Reportažas apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio šventę Elektrėnuose

Reportažas apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio šventę Elektrėnuose

Bendravimas sielomis

Julija Kirkilienė

„Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?(Video)

Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.

Tąja kalba paprastai yra rašomi įstatymai, jąja leidžiama tautos istorija, savi ir svetimų tautų veikalai, jąja aptariami valstybės reikalai, atliekami visi reikalai bažnyčioje, taryboje ir namuose. Pati prigimtis to moko, nes kiekvienas iš motinos paveldi polinkį savo gimtajai kalbai vartoti, išlaikyti ir skleisti“, –  ištraukomis iš Mykalojaus Daukšos „Postilės” Kovo 11-osios šventę bažnyčioje pradėjo aktorė Gražina Urbonaitė, tarp kurios skaitinių vargonavo Vidas Pinkevičius, giedojo Dainius Puišys. Po tokio „pabendravimo sielomis“, prie altoriaus lenkėsi net penki kunigai, pradėdami iškilmingas šv. Mišias, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti. Maldos buvo pagerbtos ne tik Lietuvos, savivaldybės bei seniūnijų, bet ir švietimo įstaigų vėliavomis. Tradiciškai savivaldybės vadovai padėjo gėlių prie paminklo, žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams.
Nuo bažnyčios iškilminga eisena, vedama Rūdiškių dūdų orkestro, patraukė į miesto aikštę, kur buvo iškelta Lietuvos vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas, išklausyti sveikinimai. Miesto aikštėje savivaldybės vadovai neslėpė džiaugsmo, kad tiek daug žmonių dalyvavo šventėje.  Iš tiesų, kaip retai būna, šventėje mačiau daugumos savivaldybės įstaigų, pagalbos tarnybų, savivaldybės administracijos skyrių vadovus ir darbuotojus, daug moksleivių.
Nepriklausomybės mylia
Tradicija jau tapo mero pavaduotojo Algimanto Adomaičio idėjos įgyvendinimas, o Elektrėnų sporto mokyklos organizuojamas  „Nepriklausomybės mylios” bėgimas.   „Nepriklausomybės mylia Elektrėnuose sudaro apie 1350 metrų nuo kultūros centro (Draugystės g), pro „Samsono“ parduotuvę (Takos g.), pro parduotuvę „Cento“ , (Draugystės g ), pro Maximą (Rungos g.). Šiais metais bėgimui užsiregistravo net 138 dalyviai. Gausiausia buvo jauniausių vaikų grupė. Bet netrūko ir vyresnių.  Jauniausias sportininkas, įveikęs Nepriklausomybės mylią, Kajus Jerašius, skaičiuoja tik penktuosius metus. Vyriausia – Emilija Linkevičienė  – aštuoniasdešimt trečiuosius. V. Davidavičius pagerino trasos rekordą atbėgęs per 4:10 min. Tarp sportininkų ne paskutinieji buvo ir tarybos nariai Vaidas Ratkevičius bei Edmundas Vėželis. 120  sportininkų  buvo įteikti atminimo medaliai ir pakvietimai į baseiną. Deja, medalių visiems nebeužteko. Sporto mokykla neapskaičiavusi, kad tiek daug jubiliejų bėgimu paminėti norinčių atsiras, užsakę jų buvo tik 120.
Pirmoji šventės dalis baigėsi bendrais pietumis, kuriais pasirūpino seniūnas Antanas Šalkauskas, į šventę pakvietęs Lietuvos kariuomenės kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalioną, kurie dalyvavo visose iškilmėse ir elektrėniečius skaniu plovu pamaitino.
Ne viskas blogai
Kovo 11-ąją pilnutėlei salei meras Arvydas Vyšniauskas ne tik gražius sveikinimo žodžius tarė, bet ir apie nuveiktus darbus kalbėjo. Savivaldybėje, pasirodo, sumažėjo migracija ir gyventojų skaičius laikosi daugmaž vienodas. Nedarbo lygis, nors jau pasiekė 10 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų, bet išlieka mažiausias Lietuvoje po Neringos miesto. Trumpai meras apžvelgė valdymo sistemą, pasidžiaugė, kad administracinė komisija turi daug darbo, nes ženkliai pagerėjo policijos pareigūnų darbas. Nesidžiaugė tik, kad padidėjo darbo krūvis socialinių įstaigų darbuotojams, nes sunkmečiu pagalbos prašančių išaugo kelis kartus. Meras informavo gyventojus apie vykdomus projektus, kuriems finansavimas gautas iš Europos Sąjungos.Viso tokių projektų įgyvendinama net 17, į kuriuos pritraukta virš 12 mln. litų investicijų. Dar 10 milijonų laukia Ledo rūmų rekonstrukcijos darbams ir beveik tiek pat kaimo vietovių gyvenamajai aplinkai gerinti. Daug lėšų gauta ir kelių priežiūrai, bet beveik visos jos atiteko aplinkkeliui į Kazokiškių sąvartyną tiesti. Meras mano, kad ne viskas ėjosi taip sklandžiai, kaip norėjosi, bet ne viskas ir taip blogai, kaip kartais nupiešiama. Už tokią optimistinę informaciją merui buvo atlyginta maloniu siurprizu. Vievietė tautodailininkė Vanda Žilienė merui įteikė sausų gėlių kompoziciją ir plakatą, klijuotą lietuvišku auksu – javų šiaudeliais, skirtą Elektrėnų penkiasdešimtmečiui.
Mero ataskaitą gyventojams pateikti per Kovo 11-ąją tapo tradicija nuo savivaldybės įkūrimo.
Po gražių  kalbų prasidėjo subtilus Elektrėnų meno mokyklos auklėtinių koncertas. Nors jų kūriniai daugiau tinka kamerinei aplinkai, bet ir pilnutėlėje kultūros centro salėje klausytojai buvo labai pagarbūs atlikėjams.  Tik Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio koncerto metu nesureguliuotas garsas išblaškė pakylėtą šventės dalyvių nuotaiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų