„Rail Baltica“ kelionės per Elektrėnus

„Rail Baltica“ kelionės per Elektrėnus

Penktadienį į virtualų pla­nuojamos naujos geležinke­lio linijos „Rail Baltica“ in­frastruktūros vystymo apžvalgos susitikimą jungėsi Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių ir Trakų savivaldybių vadovai bei žinia­sklaida. Vieniems buvo svarbu, kaip iš Vilniaus į Kauną nukakti per 38 minutes, o kitiems svarbu, kaip tas geležinkelio tiesimas paveiks infrastruktūrą ir aplinką. Savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis šmaikš­tavo, kad geriausia susisiekimo priemonė būtų lėktuvai, nes netrukdytų eismo, o geležinkelio tiesimas per savivaldybės teritoriją gy­ventojams laikinai sudarys nepatogumų. Kaišiadoriškiai turi savų problemų. Jiems rūpi, ar bus statomas oro uostas, nes tas grei­tasis traukinys Kaišiadoryse vis tiek nesustos.
„Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus „Rail Balticą“, ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui“, – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kaunas-Vilnius jungtis ypač svarbi viso globalaus projekto gyvy­bingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis. Tai yra, į Kauną ar Vilnių regionų gyventojams atvykti traukiniais būtų paprasčiau. Nutiesus „Rail Balticos“ vėžę, iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val.
„Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos „Rail Balticos“ vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Šiuo metu ruože Kaunas-Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. 
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto in­frastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.
Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva nuotoliniai projekto pristatymo renginiai balandžio–gegužės mėnesiais buvo su­or­gani­zuoti Kauno, Panevėžio, Mari­jampolės ir Vilniaus regionų, per kurių teritorijas planuojamas „Rail Balticos“ maršrutas, savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms.

Julija Kirkilienė

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų