Praėjusių metų vertinimas: buvo ir prastesnių laikų

Praėjusių metų vertinimas: buvo ir prastesnių laikų

Ineta Bricaitė

2013-ieji – Gyvatės metai jau skaičiuoja paskutines dienas. Ar nepakišo kojos velnio tuzinas? Ar neapnuodijo gyvenimo klastinga gyvatė? Apie 2013 metų džiaugsmus, vargus ir planus kitiems metams kalbėjomės su visais Elektrėnų savivaldybės seniūnais.

Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas, nors ir sakosi sergantis tikro lietuvio liga – skųstis viskuo, – prabėgusius metus vertina pakankamai gerai. „Buvo ir prastesnių laikų“, – optimistiškai nuteikia seniūnas.
Kokie buvo šie metai?
Metai kaip ir visada – nėra kada politikuoti, reikia dirbti. Mūsų darbe nėra tokio meto, kai galima atsipūsti. Pavasarį nutirpsta sniegas, iš po jo išlenda šiukšlės. Reikia apsikuopti, susitvarkyti. Vyksta „Darom“ talkos. Glaudžiai bendradarbiaujame su „Elektrėnų komunaliniu ūkiu“ – reikia ir šaligatvius po žiemos nušluoti, nes buvo barstomi druskos ir žvyro mišiniu, tvarkyti paplūdimius, šienauti, kapines tvarkyti, vandentiekį jose paleisti. Rudenį – begalės nukritusių lapų. Metai – kaip visada – šiukšlės, pliažai, šaligatviai, apšvietimas, medžiai, suoliukai… – taip jie ir prabėga. Tačiau, nors lėšos miestui – pakankamai kuklios, finansiškai metai nebuvo blogi. Buvo ir negatyvo, ir pozityvo, bet pozityvo – daugiau.
Gyventojai turėjo pastebėti, kad miesto priežiūra kasmet tikrai gerėja. Prie to daug prisidėjo ir jau a.a. Algirdas Sadkauskas. Buvo, skambina 5 valandą ryto ir klausia, kaip ir ką geriau daryti. Miestas jam rūpėjo ir mūsų požiūriai sutapo.
O kaip šiemet gyveno jūsų seniūnijos kaimai?
Kaip ir miestas. Pavyzdžiui, Abromiškėse ir Žebertonyse gatvės yra prižiūrimos kaip ir mieste. Abromiškės – beveik Elektrėnų dalis. Girnakaliuose, Geibonyse taisome kelius. Gatvių apšvietimas kaimuose yra netgi naujesnis nei pačiuose Elektrėnuose. Pagrindiniai Europos Sąjungos projektai, kuriuos vykdyti galima buvo šiuo laikotarpiu, skirti toms vietovėms, kuriose gyvena iki 6 tūkstančių žmonių. Taip kaimuose atsirado naujas vandentiekis ir kanalizacija, Abromiškėse renovuotas svirnas, Žebertonyse – bendruomenės namai.
Džiaugiuosi stipriomis bendruomenėmis. Malonu, kad yra abipusis supratimas – kuo galime, tuo vieni kitiems padedame. Žinoma, būna ir kritikos, tačiau sveika kritika – visada gerai. Natūralu, kad su mažomis bendruomenėmis rasti bendrą kalbą paprasčiau – taip yra visoje Lietuvoje.  
O kaip sekasi sutarti su kitais valdžios atstovais?
Visą laiką, kiek dirbu, nebuvo didesnių nesutarimų nei su meru, nei su administracijos darbuotojais. Jei ko reikia – kreipiuosi ir pagalbos sulaukiu. Žinoma, ne viskas visada įmanoma šimtu procentų, bet svarbiausia, kad reaguoja, padeda ir supranta. Kadangi priklausau Lietuvos seniūnų asociacijai, žinau, kad tikrai ne visose seniūnijose visi taip gražiai sutaria.  
Seniūnijos darbe nėra politikos – tiesiog nėra kada. Todėl nesvarbu, kas kokiai partijai priklauso ir kam atstovauja – reikia būti tolerantiškiems. Džiaugiuosi, kad pavyksta susikalbėti su daugeliu žmonių. Aš norėčiau, kad su manimi elgtųsi taip, kaip aš elgiuosi su žmonėmis. Reikia tikėti tuo, kad už gera bus atsilyginta geru.
Kokios didžiausios problemos seniūnijoje?
Jei nori, tai problemų visur randi. Kaip aš sakau, jei nieko nedarysi, tai nebus ir problemų. Vieniems dviračių takas nelygus, kitiems suoliukų per mažai, tretiems paplūdimys netinka. Nebūtų nė vieno iš tų dalykų – nebūtų ir problemų. Tačiau nesėdime rankų sudėję.
Pavyzdžiui, dabar žmonės skundžiasi, kad priešais „Ąžuolyno“ mokyklą yra kertami medžiai. Taip, žinoma, gaila medžių. Tačiau ten šiuo metu įgyvendinamas apšvietimo projektas, nes vaikai į mokyklą išleidžiami aklinoje tamsoje. O kai tas apšvietimas bus tarp medžių, tai ir mažai naudos bus. Kas svarbiau – ar medžiai, ar vaikų saugumas? Jei kas kuriam vaikui tame tamsiame ruože atsitiktų, tai kam reikėtų už tai atsakyti?
Taip pat didelis ažiotažas kyla dėl topolių pjovimo. Šiemet jų išpjauta apie 90. Beveik visi šie medžiai išpuvę, o dar ir jų „pūkai“ kenkia sveikatai. Bet žmonės vėl pyksta. Sako, kad gamtos nemylime. Medžius šaliname ir dėl to, kad neseniai įrengtos kameros aprėptų daugiau vaizdo. Kameros duoda daug naudos. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kas suniokojo viešojo transporto stotelę. Gaila medžių, bet tam yra poreikis. Kartais tenka ir neatsižvelgti į gyventojų prašymus.
O su kokiais prašymais kreipiasi gyventojai?
Įvairiausiais. Nuo šeimos iki miesto problemų: gatvių pavadinimų lentelės, švara ir tvarka, ženklai,  augintiniai, keliai ir t.t.
Pavyzdžiui, kitąmet įrengsime pėsčiųjų tako reabilitacijos ligoninės link apšvietimą. Žmonės ten dažnai vaikšto ir nori jaustis saugesni. Taip pat gyventojai vis prašė suolų. Jų šiais metais pastatėme apie 40, o prie suolų – dar ir apie 25 gėlines ir šiukšlių dėžes. Gėlinės, žinoma, tuščios nestovės – reikia ir gėlių. Kur tik įmanoma, pavyzdžiui, žieduose, sodiname daugiamečius augalus – taip siekiame sutaupyti.
Vis dar aktuali viešojo tualeto problema. Tačiau Elektrėnuose yra biotualetų šalia „Skeit parko“ ir autobusų stoties. Abromiškėse – šalia svirno. Rūpinamės jais, žinoma, taip pat mes.
Kartais gyventojų prašymai net nebūna mano kompetencijoje, todėl siunčiame juos kitoms institucijoms. Per metus  iš viso prašymų gauname apie tris tūkstančius. Ir didžioji dalis jų būna patenkinami. Elektrėnų seniūnijai priklauso daugiau nei pusė visos savivaldybės žmonių. Kai koncentracija tokia didelė, natūralu, kad ir problemų, ir prašymų daugiau atsiranda.
Kaip sugebate sudurti galą su galu?
Vien tik gatvių tvarkymui ar vaikų žaidimų aikštelių statymui ir remontui skirtų lėšų mums tikrai neužtenka – tenka imti iš skirtų kitiems dalykams. Gerai, kai galime gauti paramą. Pavyzdžiui Liepos 6-osios šventė buvo organizuota beveik vien tik iš rėmėjų lėšų.
