Kol atliekų tvarkymo reikalavimai griežtėja, gyventojų įpročiai kinta menkai. Elektrėnų savivaldybėje išrūšiuojama tik 9 proc. atliekų, vos prieš keletą mėnesių nuosavų namų gyventojai gavo galimybę kompostuoti, tad biologiškai skaidžios atliekos dar dideliais kiekiais patenka į sąvartynus. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, atliekų į sąvartyną jau dabar turi patekti mažiau, todėl ieškoma kitų būdų, kaip tą kiekį sumažinti. Vienas iš jų – mechaninis-biologinis apdorojimas.
Pagal ES reikalavimus Lietuva kaip ir kitos ES narės iki 2020 m. privalo perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. buitinių atliekų, jau dabar į sąvartyną daugiausiai patekti gali 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų, po 2020 m. jų ten neturi patekti iš viso. Atsižvelgiant į buitinių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo situaciją, mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai yra ne tik efektyviausia priemonė reikalavimams pasiekti, bet ir vienintelė išeitis.
Šiandien daugiau kaip 40 proc. komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios atliekos, jų kasmet vis daugėja. Jos ne tik pavojingos gamtai, kelia nemalonų kvapą, bet ir yra pavojingos žmonių sveikatai, jas sudėtinga perdirbti. ES Sąvartynų direktyvoje nurodoma, kad šias atliekas būtina tvarkyti atskirai ir tam skirti itin daug dėmesio.
Mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai atliekų, patenkančių į sąvartyną, kiekį gali sumažinti net 80 procentų. Kai veiks šie įrenginiai, komunalinės atliekos iš konteinerių prie namų nebepateks tiesiai į sąvartyną. Visos jos bus vežamos apdorojimui. Įrenginiuose atliekos apdorojamos mechaniškai, po to – biologiškai. Mechaninio apdorojimo metu jos bus išrūšiuojamos pagal dydį ir tankį, magnetines savybes, elektrinį ir optinį laidumą, svorį ir t.t. Biologiškai skaidi atliekų masė bus džiovinama, kad padidėtų šios atliekų grupės energetinė vertė.
Išdžiuvusi biologiškai skaidi masė bus naudojama energijai gauti. Mechaninio apdorojimo metu atskirtos antrinės žaliavos pateks pas perdirbėjus. Apie 20 proc. atliekų po apdorojimo bus niekam netinkamos. Jos pateks į sąvartyną. Bet jų sudėtis bus visai kita nei anksčiau: tai bus atliekos, atskirtos nuo biologiškai skaidžios masės, todėl neišskirs tokio kiekio dujų, o dėl to neskleis blogo kvapo ir ne taip skatins šiltnamio efektą, neturės ko sąvartynuose ieškoti paukščiai ir įvairūs gyvūnai, ne taip sparčiai dauginsis mikroorganizmai. O ką jau kalbėti apie tai, kad atliekų kaupai čia dygs ne taip greitai kaip dabar.
Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių steigimu rūpinasi regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Kiekvienas jų po tokį įrenginių kompleksą turi turėti iki 2015 m. rugsėjo pabaigos. Įrenginių statybose pirmauja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Čia planuojama jau rudenį priimti atliekas mechaniniam apdorojimui. Taip pat pradėti Kauno mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių statymo darbai, šiais metais pajudėti turėtų ir darbai Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje ir Vilniuje. Labiausiai neskuba Klaipėdos ir Marijampolės atliekų tvarkymo centrai – jau dabar nerimaujama, ar jie spės projektus įvykdyti laiku. Visi atliekų tvarkymo centrai įsipareigojo, kad MBA įrenginiai iki spalio 1 dienos bus pastatyti ir pasiruošę priimti gyventojų atliekas.