Julija Kirkilienė
Dvidešimtasis Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ šiais jubiliejiniais metais buvo pradėtas kitaip: iškilmingu festivalio atidarymu, semeliškiečių apdovanojimais, gausiais svečių sveikinimais ir koncertais.
Jubiliejų gausa
Semeliškės šiais metais mini gausybę jubiliejų: Semeliškėms – 745 metai, parapijai – 520 metų. Renginio vedėjai Silvija Bielskienė ir Mykolas Krasnickas dar paminėjo ir kitas apvalias datas: bažnyčiai 230, miestelio vardas gyvenvietei suteiktas prieš 480 metų, nuo žydų sušaudymo Semeliškėse – 80 metų ir kt. Kuklų 20 metų jubiliejų šiais metais švenčia ir festivalis, bet, pasak mero, Lietuvoje gal ne tiek daug yra dar festivalių, švenčiamų visą savaitę. Renginio pradžioje semeliškiečiai sudainavo Semeliškių himną, kuriam žodžius parašė buvusi ilgametė mokyklos direktorė, poetė Irena Černiauskienė, o muziką žodžiams pritaikė S. Bielskienė. Prasmingiausi himno žodžiai „Palaimink, Viešpatie, kampelį jaukų ir tą akimirką, kurią jaučiu…“ I. Černiauskienės dukrai Irmai, jos anūkams Skaistei ir Juozukui bei ne vienam semeliškiečiui išspaudė ašarą. Gražiais žodžiais nuo scenos Semeliškes ir semeliškiečius laimino ir kunigas Gediminas Mieldažis.
Semeliškės, kaip savo kalbose paminėjo Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, meras Kęstutis Vaitukaitis ir administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, yra ne tik savivaldybės centras, bet Lietuvos bei pasaulio centras semeliškiečiams. Juolab kad Semeliškės rašytiniuose šaltiniuose paminėtos anksčiau nei Trakai ar Vilnius. Trakai ir Vilnius 700 metų jubiliejus dar tik švęs. Pasak K. Vilkausko, gal tai todėl, kad semeliškiečiai savo istorijoje pasikapstė giliau. Apie Semeliškių istoriją ir dabartį šventėje išsamiai pakalbėjo seniūnė Loreta Karalevičienė.
Seniūnės kalba
Mieli semeliškiečiai ir garbūs svečiai,
Jeigu pro šalį tekanti Strėva prakalbėtų, oi kiek daug ji papasakotų ir daug pasakytų…
Apie Traidenį, Semeliškėse apgyvendinusį prūsus, apie vadą Samilį, apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą, pirmosios Semeliškių bažnyčios fundatorių, apie Riomerių ir Zavišų valdymą, apie gaisrus, karus, marą, apie verslius, darbščius, karingus šio krašto žmones, prekiavusius garsiuosiuose Semeliškių turguose, kantriai dirbusius žemę, kovojusius už savo laisvę.
Minėdama garbingus miestelio ir bažnyčios jubiliejus, dėkoju Elektrėnų savivaldybės administracijai, Semeliškių bendruomenėms, organizacijoms, vieningam ir kūrybingam seniūnijos kolektyvui, kolegoms seniūnams ir visiems kraštiečiams už bendradarbiavimą, pagalbą, supratingumą, už galimybę nuveikti daug prasmingų darbų.
Jei įkoptumėte į šventojo Nikolajaus cerkvės varpinę, pro atnaujintus langus lyg iš apžvalgos bokšto apžvelgtumėte nuostabią Semeliškių krašto panoramą, pamatytumėte besikeičiantį miestelio ir jo apylinkių veidą. Kitoje Strėvos pusėje atsivertų atnaujintos ir išpuoselėtos Semeliškių Šv. Lauryno šventovės didybė. Tolumoje išvystumėte Nestrėvančio ežero pakrantę, įrengtoje poilsio zonoje tinklinį žaidžiantį jaunimą, auksinę žuvelę žvejojančius žvejus, vandens pramogomis besidžiaugiančius ir vietinius gyventojus, ir atvykusius svečius.
Net Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda poilsio valandėlei užsuko į mūsų paplūdimį.
Semeliškės keičiasi ir gražėja: kiekvieną, į Semeliškes atvykstantį iš Trakų ar Elektrėnų pusės, trimis kalbomis „Sveiki atvykę“ pasveikina dekoracijos „SEMELIŠKĖS 1276-ieji“, primenančios senąją miestelio praeitį. Kasmet kelyje Aukštadvaris-Vievis dekoracijos žymėjo metų laikus, o šiemet miestelio jubiliejaus metus įprasmino ryški ir informatyvi dekoracija „Semeliškėms 745-eri“. Keliaudamas po Semeliškių kraštą nepaklysi, nes seniūnijos teritorijoje ribas žymi nuorodos su vietovardžiais ir gatvių pavadinimais. Semeliškes ir jų apylinkes vis dažniau atranda ne tik mūsų tautiečiai puslapyje „Ką pamatyti Lietuvoje?“ iškalbingomis fotografijomis atskleidžiantys miestelio grožį, bet ir pasaulyje žinomų serialų kūrėjai. Vis daugiau atvykstančių svečių į festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“, kuriame gausu populiarių įvairaus žanro Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų.
Semeliškės keičiasi ir gražėja, nes miestelio gyventojai patys kuria savo aplinką, atnaujina namus, puoselėja gėlynus. Visų bendruomenės narių patogumui prie Semeliškių vaikų darželio ir gydymo įstaigos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, atnaujintose seniūnijos patalpose įsikūrė Semeliškių vaikų dienos centras, o naujoje gaisrinėje įkurtuves greitai švęs ugniagesiai gelbėtojai. Karštomis vasaros dienomis troškulį malšino ne tik „Aibės“ ledai, bet ir skanesnis, švaresnis miesteliui tiekiamas geriamas vanduo.
Šiandien esame Semeliškių miestelio širdyje. Nauji šaligatviai veda prie monumento, skelbiančio miestelio pradžios datą. Čia dažnai įsiamžina turistai, svečiai, skverą pamėgo jaunimas, į renovuotą „Aibės“ parduotuvę dažnai užsuka pirkėjai. Atsinaujinusiame Semeliškių gimnazijos pastate skaitytojams duris atvėrė Semeliškių bibliotekos filialas, atsirado nauja erdvė kultūrinei ir bendruomeninei veiklai.
Jau kelinti metai iš eilės čia startuoja ir finišą pasiekia Lietuvos Plento Taurės varžybų dviratininkai. O šalia esančioje Trakų-Strėvos gatvių sankryžoje visus pasitinka ir gero kelio linki nuotaikingas „Sėkmės katinukas“.
Nepaisant visų, per pastaruosius penkerius metus įvykusių pokyčių, Semeliškės – visų pirma yra žmonės. Žmonės, kūrę praeitį, prieš juos norisi žemai nusilenkti ir jiems padėkoti. Žmonės, gyvenantys čia ir kuriantys savo bei miestelio dabartį. Jauni žmonės, spinduliuojantys drąsą, proveržį, kursiantys mūsų miestelio ir šalies ateitį. Žmonės, išvykę į didmiesčius ar svetur, tačiau širdies kamputyje nešiojantys Semeliškių vardą ir gimtųjų namų prisiminimą. Kiekvienam Semeliškių miestelio gyventojui jubiliejus – tai puiki proga iš naujo atrasti dvasinius ryšius su gimtine, namais, prisiminti savo šeimos, giminės, miestelio istoriją.
Semeliškėms – 745, Semeliškių bažnyčiai – 520. Šie jubiliejai dar kartą primena mums, jog Semeliškės – daugiakultūris miestelis, įprasminantis istoriją, įvairių religijų ir kultūrų sugyvenimą, toleranciją, laisvę. Mokykimės iš savo protėvių dar labiau susivienyti ir kartu kurti miestelio gerovę.
Sveikinimai Jums, garbūs semeliškiečiai ir svečiai! Ačiū, kad esate kartu šią svarbią ir įsimintiną dieną!
Apdovanojimų gausa
Šventės visada pažymimos šventiškais apdovanojimais. Šį kartą į sceną pakviesti buvo ne tik gražiausių sodybų ir gėlynų savininkai, bet ir išsilavinęs, perspektyvus Semeliškių seniūnijos jaunimas. Jaunimui sveikinimus ir dovanėles skyręs Seimo narys K. Vilkauskas skyrė ir žodžius, kad „Išsilavinimas – nuolat besimokančios ir žinių trokštančios visuomenės turtas, kuriame sukauptos prasmingos žinios, puoselėjamos ir saugomos vertybės. Tol, kol gyvename, tol mokomės, o kol mokomės – tol gyvename“. Sveikinimais išsilavinusiam ir perspektyviam Semeliškių seniūnijos jaunimui (įgijusieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą, siekiantys žinių ir tikslo jaunuoliai) apdovanoti: Martynas Arlauskas, Inga Vėželytė, Karolina Karalevičiūtė, Sandra Nevedomskaitė, Akvilė Ustilaitė, Beatričė Ustilaitė, Rytis Klimovič, Raimonda Levanavičiūtė, Ramunė Kvetkauskaitė, Lina Petrovskytė, Edvinas Matonis.
Gražiausių gėlynų savininkėmis pripažintos semeliškietės Laima Kvetkauskienė, Snieguolė Klimovič, Meilutė Rašimienė, Genovaitė Petrovskienė. O gražiausias iš gražiausių gėlynų pripažintas semeliškietės Verutės Siniauskienės gėlynas.
Diplomas už gražiausiai puoselėjamą sodybą skirtas Semeliškių seniūnijoje Dzenkūniškių kaime gyvenantiems lakūnui ir stiuardesei Sabinai ir Dariui Gintautams. Deja, šventėje jų nebuvo, tad diplomas įteiktas bus vėliau.
Padėkos už gražiai tvarkomas sodybas įteiktos Apolonijai Kazakevičienei, Marijonai ir Juozui Motiejūnams, Miroslavai ir Juozui Gackams, Rasai Markevičiūtei, Audriui Česoniui, Galinai ir Kęstučiui Šveiberiams, Nijolei Drungilienei, Veronikai ir Vladui Markevičiams. Už gražiai tvarkomą daugiabučių namų teritoriją Padėka įteikta Rasai Ustilienei.
Sveikinimų ir dovanų nuo savivaldybės vadovų ir Seimo nario, žinoma, gavo renginio organizatorės Loreta Karalevičienė bei Silva Bielskienė, knygų, išleistų Semeliškių jubiliejaus proga autorės Daiva Červokienė ir Vladislava Kursevičienė. Seniūnijos žmones ir seniūnę sveikino kolegos – Gilučių seniūnė Kristina Vitartė ir Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas. Diplomas ir dovana buvo skirtas ir fotografijų konkurso „Neatrastos Semeliškės“ laimėtojai Vidai Mieldažytei.
Pirmos dienos šventę užbaigė Semeliškėms atstovaujantys ansambliai „Svaja“ ir „Konkordas“ bei kviestiniai atlikėjai Deividas Bastys, grupė „Bičiuliai“. Šventė Semeliškėse tęsis iki rugpjūčio 22 d., sekmadienio, Švento Roko atlaidų… Kad Viešpats palaimintų tą kampelį jaukų.