontuojant Kazokiškių bažnyčios vidų atidengti uždažytų retų freskų fragmentai.
Religinių objektų remontai
Tiksli Kazokiškių bažnyčios pastatymo data nežinoma. Liko duomenų, kad Stanislovas Beinartas 1639 vasario 28 d. nusipirkęs iš Jono Alfonso ir Joanos Tolvaišaitės Lackių Kazokiškių dvarą, jame pastatė nedidelę bažnyčią. 1649 m. S. Beinartui Paparčiuose įkūrus dominikonus, jie prižiūrėjo ir Kazokiškių bažnyčią, tapusią Paparčių filija. Iki mūsų dienų išlikusi Kazokiškių bažnyčia iškilo jau vienuolių dominikonų rūpesčiu ir pastangomis. 1784 m. ji pradėta statyti šalia senosios medinės. 1782–1790 m. bažnyčia rekonstruota. Manoma, kad rekonstrukcijos projekto autorius yra Augustinas Kosakauskas, o barokinė fasado dalis likusi iš senosios bažnyčios.
2007 m. kunigo A. Kelmelio iniciatyva buvo atnaujintas Kazokiškių bažnyčios fasadas. Šiemet įgyvendinant projektą „Elektrėnų savivaldybėje esančių religinių objektų, jų statinių kompleksų ir priklausinių remontas“ bus remontuojamas Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios vidus, Vievio Šv. Onos bažnyčioje bus pakeistos grindys, taip pat bus atlikti kapitalinio remonto darbai Semeliškių stačiatikių Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje, Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčioje, Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Bendra projekto vertė – 0,7 mln. Lt. Kam skirti lėšas, sprendė susirinkę savivaldybės ir Bažnyčios atstovai.
2007 m. kunigo A. Kelmelio iniciatyva buvo atnaujintas Kazokiškių bažnyčios fasadas. Šiemet įgyvendinant projektą „Elektrėnų savivaldybėje esančių religinių objektų, jų statinių kompleksų ir priklausinių remontas“ bus remontuojamas Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios vidus, Vievio Šv. Onos bažnyčioje bus pakeistos grindys, taip pat bus atlikti kapitalinio remonto darbai Semeliškių stačiatikių Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje, Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčioje, Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje. Bendra projekto vertė – 0,7 mln. Lt. Kam skirti lėšas, sprendė susirinkę savivaldybės ir Bažnyčios atstovai.
Stebuklingas bažnyčios interjeras
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios interjerą puošia seni ir vertingi, dar nuo dominikonų laikų išlikę paveikslai: „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu”, „Šv. Jonas Krikštytojas” ir „Šv. Kazimieras”. Seniausias iš jų – Dievo Motinos atvaizdas – garsėja stebuklais.
Atliekant bažnyčios vidaus remonto darbus, buvo atidengti visų remontų palikti pėdsakai: nuo dominikonų laikų išlikusių freskų iki lenkiškų užrašų. XX a. pr., kai iš Lenkijos atsikėlė caro kariuomenės kapelionas Jonas Bobkevičius, Kazokiškių bažnyčioje vyko intensyvus lenkinimo procesas, bažnyčioje buvo užrašas, kad čia kalbama ir meldžiamasi tik lenkiškai. Dabar restauruojant bažnyčios vidų buvo nušveisti dažai, rasti lenkiški užrašymai: „Šv. Kazimierai melski už mus“, kurie padaryti ant senų dominikonų freskų. Kun. A. Kelmelis piktinasi dėl tokios bažnyčios „restauracijos“, vykusios apie 1905 m., kai užuot freskas restauravus, ant jų buvo užrašyti lenkiški šūkiai. Deja, atidengtų freskų fragmentai per maži, tad jos ir dabar nebus restauruojamos, liks tik kunigo saugomose nuotraukose. Įdomu tai, kad bažnyčioje nerasti altoriai ar jų buvimo vieta, dabar ant sienų rasti pieštinių altorių fragmentai, bet jie į restauravimą neįtraukti, bus tik fiksuojamas jų buvimo faktas ir palikta galimybė kada nors juos atidengti.
Atliekant bažnyčios vidaus remonto darbus, buvo atidengti visų remontų palikti pėdsakai: nuo dominikonų laikų išlikusių freskų iki lenkiškų užrašų. XX a. pr., kai iš Lenkijos atsikėlė caro kariuomenės kapelionas Jonas Bobkevičius, Kazokiškių bažnyčioje vyko intensyvus lenkinimo procesas, bažnyčioje buvo užrašas, kad čia kalbama ir meldžiamasi tik lenkiškai. Dabar restauruojant bažnyčios vidų buvo nušveisti dažai, rasti lenkiški užrašymai: „Šv. Kazimierai melski už mus“, kurie padaryti ant senų dominikonų freskų. Kun. A. Kelmelis piktinasi dėl tokios bažnyčios „restauracijos“, vykusios apie 1905 m., kai užuot freskas restauravus, ant jų buvo užrašyti lenkiški šūkiai. Deja, atidengtų freskų fragmentai per maži, tad jos ir dabar nebus restauruojamos, liks tik kunigo saugomose nuotraukose. Įdomu tai, kad bažnyčioje nerasti altoriai ar jų buvimo vieta, dabar ant sienų rasti pieštinių altorių fragmentai, bet jie į restauravimą neįtraukti, bus tik fiksuojamas jų buvimo faktas ir palikta galimybė kada nors juos atidengti.
Kas Dievo – Dievui
Statistika teigia, kad katalikais save vadina apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Bet dažnas iš jų prasitaria: esu tikintis, bet ne religingas. Apsupti materialinių vertybių žmonės daugiau nori vartoti, o ne duoti. Kun. A. Kelmelis sako, jei žmogus sąmoningas, tai jis ir katalikas sąmoningas, ir tą sąmoningumą stengiasi ugdyti pats žmogus, o kunigai turi įsijungti į bendruomenės veiklą, aktyvinti žmones, nors tai daryti tampa vis sudėtingiau.
Bažnyčia beveik jokios įtakos žmonių gyvenime nebeturi. Ir tai nekelia nuostabos, nes aplink viskas vis labiau laikina. Kunigui atrodo, kad pati Europa neturi ateities: ir gyvenantieji, ir valdantieji Europos Sąjungoje apie ateitį nekalba. Anksčiau buvo „Tūkstantmetis Reichas“, Sovietų Sąjunga – amžina, o ES – tarsi koks šiandieninės naudos darinys: gimstamumo nėra, kultūra niekinama, krikščioniškos šaknys ignoruojamos, musulmonai veržiasi nesustabdomai. „Generacija, žinojusi, kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui išmiršta, o didžioji dalis jaunosios kartos – kvailioja, pasimetusi tarp europietiško hedonizmo ir vartotojiškumo, Lietuvoje dar ir besaikis alkoholio vartojimas prisideda“, – kalba kunigas. Vyksta nesusikalbėjimas ir tarp skirtingų kartų, ir tarp bažnyčios atstovų ir tikinčiųjų. „Prieš 10 metų tokio bukumo religinėje srityje nebuvo galima įsivaizduoti“, – teigia kunigas, pasakodamas apie parapijiečius, prašančius klebono perkrikštyti kūdikį, nes netinka krikšto tėvai. Daugėja ir nekrikštytų žmonių. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai vienas iš būsimų sutuoktinių nekrikštytas, dabar vis dažniau prieš vestuves krikštijami abu jaunieji, tada sutuokiami.
Bažnyčia beveik jokios įtakos žmonių gyvenime nebeturi. Ir tai nekelia nuostabos, nes aplink viskas vis labiau laikina. Kunigui atrodo, kad pati Europa neturi ateities: ir gyvenantieji, ir valdantieji Europos Sąjungoje apie ateitį nekalba. Anksčiau buvo „Tūkstantmetis Reichas“, Sovietų Sąjunga – amžina, o ES – tarsi koks šiandieninės naudos darinys: gimstamumo nėra, kultūra niekinama, krikščioniškos šaknys ignoruojamos, musulmonai veržiasi nesustabdomai. „Generacija, žinojusi, kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui išmiršta, o didžioji dalis jaunosios kartos – kvailioja, pasimetusi tarp europietiško hedonizmo ir vartotojiškumo, Lietuvoje dar ir besaikis alkoholio vartojimas prisideda“, – kalba kunigas. Vyksta nesusikalbėjimas ir tarp skirtingų kartų, ir tarp bažnyčios atstovų ir tikinčiųjų. „Prieš 10 metų tokio bukumo religinėje srityje nebuvo galima įsivaizduoti“, – teigia kunigas, pasakodamas apie parapijiečius, prašančius klebono perkrikštyti kūdikį, nes netinka krikšto tėvai. Daugėja ir nekrikštytų žmonių. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai vienas iš būsimų sutuoktinių nekrikštytas, dabar vis dažniau prieš vestuves krikštijami abu jaunieji, tada sutuokiami.
Susitikimai virtuvėje
Kun. A. Kelmelis sako, kad dažnai jo pradėtus darbus Dievas labai gražiai pratęsia ar užbaigia. Kol Vievyje dar nebaigta įrengti parapijos namų salė, aktyvus parapijos jaunimas renkasi kunigo virtuvėje. Čia organizuoja renginius, susitikimus, kviečiasi svečius. Kunigas džiaugiasi, kad rengiamos ne tik stovyklos, žygiai, bet vyksta ir jaunimo švietimas. Tačiau vien seminarų neužtenka. Kun. A. Kelmelis pastebi, kad dažnai jaunų žmonių galvos pilnos senatvinio marazmo. Paprastai dėl to kalta aplinka. „Pavyzdžiui, kiek daug neišmanymo, kvailumo internetiniuose komentaruose po religiniais straipsniais. Visais laikais kvailių buvo, romėnai turėjo pasakymą: „Kvailių skaičius begalinis“, A. Einšteinas labai gražiai pasakė: „Žinau du neturinčius ribų dalykus: Visata ir žmonių kvailumas. Dėl Visatos dar turiu abejonių“, – šypsosi kunigas. – „Dabar tų kvailių gal ir nėra daugiau, bet kokią jie gavo auditoriją reikštis! Tokie, net turintiems teisingą formaciją, gerų norų, drumsčia ramybę, dūzgia kvailybėm, su trafaretiniais, bet neturinčiais turinio, lozungais“.
Aišku, yra ir gražių pavyzdžių, yra daug vaikų, kurie ieško gyvenimo prasmės, yra sąmoningi piliečiai ir krikščionys. Tokie ir renkasi kunigo virtuvėje: vieni sugrįžta po studijų, kiti dar tik vedami priimti tikėjimo pamokų.
Aišku, yra ir gražių pavyzdžių, yra daug vaikų, kurie ieško gyvenimo prasmės, yra sąmoningi piliečiai ir krikščionys. Tokie ir renkasi kunigo virtuvėje: vieni sugrįžta po studijų, kiti dar tik vedami priimti tikėjimo pamokų.