Karštą sekmadienio vidurdienį prie Vievio šv. Onos bažnyčios būriavosi daugiau nei įprasta žmonių. Čia vyko tituliniai šv. Onos atlaidai. Ta proga pamaldas laikė kun. Mozė Mitkevičius ir Molėtų parapijos vikaras kun. Mindaugas Grenda. Gausų būrį tikinčiųjų sužavėjo iškilminga procesija, nuoširdus kunigo M. Mitkevičiaus pamokslas ir gėlėmis išpuošta bažnyčia.
Procesija aplink bažnyčią vyko pamaldų pradžioje. Švč. Sakramentą padėjus atgal į tabernakulį, Dievo žodį skaitė Jūratė, Norbertas, giesmes Giedojo Kotryna. Linkėdamas ramybės, kun. M. Mitkevičius rankas spaudė arčiausiai presbiterijos stovėjusiems ir sėdėjusiems žmonėms. Kadangi žmonių į bažnyčią prigužėjo labai daug, Komuniją dalijo net trise: kunigai svečiai ir Vievio parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis.
Nors atlaidai buvo šv. Onos, nepamirštas ir šventas Joakimas, kuris per šią šventę taip nesureikšminamas. Abu šie šventieji buvo Jėzaus Kristaus seneliai – švč. Mergelės Marijos tėvai.
Apie šv. Oną ir šv. Joakimą parašyta nedaug. Nors šv. Ona ir šv. Joakimas – Jėzaus seneliai, nei iš jo, nei iš Mergelės Marijos ar apaštalų lūpų šis vardas nebuvo išgirstas. Šv. Ona minima Jokūbo protoevangelijoje, Pseudomato evangelijoje ir Marijos Gimimo knygoje. Ona – vardas, kilęs iš hebrajiško žodžio hanna, kuris reiškia „malonė“. Šv. Joakimo vardas reiškia „Viešpats pasirengęs“.
„Kadangi apie šv. Oną ir šv. Joakimą sužinome mažai, jie yra tarsi antrarūšiai, užkulisiniai, antro plano šventieji. Ir tai yra visiškai nepelnytai“, – sakė kun. M. Mitkevičius.
Daugiausiai apie šiuos šventuosius parašyta knygose, kurių bažnyčia nepripažįsta, nes jos paremtos neaiškiais pasakojimais ir legendomis. Iš patikimų rašytinių šaltinių žinoma, kad šv. Ona nuo jaunystės buvo nevaisinga, o tais laikais, kaip pamoksle pasakojo kunigas Mozė Mitkevičius, tai buvo itin didelė bėda ir reiškė Dievo prakeiksmą: „Aišku, kad toks gyvenimas Žydų karalystėje turėjo būti labai liūdnas“.
„Nepaisant to, gilioje senatvėje Onos maldos buvo išklausytos, ji susilaukė pačios kilniausios ir švenčiausios mergytės iš visų kada nors gyvenusių žmonių – švč. Mergelės Marijos“, -sakė kunigas.
Atsidėkodami Dievui, Ona su Joakimu dukrą vaikystėje atidavė į šventyklą, ji ten tarnavo, kol neatėjo laikas jos iš anksto suplanuotoms tuoktuvėms. Apie šv. Oną žydų apokrifiniuose raštuose rašoma, kad ji sulaukė 80 metų. Vėliau randama informacijos, kad po vedybų su Joakimu, vėliau ji dar du kartus ištekėjo.
„Žmonės mėgsta kalbėti apie šv. Onos kilnumą, pamaldumą, dvasinį bei fizinį grožį, tačiau tai yra legendos, ir šių teorijų mes negalime patikrinti“, – sakė kun. M. Mitkevičius.
Apie šv. Joakimo gyvenimą žinoma dar mažiau nei apie šv. Onos. Pakankamai išsamiai aprašoma scena, kai Joakimas atnašavo auką, o žydai pradėjo iš jo tyčiotis, nes jis neturi vaikų ir nėra vertas atnašauti. Nuliūdęs Joakimas išėjo į dykumą ir ten klaidžiojo 40 dienų. Po to jam pasirodė angelas ir pranešė, kad Ona nėščia. Jis grįžo į miestą, o prie jo vartų laukė Ona, nes angelas jai buvo apreiškęs pasitikti vyrą. Apie Joakimą nieko nežinoma nuo tada, kai jis trejų švč. Mergelę Mariją atveda į šventyklą.
Paveiksluose Ona su Joakimu vaizduojami ir kartu, ir atskirai. Joakimo atributas yra du balandžiai, skirti paaukoti Šventykloje, bet dažniausiai jis vaizduojamas kartu su Ona prie Aukso vartų, kur jiedu yra tarsi vienas kito atributas. Labai dažnai, kaip ir Vievio šv. Onos paveiksle, Ona vaizduojama mokanti mažąją Mariją skaityti Šventąjį Raštą. Vievio bažnyčios retabule kabantį šv. Onos paveikslą nutapė Vilniaus meno mokyklos auklėtinis XIX a. antroje pusėje. Kadangi paveikslas bažnyčioje atsirado palyginti neseniai, galima manyti, kad anksčiau bažnyčios titulas buvo kitoks.
Kunigas M. Mitkevičius šv. Onos ir šv. Joakimo dieną siūlė pasimelsti už senelius, kurie visada meldžia Dievo palaimos savo vaikams ir anūkams. Šių šventųjų pavyzdys, kaip sakė kunigas, įrodo, kad Dievas gali suteikti vaisingumą. Ir ne tik tiesiogine prasme – jis gali žmonių gyvenimus padaryti vaisingus. „Joakimas ir Ona tik dar kartą parodė, kaip smarkiai Dievas gali keisti mūsų gyvenimus”, – sakė M. Mitkevičius.