Viskas prasidėjo čia – mokykloj
Meilė, pavasariai ir žiemos, svajonių odisėjos, emocijų antplūdžiai ir bangos jausmų.
Kai širdis vis dar mena pirmąjį žingsnį į kabinetą per klasės slenkstį, kartu su jauduliu ir elektra per kūną iki pat kulnų ir vaikystės pamatų. Svajonės gimusios naujai kartu su ašarų kraitele ir šypsenų lavina. Ir meilė čia pirmoji įžiebta bei aistros ugnele gyvent. Žvilgsnis į lentą ilgai išliks akyse ir užrašyti žodžiai joje. Tai tik pradžia, kuri nesibaigs čia ir lydės drauge iki durų kitų, esančių šalia. Tai čia – mokykloj šioje …(Semeliškių gimnazijos 10 klasės mokinė Miglė Ašmenaitė)
Julija Kirkilienė
Lapkričio 25 dieną Semeliškių mokykla atšventė 90 metų jubiliejų. Iš tiesų tai buvo pastato jubiliejaus šventė. O mokykla, kaip rašoma knygoje „Semeliškės. Valsčiaus, apylinkės, seniūnijos istorija“, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1777 metais.
Tokia istorija
1782 metais mokykla neveikusi, nes vaikai mokėsi Trakuose. Duomenų apie gyvenimą Semeliškėse istorikai ieško surašytų ir išlikusių Semeliškių dvaro inventorių knygose. Tose knygose užrašyta, kad 1801 m. veikė parapijos mokykla, kurią lankė 6 miestelėnų vaikai. 1820 metais vizituojant Semeliškių bažnyčią, surašyti visi klebono valdos pastatai, tarp kurių mokyklos pastato nebuvo. Klebono name vykusias pamokas lankė 10 vaikų. 1858 metais, atliekant „Semeliškių valstybinio dvaro“ reviziją, įrašyta, kad 1850 ar 1859 m. Semeliškėse įsteigta valstybinė liaudies mokykla, kur mokoma buvo rusų kalba. Mokyklą lankė 35 vaikai. 1886 metais valsčiaus knygose įrašyta, kad Semeliškėse yra mokykla, o mokyklą lankė net 60 vaikų. 1902 metais Semeliškių mokykloje dirbo 2 mokytojai ir mokėsi 99 vaikai. „Mokyklos išlaikymas atsiėjo 450 rublių per metus: 234 rb. skyrė valstybė, 216 rb. – kaimo bendruomenė.“ Nuo 1915 iki 1917 metų veikusioje mokykloje, kurios vedėjas buvo Bronius Stasiūnas, visi dalykai jau buvo dėstomi lietuvių kalba. Mokykla veikė tame pastate, kur buvo valsčius. Pagal knygoje „Semeliškės“ Algimanto Miškinio surinktą medžiagą, mokykla veikė ir 1931 metais, šaltinių duomenimis – klebonijoje. Todėl ir 90- mečio jubiliejuje klebonas Gediminas Mieldažis sveikinimo kalboje mokyklai linkėjo gyvuoti šimtmečius ir priminė, kad, reikalui esant, parapijos namai visada pasiruošę mokyklą vėl priglausti.
Troškimai
Bet mokykla iš savo gražiai suremontuotų pastatų niekur keltis nesiruošia. Visa mokyklos bendruomenė trokšta tik vieno – kad išsipildytų svečių linkėjimai ir mokykloje visada būtų reikiamas skaičius mokinių.
Į jubiliejinį susitikimą atvyko keletas įvairių kartų buvusių moksleivių, kurie mielai dalijosi prisiminimais, džiaugėsi gražiai suremontuota mokykla, apžiūrinėjo parodas. Nuo 1932 metų mokykla jau kuria savo istoriją ir ją užrašo. Negausiuose šaltiniuose rašoma, kad moderni pradinė mokykla statoma buvo 1932–1936 metais. Visa mokyklos pastato istorija eksponuojama mokyklos muziejuje ir gerai žinoma, kad Semeliškių mokykla perėjo visas stadijas: buvo pradinė, buvo vidurinė, septynmetė ir gimnazija. Iš viso mokykla yra išleidusi 68 abiturientų laidas. O šiais jubiliejiniais metais mokykloje mokosi 207 moksleiviai ir dirba 60 darbuotojų. Jų pasveikinti susirinko gausus būrys svečių: Seimo narių ir jų patarėjų, savivaldybės vadovų, švietimo įstaigų bendruomenės, Semeliškių seniūnijos vadovai ir gyventojai, Semeliškių bendruomenių atstovai, seniūnijos verslininkai. Seimo narė Silva Lengvinienė visus 60 darbuotojų apdovanojo Padėkos raštais. Nė vieno darbuotojo nepamiršo ir mokyklos direktorė Asta Dzikevičienė. Kiekvienas apdovanotas buvo padėkos raštais, gėle ir asmenine dovanėle. Direktorė taip pat į sceną kvietė ir apdovanojo buvusius mokyklos mokytojus ir direktorius. Visą mokyklos bendruomenę svečiai apdovanojo suvenyrais, gėlėmis, savivaldybės vadovai padovanojo kavos aparatą, o verslininkas, miškininkas ir buvęs mokyklos direktorius Kazimieras Šaulys pasigyrė, kad jo dovana mokyklai arba dar auga miške, arba jau yra gamybos procese.
Mokyklos kelias ir prasmė
Nedidelėje Semeliškių gimnazijoje mokytis yra gera todėl, kad čia dirba pedagogai, geri savo srities specialistai, o mažoje bendruomenėje kiekvienas ugdytinis turi galimybę išreikšti savo gebėjimus. Todėl ir mokyklos šventės koncertui atlikėjų samdyti nereikėjo: renginį vedė 11 kl. mokinės Viltė Bielskytė, Rugilė Lėliūtė ir 10 kl. mokinė Miglė Ašmenaitė bei 12 kl. mokinė Viktorija Kozėllaitė. Moksleiviai patys filmavo, fotografavo, sukūrė mokyklos filmą, šventėje koncertavo moksleiviai ir pedagogai. Gražiai skambėjo instrumentiniai kūriniai, mokyklos choro, vadovaujamo Janinos Bajorinienės, dainos, ne blogiau dainavo mokytojų ansamblis, o kai prie jų prisijungė visi žiūrovai – dainos liete liejosi. Žiūrovams teko sąžiningai sugiedoti ir mokyklos himną, nes kiekvienam buvo išdalinti žodžiai. Semeliškietės ir buvusios Semeliškių mokyklos auklėtinės, o dabar ilgametės Semeliškių mokyklos mokytojos Nijolės Ustilienės sukurti himno žodžiai atspindi visą mokyklos kelią ir prasmę: „Semeliškių mokykla – ateities kelių šviesa“. Tad tegul taip ir būna… Kaip tik tokią dovaną semeliškiečiams ir dovanojo saksofonininkas, mokytojas Davit Avetisyan, atlikęs kūrinį iš kino filmo „Ilga kelionė per kopas“.