Savivaldybės tarybos posėdyje. Politikoje ir medicinoje nėra absoliučios tiesos

Savivaldybės tarybos posėdyje. Politikoje ir medicinoje nėra absoliučios tiesos

Julija KIRKILIENĖ

Lapkričio mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai pasikeitė kėdėmis. Sėdėjimo vietos pakeistos buvo dėl vienos tarybos narės – Danguolės Švenčionytės – politinių pažiūrų pasikeitimo. D. Švenčionytė, į tarybą atėjusi Krikščionių partijos sąraše, kai šios partijos pirmininkas Henrikas Petrauskas dirbo administracijos direktoriumi, dabar, kai administracijos direktoriumi dirba socialdemokratas Arvydas Vyšniauskas, įstojo į Socialdemokratų partiją ir persėdo prie socialdemokratų. Krikščionių partijai, kaip ir Lietuvos centro partijai, taryboje dabar atstovauja tik po vieną tarybos narį. Gydytoja D. Švenčionytė savo politinių pažiūrų pasikeitimą komentavo taip: jai imponuoja Socialdemokratų partijos žmonės tiek savivaldybėje, tiek šalyje, o medicinoje ir politikoje niekada nėra pastovumo, nėra absoliučios tiesos ir netiesos, vyksta nuolatiniai ieškojimai. Nuolatiniai ieškojimai vyksta ir taryboje, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, kurių teisėtumą ir teisingumą parodo laikas.

Dingo kaimas
Tarybai teko ilgokai diskutuoti, ar pradėti procedūras, kad vietoj Kloninių Mijaugonių liktų vienas kaimas – Mijaugonys. Kodėl skirtingais amžiais kaimo pavadinimas buvo keičiamas, taryba nusprendė atsakymo ieškoti Lietuvos istorijos institute. Kaimų pavadinimo klausimas iškilo atstatant savininkams ar paveldėtojams žemes. Vienų žemės registruotos Mijaugonyse, kitų – Kloniniuose ar Kalniniuose Mijaugonyse. Viena grupė žmonių tarybai pristatė prašymą, kad kaimas vadintųsi Mijaugonių, kita – kad liktų taip, kaip yra. Kietaviškių seniūnė, kurios seniūnijai priklauso Mijaugonys, Dovilė Cibulskienė sakė, kad yra žmonių, kurių žemės yra registruotos ir Mijaugonyse, ir Kloniniuose Mijaugonyse. Mijaugonių kaimo problemą iškėlė Vilniuje gyvenančios ir tėvų žemę Kloniniuose Mijaugonyse, prie Ilgio ežero, susigrąžinusios seserys Irena Lazovska ir Nijolė Šliubauskienė. Kaišiadorių rajonas joms žemę sugrąžino Mijaugonių kaime, o susikūrus Elektrėnų savivaldybei, žemė atsirado Kloninių Mijaugonių kaime. Taryba nutarė organizuoti Kloninių Mijaugonių gyventojų apklausą. Kaip gyventojai nuspręs, taip ir bus. Pasak mero pavaduotojo Viktoro Valiušio, kaimo pavadinimas liks toks, kokiu vardu daugiau žmonės turi įregistruotų nekilnojamojo turto dokumentų. Patirties perregistruojant gyvenvietes savivaldybė jau turi. Savivaldybės įsikūrimo pradžioje Elektrėnams priskirtas Liutonių kaimas buvo atgal perduotas Kaišiadorims. Kaimo pavadinimo perregistravimas gal ir nedaug kainuotų, bet kažkiek išlaidų patirtų gyventojai, perregistruodami savo turtą. O kol kas savivaldybė organizuos kaimo gyventojų apklausą ir išsiaiškins, kokio pavadinimo kaime jie nori gyventi.
Pirko vaikų globos namus
Dvylikos tarybos narių balsų užteko, kad iš Elektrėnų Marijos – Kankinių Karalienės parapijos nupirktų Elektrėnų vaikų globos namų ir Dienos centro dalį už 300 tūkst. Tas pirkimas sprendimo projekte buvo pavadintas dalininko teisių įsigijimu.
Vaikų globos namų dalį Elektrėnų savivaldybei perdavė Trakų rajono savivaldybė 2000 metais, Elektrėnų savivaldybei atsiskyrus nuo Trakų. Dienos centras įkurtas buvo jau susikūrus Elektrėnų savivaldybei. Parapija ir savivaldybė dalimis pasidalino taip: buvusio vaikų darželio pastatas, kurio vertė tada buvo 70 tūkst. Lt., buvo savivaldybės dalis, o pastatų remontas – parapijos. Viso parapija į pastatą ir ten vykstančiai veiklai investavusi virš 420 tūkst. litų, o pastatas turto vertintojų esą dabar įvertintas virš milijono litų. Tarybos nariai ilgai diskutavo apie dalininkų dokumentų tvarkymą, veiklos ataskaitas, buvo pasiūlyta parapijai savo dalies atsisakyti, o tuos pinigus savivaldybė parapijai grąžintų paramos pavidalu. Tarybos narys Daurius Ašaka stebėjosi parapijos nehumanizmu už pinigus atsisakyti vaikų, o tai labai įžeidė merą Kęstutį Vaitukaitį. Padėtį konkrečiau paaiškino tarybos narys Jonas Grybauskas. Kai 1998 metais tada Trakų rajono savivaldybė, o 2000 m. naujai susikūrusi Elektrėnų savivaldybė neturėjo pinigų, bet nenorėjo, kad našlaičiai vaikai būtų išvežami į kitas savivaldybes, savivaldybėms į pagalbą atėjo naujai susikūrusi, tuo metu turėjusi pinigų Elektrėnų Marijos – Kankinių Karalienės parapija. Dabar savivaldybė sustiprėjo, turi viršplaninių pajamų, o parapijai trūksta lėšų įrengti bažnyčios apšildymą. Todėl būtų natūralu parapijai grąžinti įdėtas lėšas. J. Grybauskui antrino Laimutė Ablingienė, kad nei globos namuose, nei dienos centre katalikiška veikla nevyksta, todėl būtų teisingiau, kad šios įstaigos priklausytų tik savivaldybei. Bet J. Grybauskas siūlė sprendimo projektą atidėti mėnesiui, per tą laiką pristatyti visus dokumentus, kad perdavimas būtų skaidrus. Po ilgų diskusijų tarybos nariai nutarė iš parapijos pirkti jai priklausančią dalį už 300 tūkst.litų, o mokėjimą išdėstyti trejiems metams po 100 tūkst.litų.
Skūpūs
Tarmiškas žodis „skūpus“ neatitinka nei žodžio taupus, nei žodžio šykštus. Skūpūs pasirodė tarybos nariai svarstydami sprendimo projektus dėl gyventojų atleidimo nuo žemės ar paveldėjimo mokesčių. Nuo mokesčių neatleido nieko, nors į biudžetą šiais metais įplaukė pajamų virš 3 milijonų litų daugiau nei planuota. Tie pinigai, pasak klausimą dėl biudžeto ir veikos plano patikslinimo svarstymui teikusios Finansų, biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reginos Žemaitienės, nebus vien tik pravalgyti, bet bus investuota ir į savivaldybės teritorijų infrastruktūrą. Taryba taip pat nustatė mokesčių tarifus procentais nuo žemės mokestinės vertės. Nenaudojamai apleistai žemei taryba nustatė didžiausią mokesčių tarifą – net 3 proc. nuo žemės vertės. Bet šis projektas įsigalios tik nuo sausio 1 d. ir tik tada, jei nebus pakeistas Žemės įstatymas. Savivaldybė taip pat nusprendė iš „Lietuvos energijos“ už vieną litą pirkti slėptuvę. „Lietuvos energija“ norėjo tą nenaudojamą slėptuvę parduoti už pusę milijono litų, bet taryba sutinka pirkti tik už litą ir dabar jau suka galvas, kaip naudingai tą pirkinį panaudoti. O Vievio stadioną be ilgesnių ginčų taryba sutiko perduoti Vievio miesto sporto ir sveikatingumo aikštynui. To aikštyno dalininkė taip pat yra savivaldybė, o, pasak opozicijos lyderiu posėdyje pasiskelbusio Algimanto Adomaičio, vėliau tas dalininko dalis atskirti būna sunku. Posėdyje meras net keletą kartų prisiminė VšĮ „Jaunimo krantas“, kur savivaldybė vienam tokiam dalininkui Rimantui Varanauskui už idėją, kuri nebuvo įgyvendinta, sumokėjo 100 tūkst.litų. Neskūpūs tarybos nariai buvo tik tiems, kas norėtų pagal verslo liudijimą valyti batus. Už tokios veiklos verslo liudijimą metams mokėti reikės tik 100 Lt. Svarbu tik, kad atsirastų norinčių dirbti ir galinčių užsidirbti.
Ar lapkričio 28 dienos posėdyje priimti sprendimai buvo teisingi, paaiškės, prabėgus kuriam laikui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų