Kazokiškiečiai švenčia pergalę. Gruodžio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad leidimas Kazokiškių sąvartynui išduotas neteisėtai. Sprendime nurodyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) yra skirtas laikotarpis pašalinti šį pažeidimą, o jeigu tai nebus padaryta, sąvartynas toliau veikti nebegalės. O tada ne tik visa Vilniaus apskritis rizikuos tapti vienu dideliu šiukšlynu, bet ir nežinia, kaip reaguos Europos Komisija, ne kartą lėšomis penėjusi VAATC, o kartu ir jo valdomą Kazokiškių sąvartyną
Užburtas ratas
Kazokiškių bendruomenė yra kantri ir teismo sprendimų laukia po porą metų. Tam, kad sąvartynas teisiškai galėtų veikti, be daugelio kitų leidimų ir dokumentų, ypač reikalingas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas (TIPK). Be vieno negali egzistuoti kitas, t.y. neatlikus poveikio aplinkai vertinimo negalima gauti TIPK leidimo. 2010 m. LVAT nustatė, kad Kazokiškių sąvartynui TIPK leidimas išduotas neteisėtai, nes jau buvo pasibaigęs poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminas. Teismas įpareigojo VAATC per metus gauti naują TIPK leidimą.
Po metų VAATC jį gavo, bet besiremdamas tuo pačiu nebegaliojančiu poveikio aplinkai vertinimu. Kazokiškių bendruomenė vėl kreipėsi į teismą. 2012 metais Lietuvos apygardos administracinis teismas vėl patenkino skundą, teiktą kartu su Vilniaus Sąjūdžio taryba, ir įpareigojo VAATC per 9 mėnesius pažeidimą pašalinti.
Tada jau atsakovas VRAAD ir tretysis asmuo VAATC sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių. Kaip ir 2010-aisiais, taip ir 2013-aisiais LVAT nusprendė tą patį – Kazokiškių sąvartynas veikia su neteisėtai išduotu TIPK leidimu. Tą pačią dieną iš VRAAD direktoriaus pareigų pasitraukė Rolandas Masilevičius. Nors, kaip sakė VAATC Kazokiškių sąvartyno viršininkas Henrikas Petrauskas, esą su teismu pasitraukimas iš pareigų nėra susijęs.
Šįkart VAATC planuoja nusižengimus taisyti iš pagrindų – nuo naujo poveikio aplinkai vertinimo, o tik tada imsis TIPK leidimo. Tačiau ar turės jie tam laiko?
Metas taisytis
LVAT gruodį tik patvirtino tai, ką 2012 m. gegužę buvo nusprendęs Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl Kazokiškių bendruomenė ketina dar kartą kreiptis į teismą, kad šis paaiškintų nuo kada – nuo spendimo paskelbimo ar įsiteisėjimo – skaičiuojamas 9 mėnesių sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpis. Pasak Kazokiškių bendruomenei atstovaujančios advokatės Ramutės Dulevičienės, laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo, t.y. nuo 2012 m. gegužės 21 dienos, nes jau praėjo pakankamai daug laiko sprendimą apgalvoti ir įvykdyti, o kazokiškiečiai jau 6 metus gyvena užterštoje aplinkoje šalia nelegaliai veikiančio sąvartyno.
Taigi, jei teismas nurodytų, kad vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, sąvartyno vartai būtų uždaryti jau nedelsiant. Rodos, tai neįmanoma – visoje Vilniaus apskrityje nėra nė vienos alternatyvios vietos, į kurią galima būtų vežti atliekas, todėl jos taip ir liktų gatvėse, kiltų nepaprastoji padėtis – juk į Kazokiškes kasdien atvežama po maždaug tūkstantį tonų atliekų. Tačiau advokatė sakė, kad iš problemos išsisukti įmanoma, tik valdininkams tektų pagalvoti.
„Uždarys – neuždarys – klausimas ne mums. Ne mes sąvartyną atidarėme, ne mes ir uždarysime. O teismo sprendimas yra toks, koks ir parašytas, liko galioti pirmos instancijos sprendimas. Teismas nori, kad mes iš naujo atliktume visas procedūras. O sprendimai yra arba vykdomi, arba skundžiami. Kadangi skųsti jau nebegalima, belieka vykdyti. Pradėsime nuo poveikio aplinkai vertinimo“, – pasakojo VAATC laikinai einantis direktoriaus pareigas Osvaldas Markevičius.
Jis tikino, kad jei sąvartyną uždarytų, alternatyvų neliktų – visai Vilniaus apskričiai grėstų Neapolio likimas. Apie atliekų vežimą į kitas apskritis jis atsiliepė kritiškai: atliekų turizmas yra uždraustas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, vežti jų į kitas apskritis tiesiog nebūtų galima.
Advokatė Ramutė Dulevičienė tikisi, kad teismo paaiškinimas dėl 9 mėnesių laikotarpio bus palankus ne sąvartyno valdytojams. „Jei teismas atsakys, kad sprendimo vykdymo atidėjimas galioja nuo įsiteisėjimo, nedelsdama kreipsiuosi į Orhuso konvenciją. O ten, esu tikra, Lietuva tokiu atveju nuskambės nekaip“, – sakė R. Dulevičienė.
Didžiausia gresianti bausmė Lietuvai tokiu atveju galėtų būti pašalinimas iš Orhuso konvencijos, o griežčiausias to padarinys – daugiau niekas Lietuvoje negalėtų gauti jokios Europos Sąjungos paramos.
Menkos problemos
Aplinkos viceministras Almantas Petkus sako teismo sprendime didelės problemos nematantis. „Teismas nusprendė ne tai, kad sąvartynas veikia nelegaliai, o tai, kad neteisėtai buvo išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas. Bus paruošta programa, poveikio aplinkai vertinimas, po to – ir TIPK leidimas“, – sakė viceministras. Pasak jo, 9 mėnesiai – visiškai realus laikas, per kurį galima gauti leidimą. Tai yra valstybinės reikšmės objektas, todėl viskas turėtų būti atlikta skubiai.
Ar sąvartyno uždarymas VAATC būtų didelė problema? „Tai – ne VAATC problema. Tai – visų Vilniaus regiono gyventojų problema. VAATC yra tik vykdytojas – galutinis tvarkytojas viso šito reikalo. Tad blogai ne mums būtų. Ne mano šitas sąvartynas. Tada jau valdžia turėtų susėsti ir galvoti, kur padėti tas atliekas“, – sakė O. Markevičius. Tačiau jis beveik įsitikinęs, kad 9 mėnesių įvykdyti teismo nurodytus įsipareigojimus užteks. Jei visgi laiko pritrūktų – laikinai einantis pareigas direktorius sakė kreiptųsi į teismą ir klaustų, ką daryti – gal šis terminą dar pratęstų. O. Markevičius sakė negalintis prisiminti, kiek laiko paskutinį kartą užtruko parengti PAV ir TIPK leidimus.
VAATC Kazokiškių sąvartyno viršininkas Henrikas Petrauskas tikino, kad pradžia poveikio aplinkai vertinimui jau padaryta, tad jis neabejoja, kad laiko užteks.
(Ne)rizikuoja parama
O kaip su ES parama VAATC ir konkrečiai – sąvartynui? Visgi dabar sąvartynas veikia nelegaliai, ar tai nesutrukdys projektų vykdymui, ar nesukels problemų ateityje?
O. Markevičius: Tiesioginių sąsajų su ES projektais čia nelabai yra. Ir teismo nutartyje nėra kalbos apie tai, ar sąvartynas yra legalus, ar nelegalus. Kalba eina apie tai, kad PAV yra pripažintas netinkamu. O klausimas apie sąvartyną – legalus jis ar ne – susideda gal iš kokių penkių kitų kriterijų.
O PAV yra vienas mažas kriterijus, neįrodantis, kad sąvartynas yra nelegalus?
O. Markevičius: Ne. Nėra tokio klausimo apie legalumą ar nelegalumą. Pasidomėkite viso proceso eiga nuo pat pradžių. Visos statybos, reglamentas, visi parametrai – nė vienos iš šitų dedamųjų teismas neatmetė, neapskundė, kad tai yra neteisėta. Visi formalūs žingsniai buvo pripažinti teisėtais, išskyrus vieną – dėl PAV. Legalumo – nelegalumo klausimo čia nėra. Tai yra visų formalių procedūrų atitikimas – neatitikimas teismo nuožiūra. O kalbant apie ES paramą – čia nėra tiesioginės sąsajos. Buvo dalinis ES finansavimas, jis buvo pamatuotas. Tie pinigai įsisavinti, objektas pastatytas, veikiantis.
Kazokiškių sąvartynas oficialiai veikti pradėjo 2007 m. lapkritį. Pasak UAB „VAATC“ l.e.p. direktoriaus O. Markevičiaus, sąvartynas esąs moderniausiais ir atitinkantis ES standartus. Projektas kainavo daugiau nei 72 milijonus litų, iš kurių daugiau nei pusę padengė Europos Komisija iš ISPA (dabartinės Sanglaudos fondo pirmtakės) fondo. Įdomu, kokių veiksmų imtųsi Europos Komisija, sužinojusi apie paramą institucijai, veikiančiai be tam reikalingų leidimų arba iš viso negalinčiai veikti.
O. Markevičius sakė, kad šiuo metu vykdomų ES projektų eigai sąvartyno uždarymas įtakos nedarytų. „O jei kalba eina apie ES lėšas sąvartynų uždarymui ir stambiagabaričių atliekų aikštelėms – tai su sąvartynu čia jokios sąsajos nėra, nes VAATC veikla neapima tik sąvartyno veiklos. Ir nepriklausomai nuo to, veikia sąvartynas ar ne, ES projektai yra vykdomi“, – pasakojo O. Markevičius.