Ir aš, atėjęs iš to juodo krašto/Ir nepamiršęs juodalksnių kalbos, /Iš Mažvydo šiek tiek pramokęs rašto, /Beriu žodžius iš skaudančios galvos /Ant popieriaus tiems žodžiams abejingo/Tarytumei ant vėliavos baltos./O ten daina iš tolo – lingo lingo –/Dar tebešaukia vartuos atkeltuos. /Ten motina prie lango tebeaudžia /Sunkiųjų skausmo drobių rietimus. / Kaskart, kai uždainuoja dainą graudžią… /Kas prisimins ir kas dainuos už mus? (Jonas Strielkūnas)
Julija Kirkilienė
Tylią spalio 21 dienos pavakarę į Elektrėnų kultūros centrą žmonių rinkosi ne ką mažiau nei į profesionalių atlikėjų koncertus. Romansų vakare „Aistra begalinė, daina nemari“ ant retro stiliumi papuoštos scenos kilo tokio pat stiliaus drabužius vilkintys savivaldybės ansamblių atlikėjai ir svečiai iš Kauno bei Radviliškio. Romansai, pagal Lietuvos enciklopediją, lyrikos žanras, jausmingas dainuojamasis eilėraštis, išreiškiantis trumpalaikes nuotaikas, meilės išgyvenimus. Lietuvoje romansai pradėti kurti XX a. I pusėje. Svarbiausi romansų motyvai – kitam ar kitai atiduota širdis, pradingusi meilė, ryžtas amžinai mylėti, mirties su mylimuoju pasirinkimas. Romansas iš esmės melodramiškas, juo siekiama sugraudinti, sujaudinti. Elektrėnuose vykusiame koncerte daug buvo graudulio, jaudulio ir, žinoma, juoko.
Renginį vedę Sonata ir Vaidas Apanavičiai vakarą pradėjo pasisveikinę su atėjusiais į meilės ir dainų vakarą. „Meilė – gyvenimo pamatas ir džiaugsmas, o daina – atgaiva sielai. Tad tegul šį vakarą skambėsiantys romansai nuneš ten, kur norisi būti mylimam ir pačiam mylėti“, – kalbėjo vedėjai. Gausus atlikėjų būrys, surinkęs įvairių epochų dainų žvaigždyną, žiūrovus linksmino ir kartu dainuoti vertė beveik tris valandas. Bet, kalbėjo vedėjai, viskas praeina. Viskas… Laikas bėga kaip neužtvenkiama, triukšminga upė. Jis greitesnis už viską pasaulyje, jis eina, keičiasi, o su juo kartu keičiamės ir mes… Tik atsitiktinai užgauta smuiko styga ar pianino klavišas primena: „čia būta mūsų lūpų ir akių“. Ir renginio pabaigoje visi atlikėjai, apdovanoti padėkomis ir suvenyrais, kartu su žiūrovais sudainavo bendrą dainą „Kadais pagal mėlyną jūrą“. Taip baigėsi vakaras, kuriame bene kiekvienas surado nors mažą dalelę savo dainos, dalelę šilumos ar prisiminimą iš jaunystės dienoraščio. Šventėje dainavo ir kalbomis žiūrovus linksmino Rūta Tulienė ir Vladas Karpavičius, Kietaviškių kaimo kapela „Volungė“, vadovė Rūta Vaičekonytė-Chveduk, liaudiškos muzikos kapela „Smilga“ iš Kauno, vadovas Kajetonas Bačkutis, liaudiškos muzikos kapela „Radvila“, vadovė Jūratė Stakvilevičienė, folklorinė kapela „Runga“, vadovai Rūta Vaičekonytė-Chveduk ir Vidas Dainys. Ir, žinoma, kokia būtų šventė be rėmėjų. Vedėjai dėkojo rėmėjams: „Vudimeksus“, „Elmenhorster“ už atsigavinimą, „Jurgara“, Danguolei Dzimidavičienei ir kiekvienam atėjusiam į romantiškų dainų vakarą.