Kokie pagrindiniai ateities planai?
Pagrindinis tikslas – kad būtų vykdoma Elektrėnų kompleksinė plėtra – centro, centrinės aikštės, paežerės, „Vaikų pasaulio“ sutvarkymas ir t.t. O mūsų tikslai lieka tie patys – prižiūrėti ženklus, kapines, vaikų žaidimų aikšteles, šunų vedžiojimo aikšteles, paplūdimius, gatves, takus, gėlynus. Bus pastatyti dar keli skelbimų stendai, šunų ekskrementų dėžės, planuojame prie suoliukų įrengti dviračių stovus, žaliąsias zonas, sutvarkyti žiedus. Žinoma, ne visi norai sutampa su galimybėmis, tačiau jei lėšų gausime tiek, kiek gavome šiais metais, viskas bus gerai.
Klausimas visiems seniūnams:
Kaip vertinate praėjusius metus? Kokie vargai ir kokie džiaugsmai aplankė? Kokie iššūkiai laukia kitais metais?
Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas: Nors metai ir trylikti, ir Gyvatės, tačiau blogi nebuvo. Metai sveiki, darbingi, kūrybingi, laimingi. Po truputį judame į priekį. Vievyje jaučiamės saugiau – mūsų kasdienybę prižiūri kameros. Žinoma, jos tiesiogiai mūsų nesaugo, tačiau duoda daug naudos ir sulaiko žmones nuo pažeidimų.
Taip pat saugesni esame dėl apšvietimo. Pylimuose jis įrengtas visai naujas. Buvo pritrūkę lėšų, tačiau jų radome ir viskas baigėsi gerai. Patogiau jaučiamės daugiabučių namų kiemuose – penki  buvo šiais metais asfaltuoti. Tai tęsime ir kitais metais. Gaila, tik, kad lėšų neužtenka viskam ir tenka rinktis – remontuoti kiemus ar šaligatvius. Pastarieji – problema visoje Lietuvoje: arba išklerę, arba jų visai nėra. Visgi gyventojai mano, kad didesnė problema – daugiabučių kiemuose, todėl pirmiausiai ėmėmės tvarkyti juos.
Džiaugiamės savanoriškais darbais – tais, kuriuos atlieka žmonės, kurie gauna pašalpas ir už jas turi atidirbti. Kaip jie darbus dirba – taip, bet svarbu, kad dirba.
Gražiai sutariame su šv. Onos parapija. Kai kunigui Alfonsui Kelmeliui ko reikia, visada kreipiasi, kai mums kažko reikia – taip pat kreipiamės. Taip pat draugaujame su įmonėmis, veikiančiomis seniūnijos teritorijoje. Kai jos domisi žmonių įdarbinimu – padedame. Bet ir teritorinės darbo biržos neignoruojame – atsiunčia darbuotojų dirbti viešųjų darbų.
Kitais metais svarbiausia užtikrinti, kad pradėti darbai būtų tęsiami toliau. Vis svajojame apie gražią turgavietę. Kiek galėjome, tiek su „Elektrėnų komunalinio ūkio“ pagalba ją aptvarkėme, tačiau toliau nieko daryti negalime, nes dėl to teisiamės teismuose. Galbūt kitais metais bent paaiškės, kada pagaliau turėsime normalią turgavietę.
Atsiras kelio ženklai, nurodantys gatvių pavadinimus, vyks gatvių apšvietimo plėtra, Kurkliškių kaimo kapinių atnaujinimas. Sieksime, kad būtų asfaltuotas kelias iki kapinių, pataisyti keli šaligatviai. Taip pat įrenginėjame vaikų žaidimų aikšteles, suoliukus. Daugiau dėmesio ėmėme skirti Lazdėnams. Ten įsikūrė bendruomenė.
Jau 40 metų laukiame naujų kultūros namų. Dėl to jau buvo rašyti gal kokie 6 projektai, bet nė vienas nebuvo patvirtintas. Tikimės, kad kitais metais paaiškės, ar bus ši problema kaip nors sprendžiama, ar ne. Žinoma, mes norime naujų kultūros namų, bet gali būti, kad vėl liksime senose patalpose.
Taip pat jau yra patvirtintas planas, kad Semeliškių – Naujosios gatvių sankryžoje atsiras žiedas. Darbų labai daug. Jei pavyks bent 90 procentų jų įgyvendinti, bus labai gerai.
Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė: metai kaip metai. Džiaugiamės bendradarbiavimu su bendruomene ir savivaldybe, jų įgyvendintais projektais. Šiais metais pagražėjo kapinės, įvestas naujas vandentiekis ir kanalizacija, parapijos patalpos pagražėjo, laukiame, kol bus baigtas Mijaugonių aplinkkelis. Visai neseniai baigėme įrengti pliažą.
Kitais metais laukia ir džiaugsmai, ir vargai. Švęsime 510 metų jubiliejų, todėl ruošiamės jau dabar. Dar seniūnijoje reikia pagerinti kelių būklę, aptverti Kareivonių kapines, labai norime įrengti naują sporto aikštelę.
Gilučių seniūnas Vytautas Baltulionis: metus vertinu normaliai. Gal net geriau nei praėjusiuosius, nes visai nemažai projektų buvo įgyvendinta seniūnijoje. Pavyzdžiui, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Tiesa, jie dar neveikia, nes kol kas prijungta per mažai objektų ir susidaro dar per mažai nuotekų, tačiau projektą tęsime – laukia dar du etapai, kuriais prie įrenginių bus prijungtas visas kaimas. Taip pat nutiestas naujas vandentiekis, veikia naujas vandens gręžinys. Kaime mažėja stulpų – elektros tinklai pusėje kaimo jau yra po žeme, įrengtas naujas gatvių apšvietimas. Gilučiai dabar labai gražiai atrodo.
Pagrindinė problema – keliai. Tam gauname tikrai per mažai lėšų ir tinkamai jų prižiūrėti negalime. Ten, kur kelias neasfaltuotas, jau ir žvyro beveik nėra, todėl pavasarį ir rudenį keliai ypač pabjursta. Šiais laikais, kai kiekvienas „ratuotas“, daug kam ta problema ir yra aktuali.
Svarbiausias uždavinys kitiems metams – tęsti projektus toliau. Ypač svarbu, kad būtų įgyvendinti antras ir trečias valymo įrenginių etapai, jie pradėtų veikti. Siūlau savivaldybėje tuos etapus apjungti, bet kaip bus – parodys laikas. Gali būti, kad dar ne kitais metais viskas judės toliau, galbūt teks ir ilgiau palaukti.
Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas: metai geri, vargų nėra – šią savaitę reikia švęsti. O džiaugsmai: pagerėjo gyvenimas, susiremontavome seniūnijos pastatą, gavome naują automobilį. Na, jis nėra labai naujas, bet mums – naujas. Taip pat apšvietėme kiemą šalia daugiabučių, bažnyčios laiptus suremontavome, piliakalnį aptvarkėme. Labai gerai, kad sniego dar nėra. Praėjusiais metais visus užpustė, tai daug vargo turėjome.
Kitais metais planuojame plėsti kapines, pakeisti likusius langus kultūros namuose. Dar iki šių metų pas mus buvo įvykdyta daug ES projektų, todėl naujų kol kas nebeplanuojame – jau ir taip daug gavome: ir vandentvarkos projektas pas mus bene anksčiausiai įvykdytas, ir mokykla renovuota, ir globos namai sutvarkyti.
Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas: metai – ne iš blogųjų. Baigta vandentvarkos ir nuotekų plėtra Pastrėvyje, Musteniuose pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, Aušros gatvė apšviesta. Didžiausia problema – kaip ir visur kitur – kelių priežiūra. Ir kuo toliau, tuo labiau ta situacija blogėja.
Kitiems metams labai konkrečių planų nėra, nes prasidės naujas 2014 – 2020 metų ES finansavimo laikotarpis, reikės kurti naujas strategijas, o tada ir žiūrėsime, ką galime už tą finansavimą padaryti. Didžiausias noras – įrengti Pastrėvyje poilsio zoną – parką. Tam jau yra skirtas žemės plotas su tokia paskirtimi. Tačiau, kada konkrečiai šie planai bus realesni – dar neaišku.
Kazokiškių seniūnė Vladislava Valantavičienė: džiaugiamės, kad planuoti 2013 metų darbai įvykdyti. 2013 m. baigta I etapo Kazokiškių daugiafunkcio pastato renovacija. Visos įstaigos įsikūrė po vienu stogu. Taip pat ir seniūnija įsikūrė gražiose, erdviose, šiltose patalpose. Seniūnijos darbuotojai ir lankytojai džiaugiasi pagerėjusiomis darbo sąlygomis. Taip pat džiaugiamės, kad 2013 m. Kazokiškes aplenkė gamtos stichijos ir nelaimės. Tikimės ir norime, kad 2014 medinio Arklio metai nebūtų prastesni negu praėję 2013 m.
Semeliškių seniūnas Vytas Barzdaitis: metai nebuvo labai išskirtiniai. Bet baigiame juos su gera nuotaika: pagerėjo seniūnijoms skirtas finansavimas, kai kuriems seniūnams skirti nauji automobiliai. Taip pat aktyviai naudojamės ES parama: kaip ir kitur savivaldybėje, taip ir Daugirdiškėse buvo pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai, kapinės aptvertos tvora.
Norėtųsi daugiau dėmesio skirti kelių priežiūrai, bet čia toks dalykas – kiek duosi, tiek mažai, nes keliai reikalauja ypač daug lėšų. Ir pas mus nėra taip jau blogai, palyginus su kitomis savivaldybėmis. Teko su Semeliškių sporto komanda važinėti po kitus miestelius Lietuvoje ir galiu pasakyti, kad mūsų keliai tikrai dar yra pakankamai geri. Ir priežiūra žiemą gera – žmonės, važinėjantys per Lietuvą , sakė, kad, kai įvažiuoja į mūsų savivaldybės teritoriją, tarsi nušvinta.
Šiais metais rengėme didelę šventę „Nuo Lauryno iki Roko“. Ji – ir džiaugsmas, ir rūpestis. Norime, kad šventėje dalyvautų didžiausios žvaigždės ir būtent tokias kviečiamės, tačiau finansavimas tam yra labai mažas. Trūksta pinigų sporto ir kultūros renginiams. Mes labai skatiname jaunimo užimtumą, tačiau su tokiu finansavimu tai yra sunku.
Kitiems metams turime nemažai planų. Prasidės naujas 2014 -2020  metų ES finansavimo laikotarpis, tad norime tuo pasinaudoti. Strategiją jau beveik turime. Joje – 12 projektų: nuo gatvių tvarkymo iki centrinės aikštės atnaujinimo. Labiausiai sieksime, kad miesto centre stovintys pastatai, kurių pusė priklauso mokyklai, pusė – cerkvei, baigtų gadinti Semeliškių vaizdą. Nesvarbu, ar teks juos renovuoti, ar nugriauti – svarbiausia, kad nebūtų tokie, kokie yra dabar. Ilgai su jais negalėjome nieko daryti, nes vyko teismai, kuriuose aiškinosi, kam jie priklauso. Dabar jau būtina kažką su jais daryti.
Ačiū už atsakymus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų